1 dalis
Lyginant su situacija prieš metus, gamtinių dujų kainos Europos Sąjungoje išaugo nuo šešių iki dešimties kartų — tai lėmė po pandemijos padidėjusi jų paklausa ir atitinkamai sumažėjęs kiekis saugyklose, globaliu mastu sumažėjus tiekimo apimtims. Prie energijos (išteklių) kainų krizės taip pat prisidėjo ir agresyvūs Rusijos manevrai prie Ukrainos sienų.
Jei Rusija užpultų Ukrainą, ES atsidurtų tiesioginiame konflikte su didžiausia savo energijos išteklių tiekėja. Be to, net ir šiuo metu netrūksta įrodymų, jog santykiuose su Europa Kremlius manipuliuoja gamtinių dujų tiekimu, mažindamas jo apimtis ir tokiu būdu tik gilindamas energijos (išteklių) kainų krizę.
„Goldman Sachs Group“ analitikai įspėja, kad apie krizės pabaigą kalbėti dar gerokai per anksti, nes dabartinė padėtis gali užsitęsti ne tik iki ateinančios vasaros, bet ir iki 2025 metų. Taigi europiečiams belieka susitaikyti su liūdna prognoze, jog dujos gali brangti dar labiau, jau nekalbant apie potencialius karinius veiksmus taiką mylinčio bloko pašonėje. Plačiau apie tai, kas artimiausiu metu, tikėtina, laukia Europos energetikos – šiame straipsnyje.
Ne tik karinis aktas
Analizuodamas galimą Rusijos invaziją į Ukrainą, Karališkasis britų tarptautinių santykių institutas (Royal Institute of International Affairs), kitaip žinomas „Chatam House“ pavadinimu, jau nebekelia klausimo, ar tokia invazija gali apskritai įvykti, bet kada ji įvyks, ir kiek toli eiti Kremlius ryšis. ES tai, deja, reikštų ne tik karinį aktą prieš jos kaimynystėje esančią šalį, bet ir rimtas energetines problemas, dar labiau apsunkinančias ir taip jau pakankamai komplikuotą situaciją.
Kalbant konkrečiai apie rusiškų dujų tiekimą ES, invazijos į Ukrainą atveju galimi du scenarijai. Pirmasis iš jų apimtų gamtinių dujų srautų sutrikimus, jei būtų sugadinta Ukrainoje esanti jų tiekimo infrastruktūra, tačiau gerokai pavojingesnis ir tikėtinesnis yra antrasis scenarijus, Rusijai pradėjus manipuliuoti dujų tiekimu, o ES patiriant vadinamąjį pasiūlos šoką. Juolab kad ES yra smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų, o Kremlius ne tik nevengia, bet ir nepraleidžia progų energijos išteklių tiekimu naudotis kaip geopolitiniu ginklu.
Šis faktas jau ne kartą buvo patvirtintas praktikoje – neseniai kompaniją „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo manipuliacijomis apkaltino Tarptautinės energetikos agentūros (International Energy Agency) vadovas Fatihas Birolis, o praeitą savaitę panašią poziciją išdėstė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Smarkiai priklausoma nuo Rusijos
Bėda šiuo atveju yra ta, kad Europa yra ne tik priklausoma, bet smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų — net 90 proc. gamtinių dujų ES importuoja, o daugiau nei 40 proc. jų —iš Rusijos. Tiesa, tiek ES valstybių narių, tiek blokui nepriklausančių valstybių energetinė priklausomybė nuo Rusijos smarkiai skiriasi.
Tarkime, Jungtinė Karalystė dujų iš Rusijos beveik neperka, o Švedija apskritai gamtinių dujų vartoja labai mažai. O štai buvusio Rytų bloko šalys, tokios kaip Čekija, Latvija, Vengrija, Slovakija ar Bulgarija, nuo 75 iki 100 proc. gamtinių dujų importuoja iš Rusijos.
Tačiau, ko gero, didžiausia bėda šiuo atveju yra ta, kad nuo rusiškų dujų smarkiai priklausoma yra galingiausia bloko valstybė narė Vokietija, be kita ko, smarkiai prisidedanti prie europinės politikos kurso nustatymo (2020 metų duomenimis, Vokietija daugiau nei 65 proc. gamtinių dujų importavo iš Rusijos).
Netoliaregiški praeities sprendimai
Europos žinios jau rašė apie tai, kad dėl tokios energetinės priklausomybės nuo Rusijos Vokietija pastaruoju metu ES politinėje arenoje reiškiasi kaip savotiškas europinio solidarumo pleištas – tarkime, kad ir dėl to, jog JAV prezidentui Joe Bidenui pažadėjus blokuoti „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimą, jei Rusija įsiverš į Ukrainą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vis dėlto nesiryžo aiškiai pasakyti to paties, o liaudiškai tariant kažką numykė, į pagalbą pasitelkdamas diplomatinius išvedžiojimus.
Šiuo atveju tiek Vokietija, tiek ir visa ES yra vadinamosios Kremliaus „energetinės diplomatijos“ spąstuose. Atsiradus pasiūlos šokui (drastiškiems gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimams), energijos kainos, kurios ES jau šiuo metu yra kosminės, pakiltų dar labiau.
Toks šokas paradoksaliai tik suaktualintų „Nord Stream 2“ dujotiekio, kuris šiuo metu iš esmės jau yra užbaigtas, paleidimo klausimą, kuris dar labiau padidintų energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Visa ši situacija atspindi praeityje priimtus netoliaregiškus politinius sprendimus, kai užuot diversifikavus gamtinių dujų tiekėjus ES viso labo buvo diversifikuojami jų tiekimo maršrutai (chrestomatinis tokios netoliaregiškos politikos pavyzdys — „Nord Stream 2“).
Liūdnos prognozės
Įtakingos Briuselio ekspertų grupės „Bruegel“ analitikai mano, kad ES galėtų išsiversti be rusiškų dujų iki vasaros, padidinus jų tiekimą alternatyviais maršrutais ir sumažinus paklausą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje blokas susidurtų su išties sunkiais ir brangiais politiniais sprendimais, tokiais kaip avarinis pramonės kompanijų uždarymas ir t. t.
Pasaulyje pirmaujanti investicinės bankininkystės, vertybinių popierių ir investicijų valdymo kompanijų grupė „Goldman Sachs Group“ savo ataskaitoje įspėjo, jog dujų kainos, tikėtina, iki 2025 metų gali išlikti dvigubai didesnės už įprastas, o smarkiai nukritus temperatūrai, visoje Europoje netgi gali pritrūkti elektros energijos.
„Goldman Sachs“ ataskaitoje dar sausio gale buvo prognozuojama, kad dėl didėjančios įtampos Ukrainos pasienyje gamtinių dujų kainos gali viršyti ir taip jau rekordines aukštumas, o šaltesni orai vasario ir kovo mėnesiais gali paskatinti dujų rezervų išeikvojimą.
Be to, anot analitikų, dujų pasiūlos ir paklausos balansas Šiaurės Vakarų Europoje išliks griežtas, taigi dujų kainos gali padidėti dvigubai, lyginant su dešimties metų vidurkiu.
Apie tai, kaip ES mėgina dorotis su beprecedente energijos (išteklių) kainų krize, mėgindama diversifikuoti gamtinių dujų pasiūlą, ir kaip jai sekasi, skaitykite kitoje šioje straipsnių ciklo dalyje.
