Praeitą trečiadienį, gegužės 18 dieną, Europos Komisija pristatė vadinamąjį „REPowerEU“ planą, kuris Europos Sąjungai turėtų padėti įveikti pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kilusius po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Rusijos iškastinio kuro ištekliai, kaip jau seniai tapo akivaizdu, naudojami kaip ekonominis ir politinis ginklas, kasmet Europos mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 100 mlrd. eurų. Be to, net 85 proc. europiečių mano, kad Bendrija turėtų kuo greičiau sumažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų.
Atsižvelgdama į Rusijos įvykdytą Ukrainos užpuolimą, „REPowerEU“ plano metmenis Komisija pristatė kovo pradžioje, akcentuodama tikslą dar gerokai iki 2030 metų Europai tapti nepriklausomai nuo rusiško iškastinio kuro. Kovo 24 -25 dienomis Europos Vadovų Taryba šį tikslą patvirtino ir paprašė Komisijos pateikti išsamų „REPowerEU“ planą, kuris ir buvo pristatytas praeitą savaitę. Šiame tekste – įdėmesnis žvilgsnis į šio plano tikslus ir priemones.
Didžiausias dėmesys – rusiškų dujų atsisakymui
Reikia pripažinti, jog „REPowerEU“ planas buvo pristatytas gerokai pavėluotai – juo siekiama ne tiek išvengti katastrofiškos padėties energetikos sektoriuje, kiek taisyti praeityje padarytas esmines klaidas. Tačiau net ir kritikai pripažįsta, jog toks planas vis tiek reikalingas, o jame numatytos priemonės neišvengiamos, ateityje norint užsitikrinti stabilias energijos išteklių kainas, jų pasiūlos saugumą ir tvarią energetikos sistemą.
„REPowerEU“ planas remiasi praėjusiais metais pateiktais pasiūlymais vadinamajam „Fit for 55“ paketui, skirtam įgyvendinti ES tikslą iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 55 proc. Planas yra orientuotas į kelis tikslus. Visų pirma, panaikinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro importo iki 2027 metų, taip pat užtikrinti tvarų bei kainos požiūriu konkurencingą ilgalaikį apsirūpinimą energija.
Kadangi ES jau priėmė sprendimą dėl rusiškos anglies embargo ir ruošiasi uždrausti importuoti rusišką naftą, didžiausias dėmesys plane skiriamas rusiškų gamtinių dujų atsisakymui. Įgyvendinus „REPowerEU“ plano priemones, kaip teigiama, dar iki šių metų pabaigos jų vartojimą sumažinti būtų galima net dviem trečdaliais. Komisija taip pat ketina svarstyti teisines priemones, pagal kurias iš valstybių narių būtų galima reikalauti dujų tiekimo diversifikavimo.
Plano priemonės ir ambicijos
Energetikos ekspertai išskiria tris „REPowerEU“ plano sritis: paklausą (energijos taupymo priemonės), pasiūlą (energijos išteklių tiekimo diversifikavimas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu) ir perėjimą prie švarios energijos ilguoju laikotarpiu, diegiant atsinaujinančius energijos išteklius bei mažinant iškastinio kuro vartojimą pramonėje ir transporte. Taigi plano tikslų siūloma siekti trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonėmis, kurios apima energijos (išteklių) paklausos mažinimą, apsirūpinimo energijos ištekliais diversifikavimą, įskaitant tam reikalingos infrastruktūros plėtrą, ir perėjimo prie atsinaujinančių išteklių energetikos spartinimą.
„REPowerEU“ planą sudaro tiek privalomos, tiek neprivalomos/rekomendacinės priemonės. Atsižvelgiant į pastarąsias, galima teigti, kad plano įgyvendinimas smarkiai priklausys nuo pačių valstybių narių, t. y. nuo to, kiek šios bus nusiteikusios vykdyti minėtas rekomendacijas. Be to, praktika demonstruoja, kad energetikos klausimais valstybės narės turi gana skirtingas pozicijas ir ne visuomet yra linkusios elgtis pagal rekomendacijas ar atsižvelgdamos į bendrą interesą. Naujausias to pavyzdys – Vengrijos ir kitų valstybių narių pasipriešinimas rusiškos naftos embargui.
