Derybos dėl europinio biudžeto: nesutarta dėl nieko — laukite tęsinio

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Kaip ir prognozavo daugelis politikos analitikų bei diplomatų, praeitą savaitgalį Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu vykusios derybos dėl naujosios Europos Sąjungos 2021-2027 metų finansinės perspektyvos žlugo.

Neišspręsti liko tiek paties biudžeto dydžio, tiek jo paskirstymo įvairioms europinės politikos sritims, tiek biudžeto pajamų (vadinamųjų nuosavų išteklių), tiek įvairių nuolaidų bei paskatų valstybėms narėms klausimai.

Kitaip tariant, nesutarta praktiškai dėl nieko — vienintelis šio derybų raundo rezultatas buvo viso labo dviejų puslapių vadinamasis techninis dokumentas, kuriame išdėstytos nuolaidos, įskaitant daugiau lėšų regionų plėtrai bei žemės ūkiui, lyginant su ankstesniu Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles‘io Michelio pasiūlymu.

Taigi derybos bus pratęstos per kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą, planuojamą surengti kovo mėnesį.

Mažiau paramos — daugiau prioritetų

Derybos dėl daugiamečio europinio biudžeto šį kartą žada būti kaip niekad sudėtingos — Jungtinės Karalystės, kuri buvo antra pagal dydį mokėtoja į europinį biudžetą, pasitraukimas jame palieka didžiulę skylę, o 27 šalių blokas naujajai finansinei perspektyvai yra numatęs keletą naujų ambicingų politikos prioritetų, dėl kurių neišvengiamai svariai padidės išlaidos [1.].

Dėl to naujojoje finansinėje perspektyvoje siekiama mažinti sanglaudai ir žemės ūkio subsidijoms skirtas lėšas, jas nukreipiant naujiesiems prioritetams, tokiems kaip klimato kaita ar migracija, finansuoti.

Buvusio Belgijos premjero Ch. Michelio biudžeto pasiūlyme buvo numatyta 12 proc. apkarpyti sanglaudos finansavimą, kuriuo siekiama mažinti bloko regionų skirtumus, o finansavimą bendrajai žemės ūkio politikai sumažinti 14 proc. Tačiau akivaizdu, kad valstybėms narėms, įskaitant ir kai kurias didžiąsias, toks pasiūlymas nepasirodė priimtinas.

Gynyba ir saugumas — pažeidžiamiausios sritys

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis dar iki Europos Komisijos biudžeto pasiūlymo pateikimo, skundėsi, kad gynybos ir saugumo planams trūksta ambicingumo, tuo pačiu įspėdamas, kad jei Europa nori būti globalia žaidėja, ji turi būti pasiryžusi už tai mokėti.

Tačiau, nepaisant šio įspėjimo, labiausiai pažeidžiamomis sritimis derybose dėl naujosios finansinės perspektyvos laikomi būtent gynybos ir saugumo finansavimo klausimai — beveik visos šalys sutinka, kad šių sričių finansavimas yra pageidautinas, tačiau tik nedaugelis jį laiko pačiu svarbiausiu prioritetu [2.].

Šį teiginį puikiai pagrindžia sumos, skirtos karinio mobilumo finansavimui, mažėjimas: pagal pirminį Europos Komisijos pasiūlymą ši suma sudarė 6,5 mlrd. eurų, Europos Sąjungos Tarybai praeitą pusmetį pirmininkavusi Suomija ją apkarpė iki 2,5 mlrd., pastarajame Michelio pasiūlyme ji jau sudarė 1,5 mlrd. eurų, ir galiausiai naujausiame techniniame dokumente iš šios sumos liko apskritas nulis [3.].

Nusitaikyta ir į tyrimus bei inovacijas

Panašu, kad europinio biudžeto dydžio mažėjimas taip pat reikš ir sumažėjusį finansavimą tyrimams bei inovacijoms skirtai programai „Horizon Europe“, kurioje didžiausią dėmesį planuojama skirti tvariam vystymuisi ir klimato kaitai (penkios numatomos pagrindinės „Horizon Europe“ sritys yra prisitaikymas prie klimato kaitos, kova su vėžiu, dirvožemio kokybė ir maisto sauga, švarūs vandenynai, jūros, pakrančių ir vidaus vandenys, klimato atžvilgiu neutralūs ir išmanieji miestai [4.]).

Be kita ko, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įspėjo bloko nares, kad jeigu jos nesugebės susitarti dėl naujosios daugiametės finansinės perspektyvos, gali būti atidėtas „Horizon Europe“ ir studentų mainų programos „Erasmus“ startas.

