Kaip atrodys būsima Europos Sąjungos elektros rinkos reforma?

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Kovo 14 dieną Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Sąjungos elektros rinkos reformos, dėl kurios dar iki šio pasiūlymo pateikimo tarp valstybių narių būta gana rimtų nesutarimų.

Pasiūlyme numatoma peržiūrėti keletą europinių teisės aktų, siekiant apsaugoti vartotojus, kad jų sąskaitos už elektrą mažiau priklausytų nuo aukštų ir nepastovių iškastinio kuro kainų, orientuojantis į žalesnės bei konkurencingesnės pramonės skatinimą ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.

Reformos poreikis iškilo dėl pastarojo meto Europos patiriamos energetinės krizės, kurią išprovokavo Ukrainą užpuolusi Rusija, visų pirma manipuliuodama gamtinių dujų tiekimu, dėl ko rekordiškai išaugo energijos kainos. Taigi numatomais pokyčiais taip pat siekiama padidinti bloko atsparumą išorinėms grėsmėms elektros energetikos sektoriuje.

Dalis valstybių narių yra linkę manyti, kad energetikos krizės priežastys taip pat kilo ir iš tam tikrų ES elektros rinkos trūkumų, ir pasisako už griežtesnę struktūrinę reformą. Todėl jau artimiausiu metu dėl šios reformos galutinio varianto bus ieškoma kompromisinio sprendimo.

Taigi, kaip atrodys galutinis sprendimas dėl reformos kol kas nėra aišku, tačiau kovo 23 dieną vykusiame susitikime ES valstybių narių lyderiai susitarė dėl spartesnės bloko elektros rinkos pertvarkos – remiantis bendru jų sutarimu nuspręsta, kad pokyčiai turėtų būti įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

Reformos nauda elektros vartotojams

ES susidūrus su energetikos krize išaiškėjo tam tikras elektros rinkos paradoksas – sistemoje sparčiai daugėjant atsinaujinančių išteklių, kurių pagamintos elektros kaina ilgainiui nuolat mažėja, elektros kaina vartotojams rekordiškai augo. Per daug nesigilinant į technines europinės elektros rinkos veikimo subtilybes galima teigti, kad tokį paradoksą lėmė būtent gamtinių dujų brangimas, sąlygotas kritinių geopolitinių aplinkybių.

Europos Komisijos reformos pasiūlyme numatoma galimybė sudaryti ilgesnės trukmės sutartis su elektros iš neiškastinių išteklių tiekėjais, tokiu būdu sudarant sąlygas pasinaudoti didesniu kainų stabilumu, kurį užtikrinti padės kainų svyravimams atspari atsinaujinančių išteklių energetika.

Pagal reformos pasiūlymą elektros tiekėjai didesnę elektros energijos dalį turėtų pirkti pagal ilgalaikes sutartis, nerizikuodami aukštų kainų tiesiogiai permesti vartotojams. Taigi vartotojai turės daugiau galimybių fiksuoti saugią ilgalaikę elektros kainą, išvengdami pernelyg didelės rizikos ir nepastovumo.

Atsižvelgiant į dabartinį Komisijos pasiūlymą, vartotojai, kaip ir iki šiol, galės rinktis ir kintančios kainodaros sutartis, kurios taip pat turi savų privalumų vartojant elektrą, kai ji yra pigesnė. Tačiau bet kuriuo atveju, prieš priimdami sprendimą pasirašyti sutartis, elektros vartotojai turėtų gauti aiškesnę ir prieinamesnę informaciją apie elektros tiekėjus, skirtingas elektros tiekimo sutartis, jų sąlygas ir t. t.

Be kita ko, reformos pasiūlyme gerokai sustiprinta pažeidžiamų vartotojų apsauga, pavyzdžiui, apsaugant įsiskolinusius asmenis nuo elektros atjungimo. Krizės atvejais taip pat numatyta galimybė plačiau taikyti reguliuojamas mažmenines kainas namų ūkiams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms.

Dar vienas svarbus pasiūlymo aspektas – galimybė gaminantiems vartotojams savo pasigamintos elektros perteklių parduoti ne tik savo tiekėjui, bet ir kaimynams.

Dvipusiai sandoriai

Pagal Komisijos pasiūlymą, siekiant užtikrinti stabilias elektros energijos gamintojų pajamas, visa viešoji parama naujoms investicijoms į vėjo, saulės, geoterminę, hidro ir branduolinę energetiką turės būti grindžiama sutartimis dėl kainos skirtumo arba kitaip – vadinamaisiais dvipusiais sandoriais.

Pagal šią schemą valstybių narių vyriausybės ir elektros gamintojai turėtų sudaryti terminuotas sutartis, pagal kurias gamintojai už parduotą elektrą gautų fiksuotą kainą – jei rinkos kaina už šią fiksuotą kainą būtų mažesnė, gamintojai gautų priemoką, kompensuojančią jų patirtus nuostolius, o jei rinkos kaina viršytų fiksuotą kainą, gamintojai savo viršpelnius turėtų nukreipti valstybių narių vyriausybėms, kurios savo ruožtu juos turėtų panaudoti elektros vartotojams remti.

Tuo tarpu pagal iki šiol vyravusią praktiką elektros kaina įprastai buvo fiksuojama tik viena kryptimi, neatsižvelgiant į elektros gamintojų viršpelnius (viršpelnius numatyta riboti tik laikinai, krizės sąlygomis, tačiau tai nebuvo įprasta praktika).

Tuo tarpu dvipusiai sandoriai praktikoje veikia tiek elektros kainoms mažėjant, tiek ir kylant. Elektros kainai kylant tokie sandoriai valstybių narių vyriausybėms galėtų užtikrinti papildomą pajamų šaltinį – pagal naują dvipusę schemą perteklinis pelnas iš prekybos elektra būtų perskirstytas elektros vartotojams. Kita vertus, ši schema taip pat turėtų paskatinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, garantuojant elektros gamintojams pastovias bei stabilias pajamas ir padedant išvengti rizikų.

Rengiant ES elektros rinkos reformos pasiūlymą ir konsultuojantis su energetikos sektoriaus atstovais Europos Komisija nustatė, jog net 70 proc. elektros rinkos dalyvių dvipusius sandorius laiko veiksminga priemone elektros kainoms stabilizuoti.

Požiūrių skirtumai

Vis dėlto pačių valstybių narių požiūriai tiek į šią schemą, tiek ir į visą elektros rinkos reformą nėra tokie vieningi. Dalis jų – visų pirma Ispanija ir Prancūzija – pageidauja griežtesnės struktūrinės reformos. Prancūzija, ragindama imtis radikalesnių priemonių, netgi yra pareiškusi, jog dabartinė ribinių kainų sistema yra absurdiška, nes elektros kainą rinkoje lemia iškastinis kuras – visų pirma gamtinės dujos.

Iš tiesų, šiuo metu elektros kaina rinkoje nustatoma atsižvelgiant į gamintojų sąnaudas, tačiau pirmiausia naudojant pigiausius (atsinaujinančius) energijos išteklius, o kai jų nebeužtenka – brangesnius (iškastinį kurą ir kt.), kurie ir lemia elektros kainą. Tačiau dabartinis Komisijos pasiūlymas radikalesnių elektros rinkos dizaino pokyčių nenumato.

Už tokį status quo išlaikymą pasisako tokios šalys kaip Vokietija, Nyderlandai ar Liuksemburgas. Vasario 13 dieną septynios valstybės narės – Danija, Estija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Suomija ir Vokietija – laišku kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos nesiūlyti drastiškų sprendimų reformuojant elektros rinką bei išlaikyti jau egzistuojančius jos privalumus.

Argumentuojama buvo tuo, kad, nepaisant energetikos krizės, ES elektros rinkos integracija per pastarąjį dešimtmetį blokui atnešė milžiniškos naudos, įskaitant žemesnes didmenines elektros kainas, pasiūlos saugumą ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.

Laiške teigiama, kad dabar egzistuojantis elektros rinkos modelis pademonstravo atsparumą ir gebėjimą užtikrinti elektros pasiūlos saugumą, taigi, imantis bet kokių reformų, būtina siekti, kad jos nesutrikdytų rinkos funkcionavimo ir nesikirstų su pastangomis dekarbonizuoti ES ekonomiką.

Laiške taip pat pabrėžiama, kad jį pasirašę valstybės narės nepritaria energetikos krizės įkarštyje priimtam sprendimui apriboti pigiausiai elektrą generuojančių kompanijų (visų pirma vėjo ir saulės energetikos) smarkiai išaugusį netikėtą pelną.

Kada tikėtis?

Tiesa, Vokietija iš pradžių priešinosi Prancūzijos ir Ispanijos pastangoms reformą patvirtinti kuo greičiau, argumentuodama tuo, kad sprendimui priimti reikia daugiau laiko, todėl jis neturėtų būti priimtas iki ateinančių Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks kitąmet. Šalies vicekancleris ir ekonomikos bei klimato ministras Robertas Habeckas vasario 20 dieną net paragino Europos Komisiją pristabdyti reformų procesą ir pareiškė, kad pertvarkos derėtų imtis tik po rinkimų.

Vis dėlto Europos Komisijai jau pateikus pasiūlymą, Vokietija pakeitė nuomonę ir dabar laikosi pozicijos, kad reforma gali būti priimta artimiausiu metu, jei tik nebus per daug radikali ir nebus per daug nutolta nuo pirminio pasiūlymo. Tačiau į galutinį reformos priėmimą Vokietija žvelgia atsargiai ir perspėja kitas valstybes nares, kad nuodugnesnė ES elektros rinkos reforma gali pareikalauti daugiau laiko bei išsamios kaštų ir naudos analizės.

Kovo 23 dieną vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių narių lyderiai nutarė reformą priimti dar iki šių metų pabaigos.

ES energetikos komisarės Kadri Simson teigimu, siekiama, kad reforma būtų parengta iki ateinančios žiemos, ir kad dėl bendro požiūrio tarp valstybių narių turėtų būti susitarta dar Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, kuris baigsis birželio 30 dieną.

Tuo tarpu radikalesnių struktūrinių reformų siekiančiai Ispanijai dabar palankiau būtų palaukti savo pirmininkavimo ES Tarybai, kuris prasidės jau šių metų liepą. Tai neseniai patvirtino šalies žaliosios transformacijos ministrė Teresa Ribera, kurios teigimu, Madridas sieks griežtesnės reformos nei numatyta Komisijos pasiūlyme, todėl gali prireikti daugiau laiko deryboms.

Taigi galutinis sprendimas dėl reformos priklausys nuo šių derybų eigos ir valstybių narių (ne)gebėjimo susitarti. Dabartinis Komisijos pateiktas reformos pasiūlymas akivaizdžiai yra palankesnis status quo ES elektros rinkoje šalininkams.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą