Madrido klimato kaitos konferencija: ar globaliam režimui pavyks pasiekti globalius tikslus?

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Gruodžio 2–13 dienomis Madride vyksta jau dvidešimt penktoji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (United Nations Framework Convention on Climate ChangeUNFCCC) šalių (Conferences of the PartiesCOPs) konferencija. Šioje aukščiausiojo lygio konferencijoje visų pirma tikimasi pasiekti konkrečių susitarimų dėl Paryžiaus klimato sutarties įgyvendinimo priemonių, joje taip pat diskutuojama dėl plataus spektro klausimų bei politikos sričių, susijusių su klimato kaita. 

Globalus režimas — globalūs tikslai 

Klimato kaitos konferencijos yra skirtos pasiekti svarbiems klimato kaitos proceso sprendimams, paremtiems JT formatu. JT klimato kaitos režimą visų pirma sudaro 2005 m. įsigaliojęs ir 2020 m. baigsiantis galioti JT bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas bei 2016 m. įsigaliojęs Paryžiaus klimato susitarimas. Nors šiuose susitarimuose iš esmės nedalyvauja tokios svarbios šalys kaip Kanada, 2011 m. pasitraukusi iš Kioto protokolo, ir JAV, kuri 2017 m. paskelbė apie planus palikti Paryžiaus klimato susitarimą, JT klimato kaitos režimas yra plačiai traktuojamas kaip globalus ir visuotinis, nes jame dalyvauja didžioji dauguma JT priklausančių valstybių. 

Abu šie globalūs klimato kaitos režimo dokumentai — Kioto protokolas ir Paryžiaus klimato susitarimas — nustato kiekybinę išraišką turinčius rodiklius dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų bei pasaulinės temperatūros kilimo mažinimo, taip pat šiems rodikliams pasiekti būtinus tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus bei principus. 

Pagrindinis dėmesys Madrido klimato kaitos konferencijoje yra skiriamas Paryžiaus klimato susitarimui. Po praėjusių metų konferencijos Lenkijoje (COP 24), per kurį valstybės sutarė dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo gairių, pagrindinis Madrido (COP 25) klimato konferencijos tikslas yra užbaigti keletą svarbių derybinių klausimų, susijusių su visapusišku Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimu ir konkrečiais šio proceso mechanizmais [1.]. 

Be to, konferencijoje siekiama inicijuoti platesnius kovos su klimato kaita užmojus po 2020 m., t. y. laikotarpio, iki kurio šalys yra įsipareigojusios pateikti nacionalinius kovos su klimato kaita planus. Taigi tikimasi, kad su klimatu susijusi veikla bus tęsiama ir stiprinama tokiose srityse kaip veiksmų skaidrumas kovojant su klimato kaita, finansai, miškininkystė ir žemės ūkis, technologinių gebėjimų stiprinimas, žalos mažinimo klausimai, vandenynų, miestų, vietos gyventojų problemos ir kt. [2.]. 

Viltis koreguojanti realybė 

Nors klimato kaitos konferencija oficialiai turėjo prasidėti praėjusios savaitės pirmadienį, gruodžio 2 d., realiai derybos prasidėjo tik penktadienio vakarą, netrukus po Madrido centre įvykusios demonstracijos, kurioje dalyvavo maždaug 500 tūkst. žmonių ir prie kurios prisijungė jaunoji klimato aktyvistė G. Thunberg. Ji pareiškė, kad gausiomis ir nuolatinėmis klimato aktyvistų akcijomis iki šiol, deja, iš esmės nieko nepavyko pasiekti, nes emisijos ir toliau auga, o pasaulio politikai iš esmės nedaro nieko, kad šią situaciją pakeistų [3.]. 

Neseniai pasirodęs tyrimas atskleidė, kad emisijos šiais metais nežymiai paaugo — mat, sumažėjus anglių vartojimui, jų vietą užėmė gamtinės dujos. Tad nors teršalų emisijos šiais metais augo ne taip sparčiai, kaip per ankstesnius porą metų, šis — kad ir nežymus — taršos padidėjimas reiškia, kad pasaulis dar toli gražu neina Paryžiaus klimato susitarimo keliu, pagal kurį emisijoms pasiekus piką, jos turėtų drastiškai mažėti, o maždaug 2050 m. pasiekti vadinamąjį neutralumą klimato atžvilgiu [4.].  

Ekspertų vertinimu, teršalų emisijų kiekiai kasmet gali nežymiai svyruoti, todėl trumpalaikis jų augimo sulėtėjimas iš esmės nieko nereiškia, nes svarbu koncentruotis į ilgalaikes tendencijas [5.]. Kita vertus, prognozuojama, kad oro tarša šiais metais bus 4 proc. didesnė nei 2015-aisiais, kai buvo pasirašytas Paryžiaus susitarimas. Tokia situacija savo ruožtu gali įnešti tam tikros sumaišties į pasaulio valstybių diskusijas Madrido klimato konferencijoje, kurioje bus mėginama priimti sprendimus dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo mechanizmų ir kitų klimato politikos sričių. [6.]. 

Apskaičiuota, jog tam, kad būtų laikomasi klimato mokslininkų rekomendacijų, per ateinančius dešimt metų emisijos kasmet turėtų sumažėti po maždaug 7,6 proc., tačiau dabar taikomos klimato ir energetikos politikos priemonės yra gerokai per silpnos, kad būtų galima laikytis šio kurso ir nenukrypti nuo jo, todėl visų pirma būtina diskutuoti dėl iškastinio kuro atsisakymo [7.].  

Kas (ne)nuveikta iki šiol? 

Kaip jau buvo rašyta Europos žinių portale, dar 2009 m. Didžiojo Dvidešimtuko lyderių susitikime didžiosios pasaulio ekonomikos įsipareigojo nutraukti iškastinio kuro subsidijas. Šis pažadas buvo pakartotas ir 2016 m. vykusiame Didžiojo Septyneto susitikime, kuriame buvo susitarta tai padaryti ne vėliau kaip iki 2025 m. [8.]. Tačiau, nepaisant šio pažado ir sparčiai augančių atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros mastų bei įvairiais lygiais taikomų kitų kovos su klimato kaita priemonių, iškastinio kuro vartojimas toliau auga. Tokį augimą lemia didėjantis energijos poreikis, o šį poreikį savo ruožtu diktuoja pasaulio populiacijos augimas ir ekonominis vystymasis. 

Tiesa, tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje pamažu mažėja anglių suvartojimas, tačiau jį atsveria naujų anglių elektrinių plėtra Kinijoje ir kitose šalyse bei tokių iškastinio kuro rūšių kaip nafta ir dujos vartojimo didėjimas globaliu mastu [9.]. Tuo tarpu subsidijų iškastiniam kurui atsisakymo klausimas bent jau kol kas tebėra tik skambi politinė deklaracija, nes vos viena kita valstybė yra paskelbusi apie konkrečius savo planus šiuo klausimu. 

Neabejotina lyderė globalaus klimato kaitos režimo įgyvendinime yra Europos Sąjunga. Naujoji Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen ir dalis Europos lyderių yra užsibrėžę ambicingą tikslą — jie tikisi pasiekti, kad iki 2050 m. Europos Sąjunga taptų pirmuoju pasaulyje klimato atžvilgiu neutraliu kontinentu, tačiau šiam tikslui iki šiol aktyviai priešinosi Višegrado valstybės — Lenkija, Čekija bei Vengrija. Visai neseniai Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją dėl klimato kaitos paskelbimo ekstremalia situacija ir paragino imtis ambicingesnės klimato politikos bei didinti taršos emisijų mažinimo rodiklius. 

Europos Komisijos pirmininkė taip pat yra paskelbusi ambicingus planus dėl Naujojo žaliojo kurso (Green New Deal), kuris turėtų padėti Europos Sąjungoje vykdyti vadinamąją žaliąją transformaciją. Savo ruožtu ji turėtų reikšmingai prisidėti prie Europos Sąjungos ekonomikos ir daugelio kitų sričių reformavimo žaliąja linkme, taip reaguojant į didžiausius šiuolaikinius iššūkius, ir užtikrinti sėkmę pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Savo kalboje, skirtoje Madrido klimato konferencijai, Europos Komisijos pirmininkė pareiškė, kad, siekiant šio tikslo kitų metų kovą bus pristatytas pirmasis tokio pobūdžio Europos klimato įstatymas. Ji pridūrė, kad klimato konferencijos derybų metu Europos Sąjunga laikysis ambicingos pozicijos ir savo Naujuoju žaliuoju kursu sieks inspiruoti Globalųjį žaliąjį kursą. 

Ginčai dėl detalių 

Anglosaksų šalyse vartojamas posakis, kad velnias slypi detalėse, puikiai atspindi Madrido klimato kaitos konferencijos atmosferą, kuri mokslininkų ir aktyvistų yra kritikuojama dėl pernelyg didelio koncentravimosi į detales ir techninius niuansus, nuošalyje paliekant tokius esminės svarbos klausimus kaip realus klimato krizės mastas. Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama techninėms Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo detalėms, tačiau svarbiausias klausimas, kaip greitai pasauliui reikia sumažinti teršalų emisijas, iš esmės beveik nesulaukia konferencijos dalyvių dėmesio. [10.]  

Pagrindinės diskusijos Madrido klimato kaitos konferencijoje yra skirtos Paryžiaus susitarimo 6-ajam straipsniui, kuris numato valstybių nacionalinių indėlių šiltnamio dujų emisijų sumažinimui įgyvendinimą per savanorišką tarptautinį bendradarbiavimą ir įvairius tam skirtus mechanizmus. Nors praėjusių metų gruodį Katovicuose, Lenkijoje, vykusioje klimato kaitos konferencijoje (COP24) susitarimo šalims pavyko pasiekti susitarimą dėl vadinamojo Paryžiaus taisyklių vadovo (Paris Rulebook), joms vis dėlto nepavyko susitarti dėl to, kad skyrius, susijęs su jau minėto 6-tojo Paryžiaus sutarties straipsnio įgyvendinimu, būtų įtrauktas į šį dokumentą [11.].  

Vienas iš tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmų pagal Paryžiaus susitarimo 6-tąjį straipsnį galėtų būti vadinamosios išmetamųjų teršalų prekybos sistemos (emmission trading system) pasitelkimas nustatant pasaulinę emisijų kainą [12.]. Manoma, kad toks universalus mechanizmas, grindžiamas rinka, sudarytų sąlygas šalims su nedidelėmis teršalų emisijomis parduoti taršos kreditus didesniems teršėjams. Tokiu būdu būtų apmokestinamas teršalų išmetimas į aplinką, o iš to gautos lėšos nukreipiamos į įvairias klimato kaitos mažinimo priemones [13.].  

Savaitgalį Madride derybininkams pagaliau pavyko parengti tekstą dėl emisijų prekybos rinkų ateities, tačiau tai tik pirmas žingsnis realaus susitarimo dėl universalios teršalų prekybos sistemos link, nes niekaip nepavyksta susitarti dėl teršalų emisijų apmokestinimo tvarkos ir daugybės kitų techninių niuansų [14.]. Europos Sąjunga kartu su salų valstybėmis ir kitomis nuo klimato kaitos kenčiančiomis šalimis siekia užkirsti kelią senesnių taršos leidimų, gautų pagal Kioto protokolo sistemą, panaudojimui, tačiau tokios šalys kaip Brazilija, Kinija ar Indija su tuo nelinksta sutikti (šie nesutarimai jau buvo tapę vienu iš karščiausių praėjusių metų klimato kaitos konferencijos klausimų) [15.].  

Indulgencija už sukeltą žalą 

Emisijų rinkos mechanizmo kritikai pastebi, kad jis iš esmės tik leidžia didžiausiems teršėjams išsisukti, paprasčiausiai išsiperkant tam tikrą indulgenciją už sukeltą žalą aplinkai ir tokiu būdu paminant ambicijas iš tiesų reikšmingai mažinti taršą. Be to, pažymi kritikai, dėl politikų noro ir visuomenės spaudimo pasiekti susitarimą bet kokia kaina, jis gali būti išsamiai neaptartas, stokoti politinės valios ir ambicijų, būti pakankamai silpnas, neefektyvus, realiai nepadėti spręsti klimato kaitos problemos, o galbūt — netgi ją eskaluoti. Tačiau, ko gero, svarbiausia prekybos emisijomis rinkos problema yra susijusi su vadinamuoju dvigubu užskaitymu (double counting): tarkime, jei taršą sumažinusi valstybė pardavė taršos kreditus daugiau teršiančiai valstybei, abi valstybės šiuos veiksmus gali traktuoti kaip savo nacionalinį indėlį į klimato kaitos mažinimą. Tiesa, Paryžiaus susitarimo 6-tasis straipsnis aiškiai nurodo, kad dvigubo užskaitymo turi būti vengiama, bet tam priešinasi kai kurios šio susitarimo šalys. 

Jei sutarimo dėl šių techninių niuansų pasiekti Madride vis dėlto nepavyks, klausimo svarstymas bus perkeltas į kitais metais vyksiančią klimato kaitos konferenciją (COP26) Glazge. Šioje konferencijoje jis bus svarstomas kartu su kitais esminės svarbos klausimais, nes jau kitais metais Paryžiaus klimato susitarimo šalys turi būti parengusios savo nacionalinius emisijų mažinimo rodiklius, turinčius užtikrinti tikslą neleisti pasaulinei temperatūrai pakilti daugiau nei 2 arba 1,5 laipsnio nuo to lygio, kuris buvo ikiindustriniu laikotarpiu [16.]. 

[1.] https://unfccc.int/cop25 
[2.] https://unfccc.int/process-and-meetings/conferences/un-climate-change-conference-december-2019/about-the-un-climate-change-conference-december-2019  
[3.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/09/cop25-climate-summit-what-happened-during-first-week  
[4.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/04/paris-climate-deal-world-not-on-track-to-meet-goal-amid-continuous-emissions  
[5.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/04/paris-climate-deal-world-not-on-track-to-meet-goal-amid-continuous-emissions  
[6.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/04/paris-climate-deal-world-not-on-track-to-meet-goal-amid-continuous-emissions  
[7.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/04/paris-climate-deal-world-not-on-track-to-meet-goal-amid-continuous-emissions  
[8.] https://www.europoszinios.lt/subsidijos-iskastiniam-kurui-ar-pasaulis-ruosiasi-ju-kada-nors-atsisakyti/  
[9.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/04/paris-climate-deal-world-not-on-track-to-meet-goal-amid-continuous-emissions  
[10.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/08/un-climate-talks-are-failing-to-see-urgency-of-crisis-says-scientist  
[11.] https://iccwbo.org/media-wall/news-speeches/article-6-important/  
[12.] https://iccwbo.org/media-wall/news-speeches/article-6-important/  
[13.] https://iccwbo.org/media-wall/news-speeches/article-6-important/  
[14.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/09/cop25-climate-summit-what-happened-during-first-week  
[15.] https://www.politico.eu/article/cop25-climate-summit-6-things-to-know/  
[16.] https://www.theguardian.com/environment/2019/dec/09/cop25-climate-summit-what-happened-during-first-week  

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą