Nuo liepos mėnesio ateinantį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Vokietija, taigi šiame straipsnių cikle koncentruotai gilinamasi į svarbiausius Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Verta prisiminti, jog pirmininkavimo programoje buvo išskirti šeši svarbiausieji ateinančio pusmečio Vokietijos veiklos ES Taryboje prioritetai: pandemijos ir jos sukeltos ekonominės krizės įveikimas; stipresnė ir novatoriška Europa; teisingesnė Europa; tvari Europa; saugi bendrų vertybių Europa ir stipri Europa pasaulyje. Pirmojoje šio straipsnių ciklo dalyje buvo gilinamasi į ES Tarybos funkcijas ir tris pirmuosius pirmininkavimo programos prioritetus, o šioje dalyje pamėginsiu apžvelgti vadinamuosius žaliuosius, teisės viršenybės ir kitų europinių vertybių, taip pat užsienio politikos prioritetus.
Tiesa, kaip jau rašė Europos žinios, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama Europos Parlamente, minėtus pirmininkavimo prioritetus pristatė šiek tiek kitaip: fundamentalios teisės, sanglauda, klimato kaita, skaitmenizacija ir Europos atsakomybė pasaulyje. Ji pažymėjo, jog ES dabar susiduria su didžiausiu iššūkiu per visą jos istoriją: milijonai žmonių prarado darbą, jie yra susirūpinę savo sveikata ir gyvenamąja aplinka, taigi, Vokietijos kaclerė ypatingai pabrėžė Europos vienybę ir socialinę (ne tik ekonominę) jos dimensiją, kadangi būtent ji ir kuria europinę sanglaudą. Kanclerė taip pat pažymėjo, jog nors pandemija ir bus Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai šerdimi, tačiau būtina nepamiršti ir kitų ES prioritetų, visų pirma, klimato kaitos, kuri reikalauja globalių sprendimų ir Europos lyderystės, o taip pat ir skaitmenizacijos, kuri yra labai svarbi dabartinėmis aplinkybėmis, nes atveria naujas galimybes, įskaitant ir kovą su pandemija. Kanclerė pažymėjo, kad tiki Europa, kuri globaliame pasaulyje suteikia daugiau veiksmų laisvės. Anot jos, fundamentalios teisės veda į sanglaudą ir solidarumą — niekas neturi būti paliktas vienas krizės akivaizdoje. Europa įveikė visas krizes, todėl ji nenori trumpo laikotarpio atsigavimo, o stipresnės Europos, kuri užimtų deramą vietą pasaulyje.
Tvari Europa
Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Vokietija įsipareigoja visokeriopai remti ir vystyti Naująjį žaliąjį kursą, laikydama jį šiuolaikiniams iššūkiams pritaikyta ambicinga strategija, apjungiančia aplinkosaugos, klimato ir biologinės įvairovės politikas su ekonominiu augimu, be kita ko padėsiančia įveikti pandemijos pasekmes ir skatinti tvarią ir konkurencingą ekonomiką.
Naująjį žaliąjį kursą pirmininkavimo laikotarpiu Vokietija ketina įgyvendinti ne tik pasitelkdama europinius klimato, atsinaujinančių išteklių energetikos ir kitus tikslus, bet ir per aktyvią išorinę energetikos politiką (tiesa, turint omenyje dujų energetika grįstus Vokietijos išorinius energetinius santykius su Rusija, šis pareiškimas Naujojo žaliojo kurso kontekste skamba kiek ironiškai).
2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės (2030 Agenda for Sustainable Development) tikslai, iš esmės apjungiantys aplinkosaugą, ekonominį augimą ir socialinę pažangą, programoje įvardijami kaip pagrindiniai Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai principai.
Beje, galima sakyti, kad, žvelgiant iš vadinamosios žaliosios perspektyvos, Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai programa atrodo iš tiesų ambicingai, nes joje numatyta parengti, pradėti derybas ar pateikti išvadas dėl ištisos virtinės aplinkosauginių dokumentų ar jų įgyvendinimo.
Tarp šių dokumentų yra ir ES Tarybos konsultacijos dėl jau minėtos 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo, išvados dėl Komisijos pasiūlyto Žiedinės ekonomikos veiksmų plano (Circular Economy Action Plan) bei jo įgyvendinimo, derybos dėl ES 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (EU’s 8th Environmental Action Programme), naujosios ES biologinės įvairovės strategijos (EU Biodiversity Strategy) ir kt. Kaip vieną svarbiausių pirmininkavimo programoje minimų dokumentų taip pat būtina paminėti Europos klimato teisės aktą (European Climate Law), kuriuo būtų numatytas tikslas iki 2050 m. ES tapti neutralia klimato atžvilgiu, taip pat susitarimą dėl klimato tikslų 2030 metams ir su bendrąja europine žemės ūkio politika, vartotojų apsauga, maisto ženklinimu, gyvūnų gerove, žvejyba bei miestų plėtra susijusius dokumentus.
