Gegužės 18 dieną Europos Komisija pristatė vadinamąjį „REPowerEU“ planą, kuris Europos Sąjungai turėtų padėti įveikti pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kilusius po Rusijos invazijos į Ukrainą. Rusijos iškastinio kuro ištekliai, kaip jau seniai tapo akivaizdu, naudojami kaip ekonominis ir politinis ginklas, kasmet Europos mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 100 mlrd. eurų. Be to, net 85 proc. europiečių mano, kad Bendrija turėtų kuo greičiau sumažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų. Atsižvelgiant į Rusijos įvykdytą Ukrainos užpuolimą, „REPowerEU“ planu siekiama, kad dar gerokai iki 2030 metų ES taptų nepriklausoma nuo rusiško iškastinio kuro. Europos žinios jau rašė apie pagrindinius plano tikslus ir priemones, tuo tarpu šiame tekste – dar vienas įdėmesnis žvilgsnis į „REPowerEU“ plano finansavimą, potencialaus įgyvendinimo problematiką ir kritiką.
Plano finansavimas
„REPowerEU“ planui nuo dabar iki 2027 metų reikės papildomų 210 mlrd. eurų investicijų. Remiantis Europos Komisijos analize, tokios investicijos atsipirks – įgyvendinus planą kartu su vadinamuoju „Fit for 55“ paketu, kuriuo numatoma ištisa virtinė priemonių, skirtų pasiekti ES tikslą iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 55 proc., iki šio laikotarpio ES sutaupys 80 mlrd. eurų dujų, 12 mlrd. eurų naftos ir 1,7 mlrd. eurų anglies importo išlaidų, jau nekalbant apie energetinio saugumo už(si)tikrinimą, nutraukiant ryšius su agresyvia ir nepatikima išorės tiekėja, su kuria šiuo metu ES saisto ypatingai didelio masto asimetrinė energetinė priklausomybė.
Planui įgyvendinti skirtos lėšos bus nukreiptos į septynias stambias sritis: 113 mlrd. eurų bus skirta atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai (86 mlrd. eurų) ir vandenilio infrastruktūrai (27 mlrd. eurų), 56 mlrd. eurų – energijos vartojimo efektyvumui didinti ir šilumos siurbliams diegti, 41 mlrd. eurų – pramonės pri(si)taikymui naudoti mažiau iškastinio kuro, 37 mlrd. eurų – biometano gamybai, 29 mlrd. eurų – elektros tinklų infrastruktūrai, 10 mlrd. eurų – (suskystintų) gamtinių importui per terminalus ir dujotiekius ir 1,5-2 mlrd. eurų – naftos tiekimo saugumui užtikrinti.
Plano tikslai ir priemonės bus finansuojamos iš įvairių nacionalinių bei ES finansavimo šaltinių ir privačių investicijų per „InvestEU“ programą. „REPowerEU“ plano įgyvendinimo pagrindas yra atsigavimui po pandemijos sukurtas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas. Papildomas finansavimas bus skiriamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos, Sanglaudos fondų, Inovacijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Siekiant paspartinti skolinimąsi, Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Europos investicijų banku bei kitais partneriais, taip pat skelbs naują kvietimą teikti paraiškas dėl bendro intereso energetinių projektų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
Svarbiausios veikėjos – valstybės narės
Siekiant skatinti taupyti energiją ir mažinti iškastinio kuro vartojimą, valstybės narės taip pat galės apsvarstyti papildomas apmokestinimo priemones, tokias kaip atleidimas nuo aplinkai draugiškesnių transporto priemonių pirkimo ir/ar naudojimo mokesčių ar jų sumažinimas, mokestinės lengvatos, susijusios su energijos taupymu, aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimas ir t. t.
„REPowerEU“ plano įgyvendinime svarbiausios veikėjos neabejotinai bus pačios valstybės narės. Plano įgyvendinimas, be kita ko, bus susietas su jau parengtais nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, skirtais pandemijos padarinių švelninimui. Plane Komisija ragina valstybes nares į jų nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus papildomai įtraukti specialų skyrių su priemonėmis, padėsiančiomis siekti „REPowerEU“ plano tikslų.
Siekiant užtikrinti nuoseklumą, valstybių narių paprašyta nurodyti, ar kokios nors į jų nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos priemonės prisideda prie „REPowerEU“ tikslų, taip pat įvardyti priemones, finansuojamas iš nacionalinių ar kitų ES fondų, kurios prisidėtų prie šių tikslų įgyvendinimo. Valstybių narių taip pat bus prašoma įvertinti visas šias priemones, nurodant, kaip bendras jų derinys prisidės prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo. 2022 metų Europos semestro vertinime kiekvienai valstybei narei Komisija taip pat žada pateikti rekomendacijas, kokių veiksmų reikėtų imtis atsižvelgiant į dabartinius energetikos iššūkius.
Veikiant išvien – daugiau įtakos
Tačiau, kadangi rekomendacijos valstybių narių tiesiogiai neįpareigoja, o kai kurios „REPowerEU“ plane siūlomos priemonės yra savanoriškos, kyla pagrįstas klausimas, ar valstybėms narėms pavyks veikti išvien tiek perkant dujas per bendrą platformą, tiek staigaus rusiškų gamtinių dujų tiekimo nutraukimo atveju, tiek ir apskritai mažinant priklausomybę nuo jų. Praktika demonstruoja, kad energetikos klausimais valstybės narės turi gana skirtingas pozicijas, o naujausias to pavyzdys – Vengrijos ir kitų valstybių narių pasipriešinimas rusiškos naftos embargui.
Pristatydama „REPowerEU“ planą ir kalbėdama apie būtinybę nutraukti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad kuomet Europa veikia išvien, ji turi daugiau įtakos. Šiuo atveju tai nėra tik skambi frazė ar tuščias kalbėjimas. Tai savo ruožtu puikiai demonstruoja tiek jau įvykę, tiek, neabejotinai, ir būsimi mėginimai susitarti dėl energetinių sankcijų Rusijai. Panašios nuomonės laikosi ir ekspertų grupės „Bruegel“ analitikai, kurių teigimu, „REpowerEU“ planas parodo, kad įveikti energetikos krizę ES galėtų tik veikdama išvien. Tačiau valstybės narės dar turės nuspręsti, kokiu mastu jos įsitrauks į europinio lygmens energetinį bendradarbiavimą.
Visgi panašu, kad kai kuriais klausimais pernelyg glaudžiai bendradarbiauti jos nėra linkę, tarkime, kad ir dėl bendrų dujų pirkimų – Komisijos iš pradžių pasiūlyta bendrų įsigijimų schema, panaši į COVID-19 vakcinų pirkimą, po valstybių narių diskusijų buvo paversta savanoriška iniciatyva, kuria siekiama koordinuoti ES kartu su valstybėmis narėmis, perdavimo sistemos operatoriais, asociacijoms ir rinkos dalyviais vykdomas iniciatyvas.
„Minkštas“ pobūdis
Kaip jau rašė Europos žinios, „REPowerEU“ planą sudaro ne tik privalomos, t. y. teisiškai įpareigojančios priemonės, bet ir neprivalomos rekomendacijos ar savanoriškai įgyvendinamos iniciatyvos. Skirtingai nei jau minėtas „Fit for 55“ paketas, „REPowerEU“ planas, kaip strateginio pobūdžio dokumentas, daugiau remiasi vadinamąja „minkštąja“ teise, kuri savo ruožtu apima ne tiek konkrečius, kiekybiškai išreikštus rodiklius bei privalomus ir teisiškai įpareigojančius mechanizmus, kurie paprastai būna numatomi direktyvomis, kiek įvairius Komisijos komunikatus, rekomendacijas, strategijas ir gaires.
Atsižvelgiant į tokį „minkštą“ plano pobūdį, galima teigti, kad jo įgyvendinimas smarkiai priklausys nuo pačių valstybių narių, t. y. nuo to, kiek šios bus suinteresuotos ir nusiteikusios arba kiek norės ir galės vykdyti minėtas rekomendacijas bei gaires. Chrestomatinis valstybių narių ne(noro) ir (ne)nusiteikimo veikti pavyzdys energetikos sektoriuje galėtų būti jų požiūris į administracinės naštos mažinimą atsinaujinančių išteklių energetikos projektams.
Tarkime, „REpowerEU“ plane siekiama mažinti administracines kliūtis atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, visų pirma, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras. Tačiau daugeliu atvejų – neišskiriant ir Lietuvos, kur su atsinaujinančių išteklių energetikos vystymu susijusios administracinės procedūros ne tik lėtina, bet ir nemenkai apsunkina šį procesą – valstybės narės šių procedūrų supaprastinimu pasirūpinti galėjo ir pačios, be jokių europinio lygmens planų ir Europos Komisijos įsikišimo, juolab kad lengvinti administracinę naštą įpareigoja jau egzistuojančios europinės direktyvos. Visgi kažkodėl kai kurios iš jų ne tik to nepadarė, bet, regis, dėjo kryptingas pastangas, kad dar labiau padidintų administracinę naštą.
Teks įdėti pastangų
Taigi įvairios nacionalinio lygmens taisyklės nepagrįstai lėtina ir apsunkina atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, o leidimų išdavimo tvarka bei terminai įvairiose valstybėse narėse gerokai skiriasi, todėl „REPowerEU“ planu siekiama šią problemą spręsti ES lygiu, pašalinant europinių teisės aktų taikymo dviprasmybes. Kita vertus, prie to prisidėti turi ir pačios valstybės narės, greitai ir lanksčiai įgyvendindamos reikalingus pokyčius.
