Šių metų aukščiausio lygio pasaulio lyderių klimato konferencijoje pasiekta keletas svarbių susitarimų dėl pagalbos labiausiai pažeidžiamoms šalims, taip pat dėl atsinaujinančių išteklių energijos ir energetinio efektyvumo didinimo. Visgi, kovojant su klimato kaita, pasaulis dar nėra pasiruošęs atsisakyti iškastinio kuro – paskutinę minutę iškastinio kuro atsisakymas iš baigiamojo klimato konferencijos dokumento buvo išbrauktas.
Pratęsus derybas, galiausiai nuostata apie iškastinio kuro atsisakymą buvo pakeista laisvai interpretuojama ir į lietuvių kalbą sunkiai išverčiama formuluote dėl „atsitraukimo“ nuo iškastinio kuro naudojimo energetikoje, kurios reikšmė – nebent simbolinė.
Tuo tarpu mokslininkai teigia, kad norint pasiekti 2015 metų Paryžiaus susitarimo tikslą, jau iki 2030 metų išmetamųjų teršalų kiekis turėtų būti sumažintas beveik perpus, o iki 2050 globaliu mastu būtina pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Tam savo ruožtu reikėtų atsisakyti arba drastiškai sumažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje, transporte, pramonėje ir kitose srityse, kam pasaulio valstybės šių metų klimato konferencijoje taip ir nepasiryžo.
Konferencijos prioritetai
Dar šių metų liepą laiške klimato konferencijos šalims būsimoji pirmininkaujanti valstybė JAE išdėstė 28-osios klimato konferencijos prioritetus. Laiške buvo rašoma, kad daugiausia dėmesio šių metų renginyje numatyta skirti siekiui paskatinti perėjimą prie švarios energijos ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį jau iki 2030 metų, taip pat ankstesnių įsipareigojimų vykdymui nustatant pagrindą naujam susitarimui dėl klimato priemonių finansavimo.
Kaip konferencijos metu sekėsi „skatinti“ perėjimą prie švarios energijos Europos žinios jau rašė – naftos kompanijai vadovaujantis renginio pirmininkas Sultanas al Jaberas nedviprasmiškai pareiškė, jog iškastinio kuro vaidmuo turėtų būti įtrauktas į baigiamąjį klimato konferencijos dokumentą. Tuo tarpu vienos didžiausių pasaulio teršėjų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apskritai nusprendė patrolinti derybas dėl klimato kaitos, ir užuot dalyvavęs konferencijoje, nuvyko derėtis dėl naftos į JAE, kuriuose ir vyko šių metų renginys, bei į netoliese esančią Saudo Arabiją.
Galiausiai naftą eksportuojančių šalių organizacijai (Organization of the Petroleum Exporting Countries, OPEC) priklausančių valstybių iniciatyva iš konferencijos baigiamojo dokumento juodraščio buvo pašalinta formuluotė dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo. Šis žingsnis nemaloniai nustebino JAV, Europos Sąjungą, pažeidžiamiausias salų valstybes ir aplinkosaugines organizacijas, todėl derybos dėl baigiamojo dokumento netgi buvo pratęstos. Galiausiai iškastinio kuro atsisakymas (phase out) buvo pakeistas atsitraukimu arba nutolimu (transition-away) nuo iškastinio kuro naudojimo energetikos sistemose. Kadangi tokia formuluotė yra labai laisvai interpretuojama, ir iš esmės gali reikšti bet ką, galima sakyti, kad istorine žadėjusi tapti šių metų klimato konferencija patyrė fiasko.
Nuostolių ir žalos fondas
Tuo tarpu vienas iš didžiausių šių metų klimato konferencijos pasiekimų buvo vadinamojo Nuostolių ir žalos fondo (Loss and Damage Fund), skirto besivystančių pasaulio valstybių dėl klimato kaitos patiriamiems nuostoliams finansuoti, kūrimo užbaigimas. Tačiau terminas „užbaigimas“ šiuo atveju yra gan sąlyginis, nes daugelis su fondo kūrimu susijusių aspektų taip ir liko nedetalizuoti – kol kas aišku tik tiek, kad fondas pradės veikti 2024 metais, ateinančius ketverius metus jį valdys Pasaulio bankas, o fondo valdybai priklausys atstovas iš besivystančios šalies.
Besivystančių šalių finansavimo poreikis iškilo dėl didžiųjų pasaulio teršėjų – išsivysčiusių industrializuotų valstybių – generuojamos taršos, kuri daugiausiai ir prisideda prie klimato kaitos. Tuo tarpu besivystančios skurdesnės šalys, o ypač nedidelės salų valstybės, kurios prie klimato kaitos beveik neprisideda, paradoksaliai patiria stipriausią jos poveikį, kuris kai kuriais atvejais netgi kelia grėsmę jų išlikimui.
Atidaryti besivystančioms šalims remti skirtą fondą pirmą kartą buvo pasiūlyta 2009 metais Kopenhagoje vykusioje penkioliktoje klimato konferencijoje. Praradimų ir žalos fondo pirmtakas Žaliasis klimato fondas (Green Climate Fund) veikti pradėjo 2014 metais, tačiau nei iš tolo nepriartėjo prie sutarto tikslo kasmet surinkti po 100 mlrd. JAV dolerių. Be to, naujausioje Jungtinių Tautų ataskaitoje jau skaičiuojama, kad besivystančioms šalims kasmet prireiks net iki 387 mlrd. dolerių.
Pažangos apžvalga
Šių metų klimato konferencijoje pirmą kartą pristatyta pasaulinės pažangos klimato politikos srityje apžvalga (Global Stocktake, GST), kurios tikslas – kas penkerius metus informuoti šalis apie progresą siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, įskaitant, bet neapsiribojant, pasaulinės temperatūros kilimo apribojimu iki 1,5 laipsnių, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.
Pažangos įvertinimo procesas rengiant šią ataskaitą iš esmės susidėjo iš trijų etapų – duomenų rinkimo, kuris prasidėjo jau prieš porą metų, šių duomenų įvertinimo, kuris buvo užbaigtas šią vasarą, o taip pat sunkiausios dalies, t. y. šalių reakcijos į šį įvertinimą, kuri ir turėjo būti suformuluota šios klimato konferencijos metu.
JT dar šių metų rugsėjį paskelbė ataskaitą, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai skelbiama, jog pasaulis nesilaiko Paryžiaus susitarimo tikslų. Toliau laikantis šiuo metu vykdomų priemonių ir nesiimant papildomų veiksmų klimato kaitai riboti, vidutinė globali temperatūra kiltų nuo 2,5 iki 2,9 laipsnių, o tai neabejotinai vestų į katastrofą, nes, temperatūrai viršijus 1,5 laipsnio, tokie klimato kataklizmai kaip ekstremalūs orai ar jūros lygio kilimas, taps absoliučia norma, o viršijus šią ribą, bus peržengtas lūžio taškas ir prasidės negrįžtami procesai, tokie kaip dramatiškas poliarinio ledo tirpimas.
ES pozicija
ES klimato konferencijoje atstovavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, europarlamentarų delegacija, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Ispanija, tačiau kaip atskiros JT bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus susitarimo šalys renginyje taip pat dalyvavo ir ES valstybės narės. ES pozicija šių metų klimato konferencijai buvo patvirtinta dar spalį – ji ypač akcentuoja ambicingos klimato politikos darbotvarkės teikiamas galimybes ekonomikai, visuomenėms ir visai planetai bei būtinybę užtikrinti sąžiningą perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos, ypač besivystančių šalių atžvilgiu.
ES pozicijoje taip pat pabrėžiama, jog, siekiant apriboti globalios temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, globalūs klimato politikos užmojai turi būti gerokai padidinti. Tam būtina kolektyviai stiprinti įsipareigojimus kas penkerius metus atnaujinamuose Paryžiaus susitarimo šalių nacionaliniuose klimato veiksmų planuose.
Šių metų klimato konferencijoje ES ragino pasaulio valstybes didinti atsparumą klimato kaitai ir siekti prisitaikyti prie jos, šiuos klausimus integruojant į įvairias politikos sritis ir programas visuose sektoriuose, taip pat dėti pastangas mobilizuojant finansavimą kovai su klimato kaita. Blokas yra pasiryžęs bendradarbiauti su visomis šalimis diskutuojant dėl JT bendrosios klimato kaitos konvencijos ateities, klimato politikos įgyvendinimo žemės ūkio, taip pat maisto saugumo srityje ir kitų klausimų.
Didžiausia donorė
ES pasisako už laipsnišką iškastinio kuro, kurio emisijoms nėra naudojamos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos, atsisakymą ir laikosi pozicijos, kad tokio iškastinio naudojimas turi pasiekti piką dar šį dešimtmetį. Blokas taip pat ragino iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo tempą, iki to paties laikotarpio dekarbonizuoti pasaulinę elektros energetikos sistemą ir laipsniškai naikinti iškastinio kuro subsidijas, kuriomis nesprendžiamos energijos stygiaus problemos.
Nors šios formuluotės – gana aptakios ir atsargiai apipintos įvairiausiomis išlygomis, svarbu paminėti, kad ES yra didžiausia pasaulyje klimato finansų donorė – pernai skurdžiausioms klimato kaitos paveiktoms šalims blokas kartu su valstybėmis narėmis skyrė rekordinį 28,5 mlrd. eurų dydžio viešąjį finansavimą ir papildomai mobilizavo 11,9 mlrd. privačių lėšų, o šiemet šiam tikslui įsipareigojo skirti 23 mlrd. eurų.
Šių metų klimato konferencijoje Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michel‘is taip pat pabrėžė, kad ES laikysis savo įsipareigojimų, jog siekiant padėti pažeidžiamiausioms besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita, kasmet būtų surinkta 100 mlrd. dolerių. Be to, jis paragino reformuoti tarptautines finansų institucijas, kad jos būtų teisingesnės ir įtraukesnės.
Svarbiausi (ne)pasiekimai
Klimato konferencijos metu pasiektas susitarimas, kurį ES buvo paskelbusi kaip vieną iš prioritetinių savo tikslų – iki 2030 metų globaliu lygiu trigubai padidinti atsinaujinančių išteklių energijos kiekius ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo tempą. Konferencijos baigiamojo dokumento juodraštyje šalia atsinaujinančių išteklių energijos ir energetinio efektyvumo didinimo taip pat buvo pateiktos kitos priemonės, įskaitant spartų laipsnišką anglies, kurios emisijoms nėra naudojamos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos, mažinimą ir naujų anglies elektrinių licencijų apribojimą.
Tačiau galutiniame dokumento tekste iš šios formuluotės liko tik abstrakti nuostata dėl „pastangų“ laipsniškai mažinti anglies, kurios emisijoms nėra naudojamos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos, naudojimą. Be to, vienoje iš baigiamojo konferencijos dokumento pastraipų taip pat minimas „pereinamasis kuras“ (transitional fuels), t. y., gamtinės dujos ir galbūt nafta.
Nors Kinija ir Indija pranešė, kad remia tikslą iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančių išteklių energijos kiekį, abi jos prieštarauja iškastinio kuro atsisakymui – jos pareiškė nepritarsiančios baigiamojo konferencijos dokumento formuluotei dėl laipsniško iškastinio kuro naudojimo nutraukimo ar mažinimo. Vis dėlto, kovojant su klimato kaita, iškastinio kuro naudojimo mažinimas, galiausiai jo atsisakant visiškai, yra kritiškai svarbus – taigi vien švarios energetikos plėtros akivaizdžiai nepakanka.
Kiti pasiekimai
Tiesa, konferencijos metu buvo paskelbta Naftos ir dujų dekarbonizavimo chartija (Oil and Gas Decarbonization Charter), kurią pasirašė 50 kompanijų, iš kurių net 29 – nacionalinės naftos bendrovės, įsipareigojusios nutraukti dujų vartojimą ir iki 2050 metų pasiekti nulines teršalų emisijas, o jau iki 2030 metų panaikinti metano išmetimus. Chartiją pasirašė didžiausia pasaulyje Saudo Arabijos valstybinė energetikos kompanija „Aramco“ ir kitos pasaulinio masto iškastinio kuro milžinės, tokios kaip „ExxonMobil“, „Shell“ ir „TotalEnergies“. Naujus reglamentus, reguliuojančius metano emisijas iš naftos ir dujų sektorių, konferencijos metu paskelbė ir JAV.
Siekiant klimato neutralumo iki 2050 metų, konferencijos metu daugiau nei 20 šalių taip pat paragino iki šio laikotarpio patrigubinti branduolinės energijos pajėgumus, lyginant su 2020 metais – deklaracijoje, kurią patvirtino tokios šalys, kaip JAV, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, JAE ir keletas Europos valstybių, pabrėžiama, kad atominė energija atlieka „pagrindinį vaidmenį“, siekiant šio tikslo. Vis dėlto branduolinės energijos, kaip švaresnės alternatyvos iškastiniam kurui, naudojimas yra gana prieštaringas, ypač dėl saugumo ir branduolinių atliekų problemų.
Šių metų klimato konferencijos metu šalys taip pat pasirašė virtinę deklaracijų dėl žemės ūkio, apsirūpinimo maistu, sveikatos klausimų ir kt. Tačiau, nepaisant visų konferencijos pasiekimų, istorinė jos reikšmė greičiausiai liks abejotina, pasaulio valstybėms taip ir nesutarus atsisakyti iškastinio kuro. Anglies, naftos ir gamtinių dujų deginimas yra svarbiausias klimato kaitą lemiantis veiksnys, dėl kurio į aplinką išmetama daugiau nei trys ketvirtadaliai pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