Saugi bendrų vertybių Europa
Programoje akcentuojama, jog bendros europinės vertybės, tokios kaip asmens teisės ir laisvės, yra vieni svarbiausių ES principų. Teisės viršenybė iš šių vertybių išsiskiria tuo, jog yra pagrindinė būtina šių principų apsaugos sąlyga, be kita ko, užtikrinanti ir pačios ES veikimą.
Todėl pirmininkavimo metu Vokietija sieks stiprinti pagrindines europines vertybes, ypač skatinti bendrą konstruktyvų požiūrį į problemų, susijusių su teisės viršenybės nesilaikymu, sprendimą. Vokietija pabrėžia, jog vadinamasis teisės viršenybės deficitas valstybėse narėse reikalauja tam tikrų mechanizmų (ar kitaip — sankcijų) taikymo.
Kaip jau rašė Europos žinios, tokiais mechanizmai gali būti ES sutarties 7-ojo straipsnio, kuris numato, kad Taryba, pritariant Parlamentui, „gali nutarti, jog iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti [europines]vertybes“ aktyvavimas ar Europos Komisijos pasiūlymas europinio biudžeto išmokas susieti su teisės viršenybės principo nesilaikymu (savo pirmininkavimo programoje Vokietija įsipareigojo remti abu šiuos mechanizmus, jei tai būtų reikalinga).
Pirmininkavimo programoje Vokietija taip pat pabrėžia, jog reikalaus plataus užmojo prieglobsčio ir migracijos politikos reformos. Vykdydama migracijos ir prieglobsčio politiką ES turi remtis esminėmis — teisės viršenybės ir humanitarinėmis — vertybėmis bei standartais. Bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma reikalinga norint sukurti teisingą, operatyvią, efektyvią ir krizėms atsparią sistemą, todėl Vokietija reikalaus reformos, kuri atnaujintų nuostatus dėl atsakomybės, solidarumo ir humanitarinių standartų laikymosi, sąžiningai dalijantis atsakomybe tarp valstybių narių.
Be kita ko, Vokietija pirmininkavimo laikotarpiu sieks pagerinti tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą per Europos policijos partnerystę, suteikiant prieigą prie reikalingos informacijos iš kitų valstybių narių, o taip pat skatinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių muitinių ir teismų.
Stipri Europa pasaulyje
Dar vienas rimtas iššūkis Vokietijai pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu — nebaigti derinti Brexito klausimai. Vokietija pabrėžia, jog šiuo atveju Jungtinės Karalystės ir ES būsimoje partnerystėje svarbiausia yra rasti balansą tarp teisių ir pareigų bei užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas.
O štai turint omenyje pastaruoju metu gerokai pašlijusius ES santykius su JAV, Vokietijos pozicija atrodo gana lakoniška ir perdėm diplomatiška — pirmininkavimo programoje teigiama, jog JAV yra artimiausia ES užsienio ir saugumo politikos partnerė, taigi Vokietija sieks skatinti visapusišką ir aktyvų bendradarbiavimą tarp ES ir JAV, įskaitant plataus masto politinį dialogą ir transatlantinės prekybos darbotvarkę. Tiesa, svo kalboje Europos Parlamente Vokietijos kaclerė užsiminė, jog Europai reikia daugiau pasikliauti savimi, nepaisant to, kad dauguma valstybių narių ypatingai kliaujasi transatlantine partneryste.
Programoje taip pat pažymima, jog ES politika Kinijos atžvilgiu turėtų būti vieninga, subalansuota ir formuojama pagal ilgalaikius bendrus ES interesus ir vertybes. Visgi čia vis dėlto nedviprasmiškai kalbama apie dvišalio ES ir Kinijos bendradarbiavimo plėtrą ir abipusiškumo skatinimą visose politikos srityse.
Dar vienas svarbus Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetas yra bendra parama Afrikos žemyninės laisvosios prekybos zonai (African Continental Free Trade Area, AfCFTA). Vokietija taip pat skelbia palaikysianti ES ir Rusijos santykius, remdamasi penkiais kiek seniau nustatytais principais (visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas; glaudesni santykiai su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis, įskaitant Vidurinę Aziją; ES atsparumo Rusijos grėsmėms stiprinimas, pvz., energetinio saugumo srityje; selektyvus bendradarbiavimas su Rusija ES dominančiais klausimais, tokiais kaip kova su terorizmu; taip pat poreikis užmegzti tiesioginius kontaktus su Rusijos pilietine visuomene ir ją remti).
Pirmininkavimo programoje Vokietija pasisako už ES veiksmų stiprinimą sprendžiant tarptautinius konfliktus ir krizes kaimyniniuose regionuose (Sirija, Libija, Ukraina, Iranas, Izraelis ir kt.), o taip pat už Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES perspektyvas.