Pavyzdžiui, plane akcentuojama, jog, siekiant užtikrinti sėkmingą jo tikslų ir priemonių įgyvendinimą, itin svarbu, kad valstybės narės vykdytų plataus masto konsultacijas, ypač su vietos ir regioninės valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir suinteresuotosiomis šalimis iš žemės ūkio sektoriaus. Taigi, siekiant sklandaus „REPowerEU“ plano įgyvendinimo, valstybėms narėms teks įdėti pastangų ne tik į naujos infrastruktūros plėtrą, bet ir į konsultacijas, naujų taisyklių kūrimą ir prisitaikymą prie jų.
Anot „Bruegel“ analitikų, įgyvendinant planą, kiekviena šalis turės padaryti tam tikrų nuolaidų, pavyzdžiui, Vokietijai gali tekti įveikti savo nenorą vykdyti bendrus europinius suskystintų gamtinių dujų pirkimus, o Prancūzijai – leisti naudotis savo dujų infrastruktūra tam, kad kitos valstybės narės galėtų išnaudoti Ispanijos suskystintų dujų importo pajėgumus per šalyje esančius terminalus. Tuo tarpu nekoordinuotas plano įgyvendinimas, „Bruegel“ analitikų teigimu, valstybėms narėms greičiausiai neatneštų teigiamų rezultatų nei energetinio saugumo, nei konkurencingumo požiūriu. Be to, tikėtina, jogd tai atsilieptų užsienio politikai bei turėtų neigiamų padarinių ES gebėjimui išlaikyti tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu.
Plano kritika
Lobizmo poveikio ES politikai stebėjimu užsiimančios organizacijos „Corporate Europe Observatory“ duomenimis, „REPowerEU“ planas buvo rengiamas neskaidriai, o kai kurios jo priemonės tarnauja didžiųjų iškastinio kuro korporacijų interesams. Organizacijos teigimu, su Europos Komisijos pirmininke ir energetikos komisare ne kartą buvo susitikę šešių didžiųjų energetikos bendrovių – „Shell“, BP, „Total“, ENI, „E.ON“ ir „Vattenfall“ – generaliniai direktoriai, o viename iš tokių susitikimų net buvo sutarta sudaryti pramonės darbo grupę ir nustatyti, kurios plano priemonės esą yra „įgyvendinamos“. Paskutinis kovo 23 dieną įvykęs susitikimas buvo vienas iš visos virtinės Ursulos von der Leyen ir vadinamojo Europos pramonės apskritojo stalo posėdžių, o tai, anot „Corporate Europe Observatory“, reiškia, kad ES planus atsisakyti rusiškų dujų iš esmės formuoja tos pačios bendrovės, kurios visą Europą iki šiol ir laikė prie jų pririšusios.
Organizacija taip pat kritikuoja galimai neskaidrias su vandenilio panaudojimu susijusias „REPowerEU“ plano priemones ir teigia, kad tikslas drastiškai padidinti vandenilio naudojimą nėra realistiškas. Anot „Corporate Europe Observatory“, tyrime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Marokui, Alžyrui ir Egiptui (kadangi didžiąją dalį vandenilio numatoma importuoti iš pietinių Viduržemio jūros regiono šalių), nustatyta, kad dėl gamybos sąnaudų atsinaujinantis vandenilis būtų apie 11 kartų brangesnis nei gamtinės dujos. Kadangi ES suskystintų dujų terminalų infrastruktūrą numatoma pritaikyti vandenilio technologijoms, tai iš esmės reiškia, kad didžiosios iškastinio kuro korporacijos ir toliau galės pardavinėti savo pagrindinį produktą – gamines dujas.
Kaip jau rašė Europos žinios, planas apskritai kritikuojamas dėl per didelio dėmesio gamtinėms dujoms, investuojant į papildomą dujų infrastruktūrą, kas savo ruožtu vėliau gali prailginti ir apsunkinti perėjimą prie žaliosios energetikos. Be to, kaip jau buvo minėta, 20 mlrd. eurų „REPowerEU“ plano priemonėms finansuoti numatyta gauti iš ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos, bet problema šiuo atveju yra ta, kad šiuo metu Rinkos stabilumo rezerve laikomus apyvartinius taršos leidimus, numatoma išleisti ne laipsniškai, o vienu metu, dėl ko trumpuoju laikotarpiu gali padidėti CO2 koncentracija. „World Wildlife Fund“ skaičiavimais, tai sudarytų apie 250 mln. tonų CO2, kas savo ruožtu tiesiogiai pakenktų ES klimato ambicijoms.