Plano tikslai ir priemonės tiesiogiai siejasi su ES lygiu ateičiai jau numatytų rodiklių padidinimu arba naujų nustatymu – taigi ir gerokai didesnėmis ambicijomis (kurios, objektyviai įvertinus dabartinę nepavydėtiną ES energetikos padėtį, galbūt ir nėra tokios jau didelės). Pavyzdžiui, ES energinio efektyvumo tikslą 2030 metams plane numatyta padidinti nuo 9 iki 13 proc., o atsinaujinančių energijos išteklių tikslą tam pačiam laikotarpiui – nuo 40 proc., kaip buvo pasiūlyta pernai, iki 45 proc. Visgi planas nekeičia ES tikslo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 proc. iki 2030 ir pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu iki 2050 metų.
Energinis efektyvumas ir atsinaujinantys energijos ištekliai
Energinio efektyvumo „REPowerEU“ plane numatoma siekti tiek keičiant vartotojų elgesį per energijos taupymą (šiuo tikslu Europos Komisija, bendradarbiaudama su Tarptautine energetikos agentūra, pradėjo įgyvendinti devynių punktų vartotojams skirtą planą, kurį įgyvendinant dujų ir naftos paklausa jau trumpuoju laikotarpiu galėtų sumažėti apie 5 proc.), tiek vidutinio ir ilgojo laikotarpio struktūrinėmis priemonėmis, tokiomis kaip renovacijos skatinimas, lengvatiniai PVM tarifai didelio efektyvumo šildymo sistemoms, pastatų šiltinimui ir kitoms priemonėms, skatinančioms pereiti prie efektyvesnių šildymo technologijų, ir kt.
Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą skatinti plane numatoma supaprastinant leidimų išdavimo procedūras, ypatingą dėmesį skiriant saulės energetikos plėtrai (pavyzdžiui, iki 2030 metų numatyta instaliuoti 600 GW galios fotovoltinės energijos), skatinant jūrinę vėjo energetiką, taip pat iki 10 mln. padvigubinus šilumos siurblių skaičių per ateinančius 5 metus. Papildomai iki 2030 metų ES numatoma pagaminti 10 mln. t vandenilio (ir dar tiek pat importuoti) bei 35 mlrd. m3biometano, skatinti biodujų konversiją į biometaną ir kt.
Tam numatoma ištisa virtinė iniciatyvų, tokių kaip ES saulės energijos strategija, saulės baterijų ant stogų iniciatyva, tikslinis atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos pakeitimas, siekiant pripažinti atsinaujinančių išteklių energetiką viešuoju interesu ir supaprastinti leidimų išdavimo procesus, gamtinių dujų, naftos ir anglies pakeitimas vandenilio technologijomis sunkiai dekarbonizuojamose pramonės šakose ir transporto sektoriuose, biometano veiksmų planas, apimantis biometano pramonės aljansą ir finansines paskatas šiai sričiai, saulės energetikos pramonės aljansas, svarbių bendro intereso ES projektų vertinimo užbaigimas ir kt.
Daug dėmesio gamtinėms dujoms
Nors ir nukreiptas į rusiškų gamtinių dujų (ir apskritai rusiško iškastinio kuro) atsisakymą, „REPowerEU“ planas daug dėmesio skiria gamtinėms, ypač suskystintoms, dujoms iš kitų šalių – taigi planas jau dabar kritikuojamas dėl siūlymo keisti Rusijos naftą ir dujas investuojant į papildomą dujų infrastruktūrą, be kita ko, skaičiuojant nerealius vandenilio kiekius ir didinant bioenergijos naudojimą neribojant žaliavų, kas savo ruožtu gali pratęsti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kelti pavojų klimato bei aplinkosaugos tikslams.
Siekiant sumažinti tiekimo saugumo riziką dėl rusiškų dujų importo sutrikimų, „REPowerEU“ planas numatyto papildomas 10 mlrd. eurų investicijas dujų/vandenilio infrastruktūriniams projektams. Plane teigiama, jog, įgyvendinus jau vykdomus bendro intereso projektus, visos valstybės narės ir kaimyninės šalys turės prieigą prie mažiausiai trijų dujų šaltinių arba pasaulinės suskystintų gamtinių dujų rinkos.
Svarbu pažymėti, kad suskystintų dujų terminalai gali būti pritaikyti ir vandenilio importui – Komisija valstybėms narėms rekomenduoja investuoti būtent į tokius suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus, o šių metų kovo pabaigoje ES kartu JAV įsipareigojo dėti pastangas kuriant su vandeniliu suderintą suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.
ES energetikos platforma
Europos Vadovų Tarybai suteikus mandatą, Komisija ir valstybės narės jau yra sukūrusios vadinamąją ES energetikos platformą, kuri leis ES ir valstybėms narėms greitai, koordinuotai ir skaidriai reaguoti į energetinio saugumo grėsmes. Nors šiuo metu ES tiesiogiai iš trečiųjų šalių dujų pirkti negali, visgi ji gali palengvinti ir koordinuoti valstybių narių veiksmus bei sustiprinti kolektyvinių derybų poziciją pasaulinėse energijos rinkose.
ES energetikos platforma taip pat veiks per regionines darbo grupes, iš kurių pirmoji buvo surengta Bulgarijoje gegužės 5 dieną, po to, kai Rusija šiai šaliai nutraukė dujų tiekimą. Energetikos platforma taip pat bus atvira tokioms valstybėms kaip Ukraina, Moldova, Sakartvelas ar ES nepriklausančios Vakarų Balkanų šalys.
Be kita ko, plane užsimenama ir apie vadinamąjį „bendrą pirkimo mechanizmą“, skirtą kolektyviniams gamtinių dujų įsigijimams. Bent jau teoriškai toks mechanizmas turėtų suteikti galimybę 27 valstybėms narėms pirkti dujas/vandenilį kartu, taip išnaudojant savo, kaip didžiausios pasaulyje bendrosios rinkos, privalumus. Toks mechanizmas būtų savanoriškas ir veiktų panašiai, kaip perkant COVID-19 vakcinas.
Planai ateičiai
Komisija taip pat žada svarstyti teisines priemones, pagal kurias iš valstybių narių būtų reikalaujama diversifikuoti dujų tiekimą, ir sukurti specialią IT priemonę, kuri padidintų gamtinių dujų infrastruktūros rezervavimo skaidrumą, pavyzdžiui, pateikiant informaciją apie laisvus suskystintų dujų terminalų pajėgumus. Taip pat žadama sukurti specialų mechanizmą bendriems vandenilio pirkimams.
„REPowerEU“ planas taip pat numato ir priemones staigaus rusiškų gamtinių dujų tiekimo nutraukimo atveju – jame Europos Komisija įsipareigojo parengti vieningą gamtinių dujų paklausos mažinimo planą ES pramonei. Į šį planą bus įtrauktos savanoriškos rinka pagrįstos priemonės, kurios turėtų būti aktyvuotos prieš iškylant kritinei situacijai, ir kuriomis bus siekiama sumažinti įmonių vartojimą, taip užtikrinant, kad dujų tiekimo pirmenybė būtų teikiama apsaugotiems vartotojams. Be to, siekiant sumažinti galimų dujų tiekimo sutrikimų poveikį elektros gamybai, Komisija jau dabar peržiūri valstybių narių pasirengimo rizikai elektros energetikos sektoriuje planus.
Visgi, kadangi rekomendacijos valstybių narių tiesiogiai neįpareigoja, o kai kurios „REPowerEU“ plane siūlomos priemonės yra savanoriškos, kyla pagrįstas klausimas, ar valstybėms narėms pavyks veikti išvien tiek perkant dujas per bendrą platformą, tiek staigaus rusiškų gamtinių dujų tiekimo nutraukimo atveju, tiek ir apskritai mažinant priklausomybę nuo jų. Plačiau apie tai – kituose Europos žinių tekstuose.
