Visame pasaulyje Europos Sąjunga garsėja savo bendrąja rinka, kuri remiasi keturiomis pagrindinėmis laisvėmis – laisvu žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Nors ne visos šios laisvės ES yra iki galo įtvirtintos, jų užtikrinimas yra sklandaus bendrosios rinkos veikimo, darbo vietų kūrimo, Europos konkurencingumo ir ekonominio augimo garantas.
Turbūt daugiausia klausimų, kuomet kalbama apie šias keturias fundamentalias laisves, paprastam europiečiui kelia būtent laisvas kapitalo judėjimas, ir ne tik todėl, kad ši sritis yra pakankamai sudėtinga ir reikalauja specifinių žinių, bet ir dėl to, kad vadinamoji kapitalo rinkų sąjunga ES dar nėra iki galo sukurta.
Viešojoje erdvėje – ir ypač Lietuvoje – apie ES kapitalo rinkų sąjungą diskutuojama mažai, ir visai be reikalo, kadangi kurdama bendrą kapitalo rinką, prieigą prie finansavimo ES siekia suteikti tam, kad būtų skatinamas augimas, o piliečiams atsivertų investavimo galimybės, užtikrinančios aukštą investuotojų apsaugos lygį. Tuo pat metu būtent kapitalo rinka yra ES atsigavimo po pandemijos ir žaliosios kartu su skaitmenine pertvarka kertinis akmuo.
Bendroji kapitalo rinka – kas tai?
Europos Komisija kapitalo rinkų sąjungą apibrėžia kaip planą sukurti bendrą kapitalo rinką, kuria siekiama, kad pinigai – investicijos ir santaupos – judėtų visoje ES, ir kad jie būtų naudingi vartotojams, investuotojams bei įmonėms, nepaisant jų buvimo vietos.
Tuo tarpu pagal ES Tarybos apibrėžimą, kapitalo rinkų sąjunga yra ES iniciatyva, kurios tikslas – visoje ES sukurti tikrą bendrąją kapitalo rinką, kuria siekiama užtikrinti piliečiams, verslui ir investuotojams naudingus investicijų ir santaupų srautus tarp visų valstybių narių.
Kapitalo rinkų integracijos poreikį ES lemia daugybė priežasčių, įskaitant biudžeto iššūkius, išaugusias skolinimosi išlaidas dėl palūkanų normų pokyčių, poreikio finansuoti europinės politikos prioritetus ir kt. Tiesa, Europos kapitalo rinkos išlieka fragmentuotos, o jų finansinė integracija atsilieka nuo iki finansų krizės buvusio lygio.
Nuo dabar iki 2050 metų vien ES klimato tikslams kasmet reikės 600 mlrd. papildomų grynųjų investicijų, taip pat jai reikia strateginių investicijų, kad galėtų skaitmeninti savo ekonomiką, didinti atsparumą, ginti sienas ir dorotis su vis dažniau ištinkančiais sukrėtimais – taigi, gerai integruota ir sklandžiai funkcionuojanti kapitalo rinka, užtikrinanti priėjimą prie reikalingo finansavimo, Europai yra ypatingai svarbi.
Bendros kapitalo rinkos privalumai
Kapitalo rinkų sąjunga yra itin svarbi ES ekonomikos augimui ir konkurencingumui, nuo jos priklauso ir tai, kaip bus finansuojamos – taigi, ir įgyvendinamos – įvairiausios europinės politikos sritys. Būtent kapitalo rinka suteikia prieigą prieš lėšų, skirtų ekonomikos gaivinimui po pandemijos, kartu įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kuriomis ES siekia užsitikrinti konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
Sujungus kapitalo rinkas ES taip pat siekia diversifikuoti kapitalo srautus tarp valstybių narių, mažinti rinkų susiskaidymą, gerinti sąlygas investuotojams, šalinti kliūtis sandoriams ir kurti palankesnę reguliavimo aplinką, daug dėmesio skiriant būtent mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra ES verslo šerdis ir sudaro 99 proc. visų ES kompanijų.
Visapusiškai veikianti ir integruota kapitalo rinka atveria naujus finansavimo šaltinius verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sumažina kapitalo pritraukimo sąnaudas, suteikia indėlininkams daugiau alternatyvų visoje ES, sudaro palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms ir pritraukia daugiau užsienio investicijų, taip pat skatina ilgalaikius investicinius projektus, visų pirma, skirtus žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, daro finansinę sistemą stabilesnę, atsparesnę ir konkurencingesnę, stiprina tarptautinį euro, kaip investicijų valiutos, vaidmenį ir tokiu būdu užtikrina ES strateginį savarankiškumą, kartu didinant ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumą.
Evoliucija ir prioritetai
Laisvas kapitalo judėjimas ES įtvirtintas dar 1992 metais Mastrichto sutartyje, o 1999 metais priimtas finansinių paslaugų veiksmų planas. Po 2011 metų finansų krizės Europos Komisija 2015 metais pateikė pirmąjį kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą, kuris iš esmės buvo įgyvendintas, tačiau išliko tam tikrų nesklandumų, todėl siekiant užtikrinti sklandų kapitalo rinkų sąjungos veikimą 2020 metais veiksmų planas atnaujintas.
Atsižvelgiant į pandemiją, didžiausias prioritetas jame teikiamas ekonomikos, o ypač mažų ir vidutinio dydžio įmonių, finansavimui ir greitam ekonominiam atsigavimui. Veiksmų plane Komisija nustatė keletą teisėkūros ir kitų priemonių, kuriomis siekiama trijų pagrindinių tikslų: remti žaliąjį, skaitmeninį ir atsparų ekonomikos atsigavimą užtikrinant, kad finansavimas būtų prieinamesnis verslui Europoje, užtikrinti, kad ES taptų dar saugesne vieta asmenims taupyti ir investuoti ilgam laikotarpiui, o taip pat integruoti nacionalines kapitalo rinkas į tikrą bendrąją rinką.
Vėliau sekė du kapitalo rinkų sąjungos dokumentų paketai, daug techninio darbo ir konkrečių žingsnių, tokių, kaip europinių dokumentų peržiūros, reglamentavimo pertvarkos ir įvairūs palengvinimai, tarkime, Europos bendrosios prieigos platformos, teiksiančios prieigą prie informacijos apie ES įmones ir investicinius produktus, kūrimas.
Planai ateičiai
Europos bendrasis prieigos punktas (European Single Access Point, ESAP) yra puikus kiekvienam suprantamas pavyzdys, kaip europinė kapitalo rinkų integracija atrodo praktikoje. Ši platforma turėtų suteikti nemokamą ir patogią, vienoje vietoje pateikiamą skaitmeninę prieigą prie informacijos apie investicinius produktus ir kompanijas, o kartu padidinti finansinį raštingumą, padėti finansinėms – ypač mažesnėms – kompanijoms didinti savo matomumą ir sparčiau augti, o investuotojams – įskaitant ir neprofesionaliuosius – priimti sprendimus. Numatoma, kad ši platforma pradės veikti 2027 metų vasarą. Ir tai – tik viena iš iniciatyvų, padėsiančių plėtoti kapitalo rinkų sąjungą Europoje.
ES deda išties nemažai pastangų, siekiant gilinti kapitalo rinkų integraciją, visų pirma, per įvairius teisės aktų pasiūlymus, t. y., siekiant reguliacinę aplinką kurti „nuleidžiant“ ją iš viršaus (top-down). Tačiau kapitalo rinkų sąjunga visuomet buvo gan sudėtingas projektas, reikalaujantis sudėtingų iš apačios į viršų (bottom-up) nukreiptų struktūrinių pokyčių, teisės aktų ir įvairiausių institucijų veiksmų koordinavimo bei įsiklausymo į visų suinteresuotų šalių pasiūlymus. Taigi, kapitalo rinkų sąjungos kūrimas yra nemažai laiko ir pastangų reikalaujantis, kompleksiškas, tęstinis procesas, kurio rezultatus galima išvysti ne iškart.
Bendrai sutariama, kad visiškai išvystyta ir integruota Europos kapitalo rinka pritrauks daugiau finansavimo inovacijoms ir augimui, sustiprins atsparumą ir rizikos pasidalijimą tarp valstybių narių, sumažins įmonių finansavimo išlaidas, suteiks daugiau galimybių investuojantiems bei taupantiems ir padidins santaupų grąžą. Euro grupė (taip vadinami neoficialūs euro zonos finansų ministrų susitikimai) šiuo metu diskutuoja dėl pagrindinių vidutinės trukmės ir ilgalaikių prioritetų Europos kapitalo ir finansų rinkoms.
Ar įmanoma sukurti vieningą kapitalo rinką?
Nors ES yra didžiausia bendroji rinka pasaulyje ir gali pasigirti daugybe jos teikiamų privalumų, menka kapitalo rinkų integracija trukdo Europos ekonominiam vystymuisi – tarkime, perspektyviems startuoliams nelengva rasti kapitalo mažose nacionalinėse rinkose, todėl jie dažnai renkasi JAV, kur kapitalas yra daug lengviau prieinamas.
Tiesa, ES formaliai jau yra sukūrusi bankų sąjungą, tačiau „sąjunga“ ji yra tik instituciniu požiūriu, kadangi, nors ir egzistuoja bendra visų nacionalinių bankų priežiūros institucija, tokia bankų „sąjunga“ taip ir neatvedė prie vieningos Europos bankų rinkos sukūrimo. Tarpvalstybinė bankininkystė ES nėra išplėtota, o po finansų krizės situacija šioje srityje dar labiau suprastėjo. Atsižvelgdama į šią situaciją, įtakinga ES ekspertų grupė „Bruegel“ kelia klausimą, ar apskritai įmanoma sukurti vieningą kapitalo rinką, kuomet, nepaisant visos pažangos bankų sąjungoje, ES taip ir nesukūrė bendros bankų rinkos?
Antra vertus, kapitalo rinkų sąjunga nėra tik valstybių narių rinkų suvienijimas, kadangi kai kuriose iš jų kapitalo rinkos yra gana nedidelės ir nepakankamai išvystytos (be to, situaciją gerokai pakeitė ir Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES), o kai kuriais atvejais ES apskritai gali tekti iš pradžių sukurti rinkas ir tik paskui galvoti apie jų suvienijimą.
