Europinės elektros rinkos reforma siekiama, kad elektros kainos mažiau priklausytų nuo svyravimams itin neatsparių iškastinio kuro kainų ir kad daugiau nepasikartotų tokios energijos (išteklių) kainų krizės, kokią dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir manipuliavimo gamtinių dujų kainomis neseniai patyrė Europa. Ja taip pat siekiama apsaugoti elektros vartotojus nuo kainų šuolių ir paskatinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.
Spalio 17 dieną Europos Sąjungos Taryba dėl šios reformos pasiekė svarbų susitarimą – energetikos ministrai sutarė dėl bendro požiūrio, kaip patobulinti elektros rinkos struktūrą, o tai savo ruožtu leis Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai pradėti derybas su Europos Parlamentu, kad būtų pasiektas galutinis susitarimas.
Kalbant konkrečiau, ES šalys sutarė įvesti vadinamuosius dvipusius sandorius dėl elektros kainos skirtumo, kuriuos ilgesniam laikotarpiui valstybių narių vyriausybės sudarytų su elektros gamintojais ir kurie padėtų išvengti pernelyg didelių gamintojų viršpelnių, tuo pat metu paremiant vartotojus, kai elektros rinkos kaina auga, taip pat apsaugotų gamintojus nuo pernelyg didelių nuostolių elektros rinkos kainai krentant.
Politinė ir techninė reformos dalys
Europinės elektros rinkos reformos poreikis tapo akivaizdus praeitais metais, kuomet dėl Rusijos Ukrainoje sukelto karo ir manipuliacijų gamtinių dujų tiekimu Europa patyrė iki tol neregėto masto energijos (išteklių) kainų krizę.
Europos Komisija reformos pasiūlymą pateikė šių metų kovą. Reforma siekiama, kad panašios krizės ateityje nepasikartotų, elektros kainos ES būtų stabilesnės, iš ko išloštų tiek elektros gamintojai, tiek ir vartotojai. Kadangi gamtinės dujos yra visiškai neatsparios drastiškiems kainų šokams, kokius Europa patyrė pernai, (ir dėl daugelio kitų priežasčių) reforma taip pat siekiama skatinti tolesnę atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą (prie jos, beje, priskaitoma ir branduolinė energetika).
Taigi reformą sudaro dvi dalys – politinė ir techninė. Politinė dalis apima susitarimą, kaip valdyti elektros kainas, tobulinant elektros rinkos struktūrą, tuo pat metu kainų šokams neatsparias gamtines dujas (kurių didelę dalį dar visai neseniai sudarė importas iš Rusijos) keičiant atsinaujinančiais ištekliais ir skatinant jų plėtrą. Tuo tarpu techninė dalis (kuri šiame tekste aptariama nebus, bet apie ją Europos žinios dar tikrai rašys), apima sprendimus, kaip į elektros sistemą integruoti vis didėjančius atsinaujinančios energijos kiekius.
Elektros rinkos struktūra: ilgalaikės elektros rinkos ir dvipusiai sandoriai
Per energijos (išteklių) kainų krizę ES susidūrė su rimta elektros kainos nepastovumo problema. Dėl Rusijos machinacijų drastiškai pabrangus dujoms į kosmosą šovė ir elektros kainos. To būtų buvę galima išvengti, jei elektros gamintojai ir jų klientai būtų sudarę ilgalaikes fiksuoto tarifo sutartis (geriau žinomas anglišku Power Purchase Agreements pavadinimu arba tiesiog kaip PPA), taip apsidrausdami nuo staigių kainų šokų. Taigi vienas iš europinės elektros rinkos reformos tikslų yra tobulinti elektros rinkos struktūrą, stabilizuojant ilgalaikes elektros rinkas ir skatinant ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių sudarymą.
Dar vienas reformoje pasiūlytas elektros kainos stabilizavimo įrankis yra vadinamieji dvipusiai sandoriai (contracts for difference). Komisija pasiūlė, kad, siekiant užtikrinti stabilias elektros gamintojų pajamas, viešoji parama naujoms investicijoms į vėjo, saulės, geoterminę, hidro, taip pat ir į branduolinę energetiką turėtų būti grindžiama sutartimis dėl kainos skirtumo.
Pagal šią dvipusių sandorių schemą valstybių narių vyriausybės ir elektros gamintojai turėtų sudaryti terminuotas sutartis ilgesniam laikotarpiui. Gamintojai už parduotą elektrą gautų nustatytą kainą – jei rinkos kaina už šią kainą būtų mažesnė, gamintojai gautų priemoką, kompensuojančią jų patirtus nuostolius, o jei rinkos kaina viršytų nustatytą kainą, gamintojai savo viršpelnius turėtų nukreipti valstybių narių vyriausybėms, kurios juos panaudotų elektros vartotojams remti.
Dvipusiai sandoriai ir Prancūzijos atominės elektrinės
Regis, pasiūlymas dėl vadinamųjų PPA sutarčių ir ypač dvipusių sandorių – tiesiog genialus, nes šie įrankiai išties galėtų stabilizuoti elektros kainas ir apsaugoti nuo kainų šokų, o iš to išloštų tiek elektros gamintojai, tiek vartotojai. Vis dėlto taip gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio, nes dėl šio Komisijos pasiūlymo tarp valstybių narių buvo kilę gan aršių ginčų. Didžiausi nesutarimai dėl ES elektros rinkos reformos atspindėjo dviejų didžiųjų bloko valstybių narių nuomonių skirtumus.
Valstybės narės, visų pirma Vokietija ir Prancūzija, iki šiol niekaip negalėjo sutarti, kurioms elektrinėms – naujai pastatytoms ar jau veikiančioms – turėtų būti taikoma dvipusių sandorių schema. Vokietija, palaikoma Austrijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Danijos ir kitų šalių, laikėsi pozicijos, kad subsidijos jau veikiančioms elektrinėms gali iškreipti europinę elektros rinką, suteikiant kai kurioms valstybėms narėms konkurencinį pranašumą.
Ypač didelį susirūpinimą Vokietijai ir ją palaikančioms valstybėms narėms kėlė galimas paramos panaudojimas jau veikiančioms – atsipirkusioms ir todėl pigią elektrą gaminančioms – Prancūzijos atominėms elektrinėms, jų perteklinį pelną nukreipiant į elektros kainų mažinimą šalies pramonei. Kitaip tariant, čia buvo vadovaujamasi gan paprasta logika, kad investicijos į atomines elektrines jau yra atsipirkusios, todėl ir nėra ko jas remti.
Dovana Prancūzijos prezidentui
Argumentas dėl konkurencinio Prancūzijos pranašumo, beje, nebuvo laužtas iš piršto, kadangi Vokietijos ekspertų skaičiavimais, suma, kuri būtų skirta elektros kainoms mažinti Prancūzijoje, svyruotų nuo 7 iki 20 mlrd. eurų – gerokai daugiau nei Vokietijoje, jau nekalbant apie kitas šalis. Be to, Vokietija taip pat baiminosi, kad Prancūzijos atominės energetikos sektoriaus subsidijavimas taikant dvipusių sandorių schemą sumažins investicijų į atsinaujinančių išteklių energetiką patrauklumą.
Vokietijos nuogąstavimams antrino Austrija – šalies energetikos ministrės Leonore Gewessler teigimu, dvipusių sandorių taikymas esamoms elektrinėms daugiausia būtų naudingas daug energijos gamybos pajėgumų turinčioms valstybėms narėms, o ypač Prancūzijai. Anot jos, tokia priemonė neatitiktų ES valstybės pagalbos taisyklių, iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje ir iš esmės būtų palanki elektros milžinei EDF, eksploatuojančiai Prancūzijos branduolinius reaktorius.
O štai Liuksemburgo energetikos ministras Claude’as Turmesas buvo dar griežtesnis ir pareiškė, kad dvipusių sandorių schemos pasiūlymas apskritai buvo politinė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen dovana Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.
Ginčo laimėtoja – Prancūzija
Šiuo klausimu nenusileidžiant nei vienai pusei derybos pasiekė aklavietę birželio pabaigoje, tačiau praeitą savaitę valstybių narių energetikos ministrams susitarus dėl bendro požiūrio į elektros rinkos struktūros tobulinimą paaiškėjo, kad ši dovana Prancūzijos prezidentui visgi bus įteikta. Nutarta, jog dvipusių sandorių schema bus privalomai taikoma investicijoms į naujus vėjo, saulės, geoterminės energijos, hidroenergijos be rezervuaro ir branduolinės energijos įrenginius, o valstybės narės taip pat „gali nuspręsti“ taikyti dvipusius sandorius „investicijoms, kuriomis siekiama iš esmės atnaujinti esamus elektros energijos gamybos įrenginius, arba iš esmės padidinti jų pajėgumus arba pailginti jų eksploatavimo laiką“.
Taigi, panašu, kad po užpraeitą savaitę įvykusio Vokietijos kanclerio susitikimo su Prancūzijos prezidentu dvipusių sandorių taikymo jau veikiančioms atominėms elektrinėms ir apskritai atominei energetikai iš pradžių nepalaikiusi Vokietija šiame ginče pagaliau nusileido. Tuo tarpu Prancūzija, atominėse elektrinėse pasigaminanti apie 70 proc. elektros, akivaizdžiai tapo šio ginčo laimėtoja.
Be to, buvo susitarta, kad taikant dvipusių sandorių paramos schemą valstybės narės turės laikytis Europos Komisijos nustatytų taisyklių, kurios turėtų užtikrinti, kad taikomas subsidijavimas per dvipusius sandorius ir bet koks iš jų gautų pajamų perskirstymas „nesukurtų nepagrįstų konkurencijos ir prekybos vidaus rinkoje iškraipymų“. Išskyrus šią nuostatą, nėra iki galo aišku, ką Vokietija, nusileidusi šiame ginče, dar gavo mainais.
Tikisi tolesnių pakeitimų
Tiesa, pasibaigus energetikos ministrų deryboms praeitą savaitę Vokietijos delegacija teigė, kad yra patenkinta galutiniu susitarimu, o esminis klausimas šiame ginče su Prancūzija neva buvo apie tai, ar dvipusiai sandoriai atominių elektrinių darbo pratęsimui turėjo būti naudojami neribotą laiką – šiuo klausimu, anot Vokietijos derybininkų, esą, buvo pasiektas kompromisas, kadangi neterminuoti sandoriai leidžiami nebus.
Tačiau Vokietijos energetikos sektoriaus atstovai ir politikos formuotojai šiuo sutarimu dėl dvipusių sandorių taikymo nėra itin patenkinti ir tikisi tolesnių jo pakeitimų. Daug diskusijų taip pat kelia ir dabar galiojančių paramos schemų pakeitimas į naująją – dvipusių sandorių – atgaline tvarka (nors ir buvo numatytas pereinamasis laikotarpis). Praeitą savaitę suderėtos bendros valstybių narių pozicijos pakeitimai dar gali būti atlikti tolimesnių derybų tarp ES Tarybos ir Europos Parlamento metu, kuomet bus deramasi dėl galutinio susitarimo. Šios derybos prasidėjo praeitą savaitę, o jas tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos. Derybų rezultatus turės oficialiai patvirtinti Taryba ir Parlamentas.
Kad ir koks būtų galutinis susitarimo tekstas, tikėtina, kad reforma stabilizuos tiek Europos namų ūkių, tiek pramonės elektros kainas ir sustiprins ES konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu – pradėjus įgyvendinti reformą elektros kainos ES turėtų tapti gerokai mažiau priklausomos nuo smarkiai svyruojančių gamtinių dujų kainų, taigi elektros vartotojai bus geriau apsaugoti nuo energetikos (išteklių) kainų krizių.
