Rusijai siekiant nubausti Europą už sankcijas bei paramą Ukrainai ir tokiu būdu dar labiau aštrinant energijos kainų krizę, jau vasarą žemynas su nerimu laukė artėjančio šaltojo sezono, juolab kad Rusijos pareigūnai ciniškai vis pabrėždavo, jog be rusiškų gamtinių dujų Europa žiemą paprasčiausiai sušals.
Tačiau Rusijos planas sušaldyti Europą mažinant gamtinių dujų tiekimą neišdegė. Alternatyvūs (suskystintų) gamtinių dujų tiekimo maršrutai, viso žemyno pastangos taupyti energiją ir šilta žiema lėmė priešingą rezultatą – Europa ne tik išvengė pranašauto energijos išteklių trūkumo šaltuoju sezonu, bet dar labiau sumažino savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Vos per metus šildymui, elektros gamybai ir pramonei naudojamų rusiškų dujų importą Europoje pavyko sumažinti daugiau nei 80 proc. Be to, energijos taupymas nesukėlė drastiškų neigiamų pasekmių Europos Sąjungos pramonei ir ekonomikai.
Trumpai tariant, dar vasarą analitikų, energetikos ekspertų ir politikų prognozuoti apokaliptiniai scenarijai tikrovėje nepasirodė tokie jau niūrūs – žiemai įpusėjus jau galima pasakyti, jog iš tiesų nėra taip baisu kaip atrodė.
Apie tai, kokie faktoriai lėmė tokią optimistiškai nuteikiančią situaciją, kaip energijos (išteklių) kainos gali kisti ateityje ir ar jau galima kalbėti apie krizės pabaigą – šiame tekste.
Atlikti namų darbai
Reaguodama į beprecedentę energijos (išteklių) kainų krizę ir besiruošdama šaltajam sezonui ES – skirtingai nei pernai – šiemet atliko namų darbus, žiemą pasitikdama beveik pilnomis gamtinių dujų saugyklomis ir įgyvendindama virtinę europinio bei nacionalinio lygmens sprendimų.
Nacionalinio lygmens sprendimai ES apima dvi plačias priemonių grupes. Pirmoji grupė yra orientuota į energijos kainų poveikį namų ūkiams bei verslui ir apima tokius ad hoc instrumentus kaip pridėtinės vertės mokesčio mažinimas energijai, mažmeninių energijos kainų viršutinės ribos, reguliuojami tarifai, parama daug energijos vartojančioms įmonėms, likvidumo ar kapitalo užtikrinimas energetikos kompanijoms ir t. t. Šie instrumentai pasižymi tuo, jog dažniausiai yra taikomi tik laikinai, kol bus išeita iš krizinės situacijos.
Tuo tarpu antroji priemonių grupė yra abstraktesnio pobūdžio, tačiau orientuota į ilgojo laikotarpio rezultatus. Šios grupės instrumentais siekiama stabilizuoti ir sumažinti didmenines energijos kainas ir/ar užtikrinti energetinį atsparumą – tokie instrumentai apima energijos taupymą, pasiūlos didinimą ir pan. Analitikų nuomone, geriausius rezultatus duoda abiejų šių priemonių grupių derinimas.
Ekspertų grupės „Bruegel“ duomenimis, Vokietijai tenka 264 mlrd. eurų, t. y. beveik pusė iš visų 600 mlrd. eurų, kuriuos ES valstybės narės skyrė energetikos krizei įveikti. Visos galimos pagalbos priemonės Vokietijoje sudaro net 7,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Toliau rikiuojasi Malta (7 proc. bendrojo vidaus produkto), Lietuva (6,6 proc.), Graikija (5,7 proc.) ir kt.
Tuo tarpu ES lygiu svarbiausias instrumentas kovojant su krize buvo pernai metų Europos Komisijos komunikatas 2022/230 arba vadinamasis „REPowerEU“ planas, kuriame numatyti tolesni žingsniai, siekiant taupyti energiją, diversifikuoti energijos išteklių importą bei didinti bloko energetinį atsparumą.
Krizė atsilieps pačiai Rusijai
Siekiant mažinti energijos kainas ES pernai priimtas sprendimas laikinai apriboti pigiausiai elektros energiją gaminančių kompanijų pelną, surinktas lėšas nukreipiant sąskaitų už energiją mažinimui, po ilgų ir intensyvių debatų pasiektas susitarimas nustatyti viršutinę gamtinių dujų kainos ribą, taip pat priimtas sprendimas sukurti laikiną sistemą, skirtą paspartinti leidimų išdavimo procedūras atsinaujinančių išteklių energetikos projektams ir t. t.
Be to, šių metų pradžioje Europos gamtinių dujų saugyklos buvo užpildytos maždaug 85 proc., gerokai viršijant jų užpildymo lygį tuo pačiu metų laiku per pastaruosius penkerius metus. Dujos saugykloje išsilaikė dėl šiltos žiemos, sumažėjusios paklausos ir masinio importo alternatyviais maršrutais.
Kalbant apie alternatyvius gamtinių dujų tiekimo maršrutus arba importo diversifikavimą, svarbiausia dujų tiekėja vamzdynais ir šiemet išlieka Norvegija, o suskystintų gamtinių dujų pavidalu daugiausia jų importuojama iš JAV.
Rusijai sukėlus karą su Ukraina, pernai į Europą buvo importuotas rekordinis kiekis suskystintų gamtinių dujų. Siekiant atsisakyti rusiškų dujų ES taip pat statoma ir planuojama statyti tam reikalinga infrastruktūra – suskystintų gamtinių dujų terminalai.
Visa ši situacija paskatino analitikus peržiūrėti ir pagerinti ekonomines prognozes žemynui, tuo pat metu sumenkinant ir taip nedidelius Rusijos šansus spausti ES, siekiant atgrasyti bloką nuo paramos Ukrainai. Taigi praktika demonstruoja ne tik tai, kad energiją gana sėkmingai galima naudoti kaip ginklą, bet ir sunkiai numatomas šio ginklo panaudojimo pasekmes – visiškai įmanoma, jog tai, kas iš pradžių atrodė kaip Europos energetikos krizė, atsilieps pačiai Rusijai.
Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą
Vos per metus šildymui, elektros gamybai ir pramonei naudojamų rusiškų dujų importą Europoje pavyko sumažintidaugiau nei 80 proc. Tai pasiekti pavyko gamtines dujas (įskaitant ir suskystintas) importuojant alternatyviais maršrutais, tačiau taip pat nederėtų nuvertinti ir energijos taupymo, kurį gan paradoksaliai labiausiai paskatino rekordiškai aukštos elektros ir dujų kainos. Taigi galima sakyti, kad šiuo atveju pasiteisino sena lietuvių liaudies išmintis, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
Gamtinių dujų kainoms mušant rekordus, siekdami sumažinti sąskaitas, namų ūkiai, verslas ir net institucijos energijos suvartojimą pernai sumažino gan reikšminga dalimi – pavyzdžiui, „BloombergNEF“ skaičiavimais, nuo 2022-ųjų rugpjūčio iki metų pabaigos Vakarų Europos gamyklos suvartojo maždaug ketvirtadaliu mažiau gamtinių dujų nei įprastai.
Nepaisant to, gamyba ir toliau augo – 2022 metų lapkritį apdirbamosios gamybos apimtys euro zonoje buvo 3 proc. didesnės už 2021 metų vidurkį. Taupyti energiją Europai taip pat pavyko be didesnių neigiamų šalutinių ekonomikai, tokių, kaip gamyklų uždarymas ar drastiškas produkcijos mažinimas – panašu, kad tiek namų ūkiai, tiek ir verslas į krizinę situaciją sureagavo pakankamai lanksčiai.
Londono ekonomikos mokyklos profesoriaus Beno Molo teigimu, aukštesnės energijos kainos skatina namų ūkius ir įmones mažinti gamtinių dujų suvartojimą, taip pat surasti alternatyvų jų tiekimui iš Rusijos palyginti mažomis sąnaudomis. Anot profesoriaus, tai reiškia, kad Europos ekonomika yra atsparesnė sukrėtimams nei buvo manyta iki šiol.
Eksperto teigimu, paklausos pusės reakcija į krizę buvo daug stipresnė, o ekonominiai kaštai – daug mažesni, nei daugelis pramonės sektoriaus vadovų ir lobistų prognozavo praėjusiais metais, numatydami savotišką ekonominį armagedoną, jei būtų nutrauktas gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos.
Padėjo klimato kaita
Galiausiai, svarbu paminėti ir tai, kad energetinė situacija būtų buvusi gerokai dramatiškesnė, jei ne iki šiol vyravę rekordiškai šilti orai – ironiška, tačiau nuo gilesnės energetinės krizės apsisaugoti Europai padėjo būtent klimato kaita.
Kaip pažymi grupės „Chatam House“ vyresnysis konsultantas Keiras Gilesas, Rusijoje vyrauja tradicinis požiūris, kad kare esminių pranašumų jai suteikia žiema, taigi energetiniame kare buvo siekiama išnaudoti šaltį, taip dar labiau padidinant energetinį spaudimą Europai.
Rusija Europoje tikėjosi šaltos žiemos, tačiau pastaruoju metu visame žemyne buvo galima stebėti žiemoms įprastai nebūdingus šilumos rekordus, kurie taip pat prisidėjo prie to, kad šildymui reikalingos energijos buvo suvartota ženkliai mažiau, o išteklių kainos smarkiai krito – gamtinių dujų kaina netgi smuko iki tokio lygio, kurį paskutinį kartą buvo galima stebėti dar iki karo Ukrainoje.
Dabartinis dujų atsargų lygis, jei tik Europoje nusistovės panašūs šilti orai, ir jei sezoną pavyks užbaigti su santykinai dideliu dujų kiekiu saugyklose, dėl kito šaltojo sezono netgi nuteikia gan optimistiškai. Be to, pilnesnės saugyklos galėtų padėti palaikyti santykinai žemas gamtinių dujų kainas ateinančią vasarą.
Kita vertus, tiek pilnesnės saugyklos, tiek šilti orai, tiek ir valstybių vyriausybių teikiama parama vartotojams gali atgrasyti pastaruosius nuo pastangų taupyti energiją – tuo tarpu, siekdamos atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ES valstybės narės nuo 2022 metų rugpjūčio iki 2023 metų balandžio įsipareigojo savo pasirinktomis priemonėmis sumažinti gamtinių dujų poreikį 15 proc., lyginant su vidutiniu suvartojimu per pastaruosius penkerius metus.
Ar krizė jau baigėsi?
Galima sakyti, jog bent jau šį šaltąjį sezoną Europa su energetiniais iššūkiais susitvarkė, tačiau apskritai atsakant į klausimą, ar ši krizė jau baigėsi, taikliausia būtų remtis Ispanijos energetikos milžinės, kompanijos „Iberdola“ vadovo Ignacio Galano žodžiais: „Kol energijos rinkos bus pernelyg priklausomos nuo iškastinio kuro bei veikiamos geopolitinių įvykių, jos išliks trapios.“ Taigi krizė dar tikrai nesibaigė – ji baigsis tik tuomet, kai bus visiškai atsisakyta kainų svyravimams itin jautraus iškastinio kuro.
Dar pernai gruodį bendros spaudos konferencijos su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen metu Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis pabrėžė, jog šį šaltąjį sezoną ES su iššūkiais susitvarkė dėl naujų gamtinių dujų tiekimo maršrutų, energijos taupymo, šiltų orų ir žemos dujų paklausos dėl Kinijoje taikomų COVID-19 suvaržymų, tačiau tuo pat metu įspėjo, jog kitais metais šios aplinkybės nebūtinai išliks nepakitę, todėl ES turėtų sutelkti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, tolesnį taupymą ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.
Šiuo metu ES deramasi dėl rodiklio, kuriuo bus nustatomas iki 2030 metų visame bloke būtinas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos kiekis. Europos Komisija ir Parlamentas siūlo, kad šis rodiklis būtų 45 proc., tačiau gana paradoksaliai valstybės narės nėra linkusios sutikti su pasiūlymu – dauguma jų pernai gruodį pasisakė už 40 proc. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį ES lygiu iki 2030 metų.
Kad ir koks būtų galutinis spendimas, akivaizdu, jog trumpuoju laikotarpiu ES reikalingo atsinaujinančių išteklių energijos kiekio pasigaminti vis tiek nepavyks, juolab kad, kaip demonstruoja praktika, tam ne visada esama net politinės valios.
Nepaisant bent jau kol kas gan optimistiškai nuteikiančios situacijos, lyginant su istoriniais standartais, gamtinių dujų kainos ES vis tiek išlieka aukštos, o tai kelia ilgalaikę grėsmę bloko ekonomikai ir ypatingai – gamybos sektoriui. Dėl vamzdynais perduodamų rusiškų dujų tiekimo apimčių sumažėjimo Europa tapo smarkiai priklausoma nuo tanklaiviais gabenamų suskystintų gamtinių dujų, kurios yra žymiai brangesnės.
Prognozės ateičiai
Be to, visuomet išlieka tikimybė, kad Rusija gali apskritai nutraukti gamtinių dujų tiekimą. Taigi esant ribotam dujotiekių į Europą skaičiui iš kitų šalių (Alžyro, Azerbaidžano ir kt.), artimiausiu metu į Europą gali tekti importuoti dar daugiau brangesnių suskystintų gamtinių dujų, kuriomis būtų galima visiškai pakeisti rusiškas.
Daugiau nei 40 proc. Europoje šiam šaltajam sezonui sukauptų gamtinių dujų yra iš Rusijos, taigi poreikis pakeisti tokį kiekį atsargų importu iš kitų šalių turėtų sukelti nemenką paklausos padidėjimą pasauliniu mastu. Savo ruožtu išaugusi paklausa neabejotinai padidins ne tik konkurenciją globalioje rinkoje, bet jau ir dabar pakankamai aukštas gamtinių dujų kainas.
Be to, analitikai prognozuoja, jog po vadinamosios nulinės COVID-19 politikos suvaržymų atsiveriant Kinijos ekonomikai, suskystintų gamtinių dujų paklausa išaugs, o tai savo ruožtu dar labiau padidins ir taip aukštą jų kainą globalioje rinkoje.
Tarptautinė energetikos agentūra įspėja, jog, nepaisant pilnesnių nei įprastai gamtinių dujų saugyklų, santykinai sumažėjusių kainų ir šiltų orų, ES nederėtų į ateitį žvelgti pernelyg optimistiškai. Normaliomis sąlygomis (nesiaučiant pandemijoms, vyraujant įprastiems orams ir t. t.) globalios suskystintų gamtinių dujų atsargos yra ribotos ir negali patenkinti viso pasaulio poreikių, netgi nepaisant to, kad šiais metais numatomas jų pasiūlos padidėjimas. Be to, blokas stokoja suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros, o jos įrengimui reikia ir laiko, kurio dabartinėmis aplinkybėmis ES beveik neturi, ir papildomų investicijų.
Tuo tarpu klimato mokslininkai teigia, kad Europai gresia didėjanti karščio bangų ir sausrų rizika, dėl kurių praėjusią vasarą smarkiai sumažėjo hidroenergijos gamyba. Kita vertus, niekas nežino, kokia bus ateinanti žiema, o pridėjus dar ir neaiškias geopolitines aplinkybes, prognozės dėl žemyno energetinės situacijos išlieka gana miglotos.