Šiuo metu pastarosios programos (kaip, beje, ir visos kitos) yra tarsi pakibusios ore — pasiūlymai dėl mokslinių tyrimų misijų ir pramonės partnerystės rengiami neturint suderinto biudžeto [5.].

Lietuvai pavyko išlošti“

Galima teigti, kad šis derybų raundas Lietuvai buvo santykinai sėkmingas, nes, lyginant su praeitais biudžeto pasiūlymais, jai iš tiesų pavyko „išlošti“ daugiau.

Ch. Michelio biudžeto pasiūlyme sanglaudai skirtų lėšų apkarpymas Lietuvai šiek tiek sumažėjo (iki 24 proc.).

Pagal kompensavimo mechanizmą valstybėms narėms, kurios per pastarąjį dešimtmetį neteko daugiausiai gyventojų, Lietuva taip pat galėtų gauti papildomus 180 mlrd. eurų [6.].

Ginčai dėl išmokų ūkininkams

Vis dėlto šis pasiūlymas nenumatė greitesnio tiesioginių išmokų padidėjimo Baltijos šalių ūkininkams. Remiantis biudžeto pasiūlymu, subsidijos Lietuvos ūkininkams būtų laipsniškai padidintos iki 78 proc. ES vidurkio (apie 200 eurų už hektarą) iki 2027 m. [7.].

Tačiau ketvirtadienį Briuselyje protestą surengusiems ūkininkams prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo primygtinai reikalauti, kad jau 2021 m. tiesioginės išmokos būtų padidintos iki 196 eurų, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Tuo tarpu Briuselio pareigūnai tvirtina, kad dėl 196 eurų sumos susitarti nepavyks, nes per šį laikotarpį Lietuvoje išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis [8.].

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Kaliningrado tranzitas

Naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje taip pat turėtų mažėti lėšos, skirtos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui (apie 7 proc., lyginant su 2014-2020 metų laikotarpiu) ir Kaliningrado tranzitui (apie 11,5 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu) [9.].

Pagal biudžeto pasiūlymą Lietuva už Ignalinos elektrinės uždarymą gautų 490 mln. eurų ir iš nacionalinio biudžeto turėtų įnešti 14 proc. (šiam tikslui buvo siekiama gauti 780 mln. eurų) [10.].

Lietuva taip pat prašo skirti 215 mln. eurų Kaliningrado tranzito schemai, pagal kurią kasmet supaprastinta tvarka jos teritoriją kerta apie 400 tūkst. Rusijos piliečių — tuo tarpu biudžeto pasiūlyme Kaliningrado tranzitui numatoma 139 mln. eurų suma [11.].

Mažiau dėmesio Rytų flango saugumo poreikiams

Nors garsiausiai už bendrą gynybą ES pasisako Prancūzija, ji nėra vienintelė šalis, kuriai nepatiko siūlomi europinio biudžeto apkarpymai gynybos srityje. Lėšų šiai sričiai sumažinimas didžiausią įtaką turės rytinio ES flango valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai.

Ko gero, labiausiai stebinantis ir nuviliantis sprendimas būtų skirti nulinį biudžetą jau minėtoms karinio mobilumo priemonėms, kuriomis siekiama padėti ginkluotosioms pajėgoms kovoti su Rusijos ar kitų priešiškų valstybių invazijos grėsme, juolab kad toks žingsnis prieštarauja NATO, JAV ir pačios ES prioritetams [12.].

Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad ES dėmesys šiuo metu krypsta iš Rytų į Pietus, pamažu nusisukant nuo karinės Rusijos grėsmės ir dėmesį koncentruojant į migracijos bei sienų apsaugos klausimus.

Laukia sunkiausios per ES istoriją derybos

Kaip jau buvo rašyta Europos žiniose, pastarojo derybų raundo baigtis toli gražu nebuvo netikėta, o greičiau atspindėjo gana įprastą praktiką, kai įsisenėję konfliktai tarp senųjų turtingųjų ir naujųjų skurdesnių ES narių kaskart kelia aršias diskusijas dėl europinio biudžeto [13.].

Kaip jau spėjo pademonstruoti praeitą savaitgalį žlugę valstybių narių bandymai tartis, derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos, ko gero, bus vienos sunkiausių per visą ES istoriją.

Taigi ir prisirišti prie konkrečių biudžeto skaičių bent jau kol kas nėra prasmės, nes šalys derėsis dar ilgai, aršiai ir nenuobodžiai, o jų susitarimą dar turėtų patvirtinti (arba atmesti) Europos Parlamentas, kuris europinio biudžeto apkarpymais, švelniai tariant, nėra labai patenkintas.

Kad naujasis daugiametis biudžetas įsigaliotų 2021 m. sausį, valstybės narės dėl jo sutarti turėtų gerokai prieš metų pabaigą.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą