Kaip Europa siekia apsisaugoti nuo koronaviruso?

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (European Centre for Disease Prevention and Control, ECDC) vertinimu, bendra rizika užsikrėsti koronavirusu Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra nuo vidutinės iki didelės.

Nerimą kelianti padėtis dėl koronaviruso Kinijoje, jo protrūkis Italijoje ir tai, jog visoje ES žmonės gali judėti laisvai, tiek europines institucijas, tiek valstybes skatina imtis tam tikrų veiksmų.

Kokių praktinių priemonių dėl koronaviruso jau ėmėsi ar ruošiasi imtis ES valstybės narės? Kokie prevenciniai ir galimos krizės suvaldymo veiksmai numatomi europiniu lygiu? Kokios yra potencialios šio viruso pasekmės atskiroms valstybėms narėms ir visai Europai? Iš kur kyla didžiausios grėsmės ir kaip nuo jų apsisaugoti? Galiausiai, ar jau verta pradėti panikuoti?

Šiuo straipsniu pamėginsiu bent trumpai atsakyti į visus šiuos klausimus.

„Pandemija“ — nepagrįstą baimę keliantis terminas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad valstybės turėtų būti pasirengusios potencialiai pandemijai.

Tačiau kiek anksčiau šios organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas įspėjo apie neatsargų termino „pandemija“ vartojimą bei galimas to pasekmes.

Spaudos konferencijos Ženevoje metu jis pareiškė, kad „padidėjęs atvejų skaičius už Kinijos ribų paskatino kai kurias žiniasklaidos priemones ir politikus reikalauti paskelbti pandemiją, tačiau skubotai jos skelbti nereikėtų, kol nėra atlikta kruopšti ir aiški faktų analizė“ [1.].

Taip pat jis pridūrė, kad PSO jau aktyvavo aukščiausią aliarmo lygį, tačiau neatsargus žodžio „pandemija“ vartojimas neturi „jokios apčiuopiamos naudos“, o tik kelia didelę nereikalingos ir nepagrįstos baimės bei stigmos riziką ir paralyžiuoja įvairių sistemų veiklą [2.].

Sienų uždaryti kol kas neketina

Romoje susitikę sveikatos ministrai iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Slovėnijos ir Kroatijos nusprendė neuždaryti sienų, tačiau kai kurios šalys ėmėsi tam tikrų atsargumo priemonių.

Italija ir Čekija sustabdė oro susisiekimą su Kinija, Austrija laikinai nutraukė geležinkelio susisiekimą su Italija, Rumunija įvedė karantiną iš nukentėjusių regionų atvykstantiems žmonėms, Prancūzija uždraudė patalpose vykstančius masinius renginius, Vokietija ruošiasi tikrinti prieglobsčio prašytojus ir sustabdyti jų perkėlimą į Italiją ir iš jos, atvykėliams iš Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Irano ir Italijos ji taip pat nustatė prievolę deklaruoti buvimo vietą, o Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, šalyje kilus kolektyvinei panikai, surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė apie konkrečias priemones, tokias kaip termometrai lėktuvuose, žinutės užsienio lenkams ir budinčios laboratorijos [3.]. Panašios priemonės taikomos ir kitose ES šalyse.

Už sveikatą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides paragino ES valstybes nares koordinuoti savo veiksmus, kad būtų galima greičiau įveikti dėl viruso kilusią kritinę situaciją. Greičiausiai turėdama omenyje Austrijos sprendimą laikinai nutraukti geležinkelio susisiekimą su Italija, apie kurį nebuvo pranešta Europos Komisijai, ji pabrėžė, kad visoje ES reikėtų vengti skirtingų požiūrių ir kad visos valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie savo pasirengimo planus.

Ji taip pat pridūrė, kad kol kas sienų uždarymas būtų „neproporcinga ir neveiksminga“ priemonė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kaip greitai gali kisti situacija, visuomenės sveikatos sistemos turi būti pasirengusios susidurti su daugiau infekcijos atvejų [4.].

PSO taip pat patarė neriboti kelionių ir prekybos, o ES sveikatos apsaugos ministrai bent jau kol kas laikosi gana vieningos nuomonės, kad visos kelionėms taikomos priemonės, skirtos riboti viruso plitimą, turėtų užtikrinti laisvą judėjimą ES [5.].

Didžiausią grėsmę kelia panika

Kalbant apie laisvą judėjimą, gana ironiška yra tai, kad Italija, susidurianti su didžiausio masto koronaviruso protrūkiu visoje ES, buvo viena iš dviejų Europos valstybių, sustabdžiusių visus tiesioginius skrydžius į žemyninę Kiniją ir iš jos.

Tačiau, kaip parodė praktika ir jau ne kartą perspėjo įvairių sveikatos organizacijų ekspertai, tokios priemonės nėra veiksmingos, nes užsikrėtusieji virusu į šalį gali patekti iš rizikos zonų netiesioginiais keliais [6.].

Kai kurie ekspertai netgi laikosi nuomonės, kad didžiausią grėsmę Italijai kelia ne pats koronavirusas, bet dėl jo kilusi panika, kuri gali turėti rimtų pasekmių ekonomikai, ypač turizmo sektoriui, juolab kad jau dabar labiausiai nukentėjusios teritorijos yra užblokuotos, atšaukta šimtai viešų renginių, šiauriniuose šalies regionuose uždarytos mokyklos, gamyklos ir biurai [7.].

Galimos ekonominės pasekmės

Italijos turizmo sektorius, sudarantis 13 proc. visos ekonomikos, dėl koronaviruso turėtų patirti gan skaudų smūgį, o šalies BVP jau 2019 m.  ketvirtą ketvirtį sumažėjo 0,3 proc., taigi tikėtina, kad trečioji pagal dydį ES ekonomika iš tiesų gali pradėti svyruoti koronavirusui ir jo keliamai panikai toliau plintant pramoninėje šalies šiaurėje [8.].

Atsižvelgdami į galimas viruso pasekmes ekonomikai, aukšto rango Italijos pareigūnai jau spėjo užsiminti apie tai, kad ekstremaliu atveju ES turėtų suteikti Italijai šiek tiek lankstumo jos biudžeto klausimais, į ką Europos Komisija sureagavo iš esmės teigiamai.

Italijos ekonomikos ir finansų ministras Roberto Gualtieri šios savaitės pradžioje pareiškė, kad vertinti ekonominius viruso padarinius dar per anksti [9.]. Tuo tarpu ministro pavaduotoja jau užsiminė apie „išteklių, kuriuos ES galėtų suteikti Italijai dėl ekonominių įvykių, kurie gali smarkiai sumažinti BVP“, tačiau pridūrė, jog tikisi, kad to neprireiks [10.].

Tuo tarpu kalbant apie koronaviruso ekonomines pasekmes visai ES, jau šiuo metu pastebimi sumažėję oro transporto ir turizmo srautai. Europos Komisijos pareigūnai įspėja, kad neigiamų pasekmių Europai iš tiesų bus, tačiau kol kas nėra iki galo aišku, koks bus jų mastas.

Plinta ksenofobinės nuotaikos

Baimė ir panika dėl koronaviruso Europoje jau spėjo pakurstyti ksenofobines nuotaikas. Kinų bendruomenė Europos miestuose susiduria su rasistiniais išpuoliais.

Vietinių kinų teigimu, jie susiduria su užgauliais pareiškimais (pvz., klausimais, kiek šikšnosparnių jie suvalgo per mėnesį), o Italijoje dalis kinų bendruomenės dėl to netgi nusprendė laikinai uždaryti daugybę parduotuvių ir restoranų [11.].

Šie išpuoliai paskatino prezidentą Sergio Mattarellą viešai paremti kinų bendruomenę — jis netikėtai apsilankė vienoje iš Romos pradinių mokyklų, kur daugiau nei 45 proc. mokinių yra kinų kilmės [12.].

Palanki korta dešiniesiems populistams

Dalis populistinių partijų suskubo griebtis koronaviruso kortos, siekdamos pagrindinių savo politinės darbotvarkės tikslų — sienų uždarymo ir bent laikino migracijos sustabdymo.

Italijai jau sustabdžius oro susisiekimą su Kinija, vienas iš kraštutinių dešiniųjų Lygos (Lega) partijos vadovų Matteo Salvini paragino imtis dar griežtesnių priemonių — suspenduoti Šengeno sutartį. Jis taip pat pareiškė, kad valtimis Italijos krantus pasiekiantys migrantai iš Afrikos gali būti koronaviruso nešiotojais [13.]. Tuo tarpu Salvini partijos kritikai nepavydėtinoje Italijos situacijoje įžvelgia karmos efektą — anot jų, po to, kai šalies pasienyje ištisais mėnesiais buvo sulaikinėjami migrantai ir netilo raginimai uždaryti uostus, Italija dabar pati atsidūrė izoliacijoje [14.]

Europos Parlamento narė Aurélia Beigneux, priklausanti Prancūzijos kraštutiniam dešiniajam Nacionaliniam sambūriui (Rassemblement national), pareiškė, kad laisvas prekių ir žmonių judėjimas, imigracijos politika bei silpna sienų kontrolė akivaizdžiai leidžia koronavirusui plisti eksponentiškai. Ji taip pat paklausė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorės Andreos Ammon, ar Europai nebūtų geriau bent laikinai atnaujinti sausumos sienų kontrolę ir sustabdyti imigraciją, į ką ši diplomatiškai atsakė, kad Šengeno zonos uždarymui trūksta pagrindimo moksliniais tyrimais [15.].

Tuo tarpu Nacionalinio sambūrio lyderė Marine Le Pen pasiūlė įvesti apribojimus skrydžiams, tačiau paragino prancūzus „išlikti protingais ir broliškais“ bei neversti kinų kilmės tautiečių nepasitikėjimo aukomis, nes jie iš tiesų neturi nieko bendra su koronavirusu [16.]. Be kita ko, ji pareiškė, kad ES koronaviruso klausimu nepasakė nei žodžio — anot M. Le Pen, vienintelis dalykas, ką realiai nuveikė ES institucijos, buvo atsisakymas uždaryti sienas.

Ispanijos kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“, remdamasi Italijos ir JAV praktika, taip pat paprašė Madrido uždaryti visus susisiekimo su Kinija punktus [17.].

Kaip į virusą reaguojama europiniu lygiu?

Koronaviruso grėsmei suvaldyti europiniu lygiu jau suskubta imtis konkrečių priemonių. Krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius viruso keliamą grėsmę pavadino globaliu iššūkiu ir paskelbė, kad protrūkiui suvaldyti numatoma 232 mln. eurų suma, kurios didžiausia dalis bus skirta silpnesnių sveikatos priežiūros sistemų stiprinimui.

Tačiau žiniasklaida atkreipia dėmesį į tai, kad ši suma buvo suplanuota dar prieš viruso protrūkį Italijoje [18.].

Didžioji dalis šios sumos — 114 mln. eurų — bus skirta PSO kovai su virusu, 15 mln. eurų bus skirta diagnostinių pajėgumų stiprinimui Afrikoje, 10 mln. — dotacijoms, susijusioms su prevencijos, gydymo ir izoliavimo tyrimais, o 3 mln. eurų sumą planuojama skirti ES piliečių sugrąžinimui iš Uhano pagal ES civilinės saugos mechanizmą [19.].

Viešojo ir privataus sektorių partnerystei farmacijos sektoriuje taip pat galėtų būti skirta iki 90 mln. eurų, šią sumą tolygiai paskirstant Komisijai ir privačiam sektoriui [20.].

Kovai su virusu taip pat skubos tvarka ketinama skelbti kvietimą teikti naujus pasiūlymus pagal Inovatyvių vaistų iniciatyvos (Innovative Medicines Initiative) mechanizmą.

Potenciali grėsmė Afrikoje

Koronavirusas tapo svarbiu Etiopijos sotinėje Adis Abeboje vykusio dešimtojo ES ir Afrikos Sąjungos komisijų susitikimo darbotvarkės punktu.

Už sveikatą atsakinga komisarė Stella Kyriakides taip pat yra sakiusi, kad ES reaguos į PSO raginimą remti viruso atakuojamas silpnas sveikatos sistemas turinčias šalis [21.].

Atsižvelgiant į tai, kad šio kontinento sveikatos apsaugos sistemos yra gana silpnos, galima koronaviruso pandemija Afrikoje Europai galėtų tapti išties pavojinga. Nors iki šiol pranešta tik apie kelis susirgimo atvejus Afrikoje, ekspertai mano, kad jų gali būti ir daugiau, pabrėždami ribotas diagnostikos galimybes [22.].

Pasaulio ir Europos sveikatos apsaugos pareigūnai taip pat nerimauja dėl to, kad daugelis Afrikos šalių dėl silpnos savo sveikatos sistemos negalės tinkamai pasirūpinti užsikrėtusiaisiais, o tai savo ruožtu gali paskatinti viruso plitimą.

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą