Ką daryti su tonomis plastiko?

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Pastaruoju metu, regis, visas pasaulis susirūpino plastiko tarša. Tiek atskiros valstybės (netgi tokios didelės teršėjos kaip Kinija), tiek jų blokai ar tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos ar Europos Sąjunga, ėmėsi įvairaus plauko veiksmų ir iniciatyvų, kuriomis iš vienos pusės siekiama riboti plastiko patekimą į aplinką, o iš kitos — skatinti jo perdirbimą. Šis straipsnis bus skirtas aptarti būdams, kuriais pasaulis siekia mažinti plastiko taršą.

Vis dėlto reikia pažymėti, jog atsižvelgiant į tai, kad plastikas pasaulyje jau naudojamas nuo praeito amžiaus vidurio, o ýra jis metų metus, tokie veiksmai ir iniciatyvos plastiko taršos problemą sprendžia tik iš dalies.

Susizgribta gerokai per vėlai

Ko gero, kiekvienam internete teko stebėti apokaliptinius vaizdelius su vandenynuose dreifuojančiomis milžiniškomis plastiko salomis, kurių plastiko gamybos ir vartojimo ribojimais ar perdirbimu paprasčiausiai nepanaikinsi.

Todėl galima drąsiai teigti, kad susizgribta dėl plastiko taršos buvo gerokai per vėlai, juolab kad pasaulio mokslininkai, susigriebę už galvų dėl žmonijos destruktyvaus poveikio mūsų planetai, jau siūlo skelbti naujos geologinės epochos — antropoceno, t. y. žmogaus epochos, — pradžią, o naują erą po akmens, bronzos ir geležies amžių kai kurie iš jų be jokios ironijos siūlo vadinti plastiko amžiumi.

Europos Komisija svarsto galimybę uždrausti plastikines pakuotes ir nustatyti naujus reikalavimus plastiko gamintojams.

Tokią idėją palyginti neseniai iškėlė naujasis aplinkos ir vandenynų komisaras Virginijus Sinkevičius.

Praėjusiais metais priimta vienkartinio plastiko direktyva draudžia tokius plastikinius gaminius kaip stalo įrankiai, šiaudeliai, ausų krapštukai ir kt. — jų rinkoje turėtų nebelikti iki 2021 metų.

Tačiau Komisija taip pat aiškinasi, kaip būtų galima įpareigoti sumažinti mikroplastiko naudojimą tokių produktų kaip padangos ar kosmetika gamintojus. Išsamų produktų, kurių sudėtyje yra mikroplastiko, sąrašą Komisija planuoja parengti iki šių metų pabaigos [1.].

Plastiko gamintojų nuogąstavimai dėl žalos

Kaip sykis tuo metu (ir ypač iš plastiko pramonininkų pusės) pasigirdo kalbos, kad plastikinių pakuočių draudimai iš tikrųjų gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Komentuodamas Komisijos užmojus dėl plastikinių pakuočių galimo uždraudimo Vokietijos plastikinių pakuočių asociacijos vykdomasis direktorius M. Engelmannas pareiškė, kad šią idėją iškėlęs V. Sinkevičius turėtų savęs paklausti, kaip ją įvertins tie, kurie ruošiasi investuoti į perdirbamas pakuotes ar perdirbimo įmones, — jei politikai neįtrauks plastikinių pakuočių į žiedinę ekonomiką, tokių investicijų, anot jo, tikrai nebus [2.].

Negana to, jis taip pat pabrėžė plastikinių pakuočių indėlį į CO2 taršos mažinimą ir maisto saugą [3.].

Jau įgavo pagreitį

Visgi panašu, kad susirūpinimas plastiko keliama tarša jau įgavo pagreitį, todėl šią taršą generuojančioms kompanijoms, nepaisant jų aktyvaus lobizmo ir didelių pastangų stabdyti tokias tendencijas, ateina prastesni laikai.

Štai Prancūzija tapo savotišku šių tendencijų lokomotyvu, nuo šių metų uždraudusi tris dažniausiai naudojamus vienkartinius plastiko turinčius gaminius — plastikines lėkštes, puodelius ir ausų krapštukus [4.].

Kitais metais Prancūzijoje bus draudžiami kiti plastiko turintys gaminiai, tokie kaip vienkartiniai stalo įrankiai, plastikiniai dangteliai, šiaudeliai, gaminių pakuotės, putplasčio indeliai, konfeti — prekybininkai legaliai turės leisti klientams naudotis savo tara, taip pat numatomos baudos už reikalavimų nesilaikymą [5.].

Iki 2022 m. Prancūzijoje nebebus galima naudoti plastikinių arbatos maišelių ar vienkartinių indų restoranuose, taip pat įsigyti greito maisto žaislų, o plastikinių butelių planuojama vengti viešuose pastatuose privalomai įrengiant geriamojo vandens fontanus [6.]. Viso vienkartinio naudojimo plastiko laipsniškai atsisakyti Prancūzija planuoja iki 2040 metų.

Perdirbama labai nedidelė dalis

Nuo XX a. antrosios pusės pagaminta apie 8,3 mlrd. t plastiko, iš kurio kasmet susidaro apie 300 mln. t atliekų [7.]. Jos sveria maždaug tiek pat, kiek visa žmonių populiacija [8.].

Apie pusė viso plastiko pagaminta per pastaruosius keliolika metų, ir kasmet apie 8 mln. t jo atsiduria vandenynuose [9.].

Liūdniausia tai, jog perdirbama santykinai labai nedidelė dalis — tik apie 9 proc. viso kada nors pagaminto plastiko atliekų, o irti jos gali ištisus šimtus metų, dėl ko jau iki 2050 m. pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko nei žuvų [10.].

Kadangi pasaulinė plastiko gamyba toliau auga, reikia tikėtis, kad Prancūzija taps pavyzdžiu kitoms šalims.

Žaliasis smegenų plovimas

Tuo tarpu mūsų šalyje, besigiriančioje didžiausiais ES perdirbamų plastiko pakuočių kiekiais, kartais vis dar pasitaiko neregėto (nepabijokime to žodžio) bukumo ir žaliojo smegenų plovimo (greenwashing) pavyzdžių.

Tarkime, deklaruodama apsimestinį draugiškumą aplinkai ir socialinę atsakomybę Kauno miesto savivaldybė 2018 m. Kauno Kalėdų eglę dekoravo keliais milijonais plastikinių šiaudelių, kurie nebuvo nei karto panaudoti, — tai juk kardinaliai ir iš esmės prieštarauja visiems ES diegiamos ir propaguojamos žiedinės ekonomikos (circular economy) principams.

Negana to, Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius tuomet gan ciniškai gyrėsi, kad šie nei karto nepanaudoti plastikiniai šiaudeliai neva bus perdirbti (!), kaip paaiškėjo vėliau, į 2019 metų Kauno kalėdinės eglės dekoracijas.

Šiaip jau idėja vienas plastikines fintikliūškes perdaryti į kitas savaime gal ir nebūtų tokia bloga, jeigu nebūtų naudojama kaip įrankis neva ekologiškam ar socialiai atsakingam piarui su grynvošingo elementais, paskui nusiplaunant rankas ir visą vartymąsi iš nepatogios situacijos paliekant pačiai eglės kūrėjai, kuriai neliko nieko kito, kaip prisipažinti, kad ji „nėra ekologė“ [11.].

Plastiko mokestis — lopas Brexito skylei

Visgi nepaisant tokių akivaizdžių nesusipratimų, tiek ES, tiek atskirų valstybių narių lygiu pastaruoju metu galime stebėti vis daugiau naujų su plastiko tarša susijusių iniciatyvų.

Kartais tokios iniciatyvos ne tik padeda saugoti aplinką, bet ir potencialiai turi  papildomos (beje, gan apčiuopiamos) naudos.

Tarkime, užpernai Europos Komisija pasiūlė įvesti naują neperdirbto plastiko mokestį, kuris bendrą europinį biudžetą galėtų papildyti daugiau kaip 40 mlrd. eurų 2021-2027 metų finansinės perspektyvos laikotarpiu, tokiu būdu sudarydamas galimybę vienu metu spręsti tiek ekologines problemas, tiek ir padėti lopyti dėl Brexito ES biudžete atsiradusią skylę.

Pagal vienkartinio plastiko direktyvą valstybės narės tam tikromis apimtimis ir periodais taip pat įpareigotos rinkti ir perdirbti vienkartinę plastikinę tarą.

Vienkartinių plastikinių gaminių, tokių kaip cigarečių filtrai (kurie yra antra pagal paplitimą plastiko šiukšlė ES), gamintojai turės ne tik padengti atliekų tvarkymo išlaidas, bet ir didinti informuotumą plastiko taršos klausimais [13.].

Iš valstybių narių bus reikalaujama šviesti visuomenę apie žalą, padarytą netinkamai utilizuojant plastiko gaminius.

Kinija plastiko planuoja atsisakyti greičiau

Nors ES visuotinai laikoma pasaulio aplinkosauginių iniciatyvų lydere (ypač kovojant su klimato kaita), nuo jos neatsilieka ir kita didelė teršėja Kinija, pristačiusi ambicingą planą, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. Panašiai kaip Prancūzijoje vienkartinio plastiko planuojama atsisakyti keliais etapais, tačiau Kinija tai planuoja padaryti greičiau — jau iki 2025 m. [14.].

Beje, jau 2017 m. viena didžiausių pasaulyje plastikinių atliekų importuotojų Kinija pranešė drausianti plastikinių atliekų importą iš užsienio — Oksfordo universiteto duomenimis, Kinija 2010 m. sukaupė 60 mln. t plastiko atliekų (JAV šiame reitinge užėmė antrą vietą), o didžiausias Kinijos sąvartynas, užimantis šimto futbolo aikščių plotą, jau pilnas, nors jį užpildyti planuota tik po 25 metų [15.].

Beje, susirūpinimą plastiko tarša Azijoje demonstruoja ne vienintelė Kinija. Šiemet Tailandas taip pat paskelbė drausiantis vienkartinius plastiko maišelius didžiuosiuose prekybos centruose ir jų galutinai atsisakysiantis 2021 metų.

Kitos Pietryčių Azijos valstybės — Indonezijos — sotinės Džakartos prekybos centruose ir turguose vienkartiniai plastiko maišeliai bus draudžiami nuo šių metų vidurio. Balio saloje taip pat uždrausti visi vienkartiniai plastiko gaminiai [16.].

Išvalyti, ką esame prisidirbę

Visgi, kaip jau užsiminiau anksčiau, turint galvoje tai, kad plastikas pasaulyje naudojamas jau nuo praeito amžiaus vidurio, o jam suirti reikia daugybės laiko, visi šie veiksmai ir iniciatyvos plastiko taršos problemą sprendžia tik iš dalies.

Todėl šioje vietoje reikia bent jau trumpai užsiminti ir apie iniciatyvas bei technologijas, kuriomis tiesiogine prasme siekiama išvalyti tai, ką žmonija yra pridirbusi jau nuo praeito amžiaus vidurio.

Kaip jau minėta, kasmet apie 8 mln. t plastiko atsiduria vandenynuose, o liūdniausia tai, jog Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jau iki 2050 m. pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko, nei žuvų [10.].

Pasaulio vandenynuose jau šiuo metu dreifuoja milžiniško dydžio plastiko salos, taigi visi plastiko draudimai ir platesnio perdirbimo bei pakartotinio panaudojimo iniciatyvos šios problemos iš esmės nesprendžia, o geriausiu atveju tik gali užkirsti kelią tolimesnei plastiko taršai.

Šiukšlių gaudyklė vandenyne

Todėl pastaruoju metu buvo visuotinai susirūpinta ne tik plastiko taršos prevencija, bet ir konkrečiais būdais, kurie leistų bent jau iš dalies apkuopti plastiku užterštus vandenynus ir upes.

Tarkime, Nyderlanduose įsikūrusi organizacija „Ocean Cleanup“ sukūrė įrenginį, kuris sugeba vandenyje sugauti įvairaus dydžio šiukšles, nuo didelių plaukiojančių, daugiausia iš žvejybos tinklų susidariusių šiukšlių salų iki mažų 1 mm dydžio mikroplastikų [11.].

Įrenginys pernai buvo paleistas vadinamojoje didžiojoje Ramiojo vandenyno šiukšlių sankaupoje (The Great Pacific Garbage Patch) — dreifuojančioje šiukšlių saloje, išsidėsčiusioje tarp Havajų ir Kalifornijos, maždaug trigubai didesnėje nei Prancūzija [12.].

„Ocean Cleanup“ planuoja sukurti ir daugiau tokių įrenginių, kurie, prognozuojama, kas penkerius metus galės sumažinti šios sankaupos dydį maždaug perpus [13.].

Geriau vėliau negu niekada

Gera naujiena ta, kad ateityje neišvengiamai rasis vis daugiau panašių įrenginių ir technologijų, skirtų eliminuoti plastiko taršai.

Taigi nors dėl jos susizgribta galbūt ir gerokai pavėluotai, šiuo atveju galima drąsiai teigti, jog liaudies išmintis, kuri byloja, kad geriau vėliau negu niekada, yra teisi.

Be to, galima prognozuoti, kad bendromis pasaulio valstybių pastangomis, derinant jas su pažangiausiomis technologijomis, plastiko taršą ateityje bus galima jei ne visiškai panaikinti, tai bent jau reikšmingai sumažinti.

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą