Praeitą antradienį, liepos 11 dieną, Europos Parlamentas didele balsų dauguma priėmė vadinamąjį Lustų aktą, kuriuo siekiama pagerinti Europos Sąjungos pozicijas globalioje puslaidininkių rinkoje, plėtoti vietinę puslaidininkių gamybą Europoje ir įgalinti kitas priemones, padėsiančias išvengti šių strategiškai svarbių komponentų trūkumo.
Lustų aktu taip pat siekiama įgalinti inovacijas puslaidininkių gamybos srityje bei nustatyti neatidėliotinas priemones jų trūkumo prevencijai. Mobilizavus daugiau nei 43 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų, Lustų akte nustatytos priemonės, skirtos aktyviai valdyti ir greitai reaguoti į potencialius tiekimo grandinių sutrikimus.
Be tiesioginės savo paskirties, Lustų aktas padės sustiprinti ES strateginę autonomiją ir įveikti skaitmeninio amžiaus saugumo iššūkius, kylančius iš vietinės puslaidininkių pasiūlos trūkumo.
Puslaidininkių svarba skaitmeniniame amžiuje
Didėjančią puslaidininkių svarbą Europos pramonei ir patiems europiečiams demonstruoja Europos Komisijos tyrimo duomenys – prognozuojama, jog iki 2030 metų lustų paklausa padvigubės, taigi patenkinti taip radikaliai didėjančią paklausą iš tiesų nebus paprasta, ypač atsižvelgiant į dabartinę puslaidininkių tiekimo krizę.
Dėl pastarojo meto visuotinio puslaidininkių trūkumo, kurį didžiąja dalimi sukėlė globali pandemija, užsidaryti buvo priverstos ištisos gamyklos, kurių veiklos pobūdis apėmė itin platų spektrą – nuo automobilių iki sveikatos priežiūros prietaisų gamybos sektoriaus, o ši situacija savo ruožtu dar labiau išryškino itin didelę puslaidininkių gamybos ir tiekimo grandinių priklausomybę nuo smarkiai riboto tiekėjų skaičiaus sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis.
Kita vertus, puslaidininkių trūkumą taip pat gali paaiškinti situacija, kai, įsibėgėjant skaitmeninei transformacijai, atsiranda vis daugiau naujų lustų pramonės sričių, tokių kaip automatizuotų automobilių, debesijos, daiktų interneto, junglumo, kosmoso ir gynybos ar superkompiuterių rinkos.
Globali konkurencija puslaidininkių rinkoje
Europos Komisija pabrėžia, kad puslaidininkiai yra kone pagrindinis šiuolaikinės pramonės turtas – vis dažniau šie komponentai apibūdinami kaip skaitmeninio amžiaus nafta, taip pabrėžiant strateginę jų svarbą. Taigi nenuostabu, kad šiame sektoriuje globaliu mastu vyrauja itin stipri konkurencija – nuo žaliavų gavybos iki lustų gamybos bei tiekimo grandinių.
Neseniai Kinija, argumentuodama saugumo interesais, paskelbė ribosianti aukštosioms technologijoms kritiškai svarbių puslaidininkių – germanio ir galio – eksportą, dėl ko galio kainos globaliu mastu išaugo net 28 proc. Šis žingsnis vertinamas kaip atsakas JAV ir Europos pastangomis sumažinti Kinijos dominavimą svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinėje, taikant prekybos ribojimus šalies puslaidininkių pramonei.
Savo ruožtu šie jau rugpjūtį pradėsiantys veikti Kinijos įvesti eksporto ribojimai paskatino ES, JAV ir netgi Japoniją ieškoti alternatyvių puslaidininkių rinkų. Vis dėlto tai gali būti sudėtinga, nes, tarkime, ES net 71 proc. galio ir 45 proc. germanio iki šiol importavo iš Kinijos, o šiam importui pakeisti yra vos keletas alternatyvų.
Ką sako konkurentai?
ES didžiausios konkurentės Kinijos Tarptautinės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo akademijos atstovo Bai Mingo teigimu, globali konkurencija puslaidininkių sektoriuje pastaruoju metu pasiekė naujas aukštumas. Anot jo, Kinija telks dar daugiau pastangų siekiant paskatinti kompanijas siekti proveržio lustų technologijų srityje – pavyzdžiui, 14-ajame penkerių metų plane, skirtame 2021-2025 metų nacionalinei ekonominei ir socialinei plėtrai, teigiama, kad Kinija paspartins pažangiausių lustų kūrimą.
O štai pagrindinė Kinijos pramonės reguliavimo institucija, Pramonės ir informacinių technologijų ministerija, pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių jos prioritetų 14-ojo penkerių metų plano laikotarpiu yra pramonės grandinių modernizavimas ir kompanijų skatinimas siekiant įveikti esmines technines kliūtis, įskaitant ir kylančias pažangiausiųjų puslaidininkių sektoriuje. Kinijos vietos lygmens institucijos šią sritį taip pat laiko vienu svarbiausių 14-ojo penkerių metų plano laikotarpio pramonės prioritetų.
Kaip pažymi Kinijos socialinių mokslų akademijos Europos studijų instituto asocijuotasis tyrėjas Yang Chengyu, lustų gamybos kaina Europoje yra didelė – nors ES Lustų aktas puslaidininkių gamybos kompanijoms numato reikšmingą viešąją paramą, kad šios galėtų steigti gamyklas Europoje, aukštų kaštų problema negali būti visiškai išspręsta subsidijomis.
Iššūkiai globalioje puslaidininkių rinkoje
Bendra ES pasaulinės puslaidininkių rinkos dalis sudaro mažiau nei 10 proc., ir bent jau iki šiol ji smarkiai priklausė nuo tiekėjų iš trečiųjų šalių – kilus didelio masto globalių tiekimo grandinių sutrikimams, Europos lustų atsargos kai kuriuose pramonės sektoriuose, tokiuose, kaip automobilių ar sveikatos priežiūros prietaisai, gali baigtis vos per kelias savaites, o tai tiesiog priverstų sustoti daugumą ES pramonės šakų.
Globali pandemija atskleidė ilgalaikį pasaulinių tiekimo grandinių pažeidžiamumą, kurio chrestomatinis pavyzdys – precedento neturintis puslaidininkių trūkumas, dėl kurio, be kitų problemų, išaugo ES pramonės sąnaudos bei produktų kainos vartotojams ir sulėtėjo atsigavimo tempas. Rimčiausius puslaidininkių trūkumus tiekimo grandinių nestabilumas pandemijos metu sukėlė Europos automobilių pramonėje.
Pandemija dar labiau išryškino Azijos valstybių, tokių kaip Pietų Korėja, Kinija ar didžiąją dalį globalios puslaidininkių rinkos užimantis Taivanas, dominavimą, o didėjant įtampai tarp pastarųjų dviejų valstybių situacija šiame sektoriuje tapo dar labiau komplikuota. Taivano puslaidininkių gamybos milžinė TSMC gan ilgai dvejojo dėl naujos gamyklos statybos Vokietijoje ir iki šiol nėra priėmusi galutinio sprendimo, o šalies užsienio reikalų ministras Politico prieš mėnesį subtiliai užsiminė, jog, užuot demonstravusi vien tik interesą dėl lustų, ES turėtų būti suinteresuota su Taivanu kurti geresnius santykius.
ES puslaidininkių sektoriaus potencialas
Tiekimo grandinių pažeidžiamumą ES siekiama išspręsti priėmus Lustų aktą, kuris, be kita ko, padėtų sustiprinti Europos pozicijas pasaulinėje puslaidininkių rinkoje.
Atsižvelgiant į minėtus iššūkius, ES siekia iki 2030 metų padidinti savo dalį globalioje puslaidininkių rinkoje iki 20 proc., lyginant su dabartiniais 9 proc. Už ES skaitmenines technologijas atsakingos komisarės Margrethe Vestager teigimu, Europa yra pajėgi kurti specifinius puslaidininkių komponentus, turi jų gamybai reikalingų medžiagų ir įrangos bei gali atlikti reikalingus mokslinius tyrimus (kaip vieną pavyzdžių ji, beje, nurodė ir Lietuvą).
Vadinamąja Europos lustų iniciatyva ES siekiama stiprinti puslaidininkių technologijas ir inovacijas, siekti ES pirmavimo šiame sektoriuje, sudaryti sąlygas visoje Europoje naudotis lustų projektavimo priemonėmis ir bandomosiomis linijomis, skirtomis novatoriškoms lustų technologijoms kurti ir išbandyti, skatinti švietimą, įgūdžius ir talentus mikroelektronikos srityje, remti kompetencijos centrų tinklą visoje Europoje ir t. t.
Lustų aktas priimtas reaguojant į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas, kuriose ES piliečiai pabrėžė europietiškų technologijų plėtros poreikį, pasisakė už ES tiekimo grandinių stiprinimą strateginėmis investicijomis ir glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą valdant šioms tiekimo grandinėms kylančias rizikas.
Apie Lustų aktą trumpai
ES Lustų aktu siekiama sukurti sistemą, padėsiančią ES iki 2030 metų užimti 20 proc. pasaulinės puslaidininkių rinkos, užtikrinti palankią aplinką investicijoms į puslaidininkius Europoje, pripažįstant jų kritinę svarbą, stiprinti ES lyderystę mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, kurti ir didinti pajėgumus pažangių lustų moderniam projektavimui ir gamybai, kaupti išsamias žinias apie pasaulines puslaidininkių tiekimo grandines, mažinti įgūdžių trūkumą, pritraukti naujų talentų ir telkti kvalifikuotą darbo jėgą.
Iki 2030 metų ES turėtų padvigubinti lustų gamybos apimtis, o siekiant šio tikslo numatoma skirti 43 mlrd. eurų lėšų ir privačių investicijų. Puslaidininkių sektoriaus moksliniams tyrimams ir inovacijoms numatyta skirti 3,3 mlrd. eurų. Siekiant spręsti įgūdžių trūkumo problemas ir pritraukti naujų talentų moksliniams tyrimams, projektavimui ir lustų gamybai
numatoma sukurti kompetencijos centrų tinklą,
Taip pat bus sukurtas reagavimo į krizes mechanizmas, per kurį Europos Komisija vertins ES puslaidininkių tiekimo rizikas. Išankstinio perspėjimo rodikliai valstybėse narėse bus naudojami įspėjimui apie trūkumus europiniu mastu. Šis mechanizmas leis Komisijai įgyvendinti neatidėliotinas priemones, pavyzdžiui, teikti pirmenybę žaliavoms, kurių trūksta labiausiai, arba vykdyti bendrus valstybių narių pirkimus.
Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimas
Kaip jau minėta, Taivanas užima didžiąją globalios puslaidininkių rinkos dalį, gamindamas daugiau nei 60 proc. pasaulio puslaidininkių ir daugiau nei 90 proc. pačių pažangiausiųjų iš jų (beje, iki šiol pažangiausi puslaidininkiai buvo gaminami tik Taivane). Daugumą puslaidininkių Taivane gamina viena kompanija – TSMC. Atsižvelgiant į visa tai, puslaidininkių pramonė neretai yra vadinama Taivano silicio skydu ir suteikia pasauliui svarią priežastį ginti šalį jos santykiuose su Kinija.
Kalbant apie Lietuvą globalioje strateginės svarbos puslaidininkių rinkoje, jos perspektyvos iš tiesų šviesios. Pernai vasarį Taivano atstovybė Vilniuje paskelbė apie bendro Lietuvos ir Taivano puslaidininkių ir jų žaliavų mokslo centro atidarymą, o šių metų pradžioje daiktų interneto įrenginių gamybos kompanijų grupė „Teltonika IoT Group“, saulės jėgainių technologijų gamintoja „SoliTek“ ir biotechnologijų startuolis „Oxipit“ paskelbė apie bendradarbiavimą su Taivanu.
Sausio 18 dieną „Teltonika“ su Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutu pasirašė 14 mln. eurų vertės bendradarbiavimo sutartį dėl pasidalijimo lustų technologijomis. Kompanija tikisi per keletą metų sukurti vieną didžiausių aukštųjų technologijų parkų Rytų Europoje ir pradėti šių strategiškai svarbių komponentų gamybą. Kompleksas pilnu pajėgumu turėtų pradėti veikti per dešimtmetį, o puslaidininkių gamybą numatoma pradėti jau po penkerių šešerių metų.
Kompanijos prezidento Arvydo Paukščio manymu, atidarius gamyklą „Teltonikos“ eksportas į užsienį turėtų sudaryti apie 9-10 mlrd. eurų kasmet ir padėti Lietuvai sukurti apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
