Epidemijos ir pragmatizmas: kur politiniai interesai peržengia biologinį barjerą

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Antrojo tūkstantmečio trečiojo dešimtmečio pradžią vainikavo nemažai svarbių įvykių: Bagdade JAV nukovė Irano generolą Qasemą Soleimani, atsakydamas į tai Iranas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo dėl Teherano branduolinės programos ir nusprendė neriboti savo urano gryninimo programos, Australiją sukrėtė didelio masto miškų gaisrai, o Kiniją supurtė naujojo Coronaviridae šeimos viruso sukeliamos ligos protrūkis.  

Pastarieji du įvykiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai atsieti nuo politinės plotmės ir labiau verčiantys iš naujo žvilgterėti į žmogaus – gamtos sistemos ypatybes, tačiau, vos pradėję išsamesnę žmogaus, kaip ekologinę nišą užimančios būtybės, analizę, iškart pamatysime, jog trečiasis veiksnys – politika – šičia yra ne tik svarstytina sąlyga, bet ir neatsiejama kultūrinės (o tuo pat metu ir bendrosios) evoliucijos dalis. 

Lydėjo nuo neatmenamų laikų 

Infekcinės ligos lydėjo Homo sapiens rūšį nuo pat tų laikų, kai šioji filogenetiniame medyje nuo hominidų šeimos atskilo į atskirą šakelę.  

Tiesą pasakius, 1953 m. atliktas Millerio–Ureyaus eksperimentas, parodęs, jog biologinė evoliucija, tikėtina, prasidėjo dėl cheminės evoliucijos, bei po to pasirodžiusi Bendrosios virusų evoliucijos teorija, kuri skelbė, jog virusai koegzistavo ir koevoliucionavo kartu su pirmykštėmis ląstelėmis, leidžia teigti, kad infekcinės ligos yra imanentinė biologinių sistemų egzistavimo dalis. Nenuostabu ir tai, kad naujasis Uhano virusas į žmogaus organizmo terpę galimai įsiliejo zoonozės, t. y. iš gyvūno žmogui, būdu. 

Štai, pavyzdžiui, 1492 m. Senojo pasaulio žmonėms išsilaipinus Amerikos krantuose, mūšio tarp šių dviejų civilizacijų baigtis buvo iš anksto apspręsta: šiltinė, gripas, tuberkuliozė, cholera, tymai — visi šie ginklai tūnojo kiekvieno europiečio kišenėje. Tuo tarpu vietiniai Naujojo pasaulio gyventojai atsakyti tokiu pat biologiniu ginklu negalėjo – jo tiesiog nebuvo, nes, išskyrus lamas, nebuvo ir jokių kitų prijaukintų gyvūnų. 

Kurgi čia įsipina politika? 

Būtent karvės, kiaulės, vištos — europietiški padarai — perdavė išvardytas užkrečiamąsias ligas tankiai gyvenantiems ir ne per geriausią kanalizacijos sistemą turintiems viduramžių europiečiams. Bet kurgi čia įsipina politika? 

Iš vienos pusės – užkrečiamųjų ligų epidemijos yra natūralus ir gana periodiškas reiškinys. Galima teigti, jog Uhano virusas taip pat paklūsta zoonozių periodizacijos taisyklei. 

Tačiau, kaip daugumoje sričių, taip ir infektologijos mokslo pasaulyje, žmogus, veikiamas paties susikurtų veiksnių, neretai pakliūva ir į išimtines kategorijas. Europoje veikia dvi pagrindinės europiečių bei viso pasaulio gyventojų sveikatą prižiūrinčios institucijos – Europos ligų kontrolės centras bei Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) su būstine Ženevoje.  

Pirmoji yra atsakinga už infekcinių ligų plitimo stabdymą ir būtų kaip tik ta įstaiga, kuri užsiimtų veiksmų koordinavimu ir organizavimu epidemijos Europoje atveju. 

Problema tėra tik klinikinių tyrimų kokybė 

Tam ji tikrai pasiruošusi, anot prof. Hermano Goossenso, kuris kartu su epidemiologu Marku Bontenu koordinuoja Europos komisijos finansuojamą klinikinių užkrečiamųjų ligų tyrimų projektą ECRAID, absoliučioje daugumoje Europos šalių infrastruktūra, ligoninių tinklas, materialioji bazė (respiratoriai, apsauginiai kostiumai, dezinfekcinės priemonės) yra tinkami didelio masto epidemijai suvaldyti. 

Pagrindinė problema tėra tik klinikinių tyrimų kokybė, kuri, nepaisant aukšto lygio, visuomet yra tobulintina, mat būtent nuo šių tyrimų priklausytų užsikrėtusiųjų stebėsena ir diagnozavimo kokybė. 

Lietuva taip pat pakliūva į pasiruošusių valstybių kategoriją — nors duomenys apie pačių medikų parengtį vis dar renkami, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) iškart ėmėsi priemonių įsigyti reagentų virusui tirti, o naujas Santaros klinikų infekcinių ligų korpusas teikia vilčių, kad Lietuvos medikai užkratą suvaldytų gana operatyviai. 

Beje, Lietuvoje veikia viena iš keliolikos trečiojo biosaugos lygio laboratorijų Europoje, pritaikyta tirti tokio tipo patogenus. Antroji institucija neapsiriboja vien Europos monitoringu – ji stebi tokius protrūkius visame pasaulyje. 

Klimato kaita bei dvejojimas vakcinacijos nauda 

Būtent PSO 2019 m. į visuotinių pasaulio grėsmių sąrašą įtraukė du šiam straipsniui aktualius aspektus: klimato kaitą bei dvejojimą vakcinacijos nauda. 

Kinija ilgą laiką buvo viena daugiausiai anglies dioksido išmetančių valstybių pasaulyje ir greitu metu ji šios pozicijos nesiruošia apleisti. 

Jei prie šio fakto pridėsime ir prasidėjusį Jungtinių Valstijų pasitraukimo iš Paryžiaus protokolo procesą bei klimato kaitą neigiantį šios valstybės prezidentą, neliks abejonių dėl šiltnamio efekto vešėjimo bei kylančios pasaulinio vandenyno temperatūros priežasčių. 

Kylanti vandenynų temperatūra turi savas pasekmes: 2019 m. Meksikos įlankoje maudęsi žmonės į ligonines ėmė plūsti su nepavydėtinais simptomais — karščiavimu, bendru kūno silpnumu bei audinių nekroze. Kaip paaiškėjo vėliau, dėl atšilusio vandens minėtoje įlankoje smarkiai padidėjo žmogaus raumeniniu audiniu mintančios Vibrio vulnificus bakterijos koncentracija, o tai sudarė palankias aplinkybes bakterijai plisti į besimaudančiųjų audinius pro įvairias žaizdeles. 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešė, kad Vibrio vulnificus bakterijai proliferuoti palankios sąlygos susidarė ir Baltijos jūroje. 

Anglies dvideginio emisijų pokyčių tikėtis neverta 

Deja, artimiausiu metu vandenynų temperatūros ir anglies dvideginio emisijų pokyčių tikėtis neverta, mat norėdama sumažinti anglies dioksido koncentraciją atmosferoje Kinija privalėtų sankcionuoti metalurgijos pramonės veiklą. To padaryti praktiškai neįmanoma, nes Kinija grynina geležies rūdą pasitelkdama anglis bei anglies monoksidą, o šitokios redukcijos produktas visada bus CO2

Kitas politinių interesų bei ekologijos kaktomušos pavyzdys yra 2014 m. ir 2017 m. maro epidemijos Madagaskare. Per pirmąją mirė 40, per antrąją — 221 žmogus. Viskas prasidėjo nuo to, kad, finansuojant Kinijos importuotojams bei medžio apdirbėjams, Madagaskare buvo pradėti nelegalūs atogrąžų miškų kirtimai. 

Šio proceso metu savo buveinių neteko laukinės žiurkės, kurios, genamos išlikimo instinkto, automatiškai migravo į kaimus bei miestelius. 

Šie padarėliai yra ypatingi tuo, jog jų kailyje dažnai apsigyvena blusos, kuriose aptinkama Yersinia pestis – maro bakterija. Užtenka vieno įkandimo žmogui ir viduramžius menanti liga visu grožiu atsiveria XXI a. kameroms. Gaila, tačiau kameros dažnai pamiršta užfiksuoti priežastinį tokių epidemijų ryšį. 

Konspiracijos teorijos apie biologinį ginklą 

Pasirodžius pirmiesiems straipsniams apie naująjį Kinijos virusą visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, netrukus ėmė sklisti ir konspiracijos teorijos apie neva sukurtą biologinį ginklą žmonių populiacijai kontroliuoti. 

Būtent šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį į antrąją PSO įvardytą grėsmę – dvejojimą skiepų nauda ir tuo pačiu polinkį į obskurantizmą. 

Norisi iškart besti pirštu į ne kartą Europos Sąjungos institucijose kritikuotą Lietuvos mokesčių sistemą, kai, pavyzdžiui, milžiniškas ES išmokas gaunančių ūkininkų pajamos yra neapmokestinamos, o didesniųjų Vakarų Europos valstybių ūkininkai duoklę savo vaikų gydytojams ir mokytojams atiduoda.  

Supermamytės ir kontrdezinformacija 

Žinoma, geras švietimo sistemos finansavimas neužtikrina geros mokymo kokybės — tam įtakos turi ir ugdymo proceso autonomijos laipsnis (kiek valstybė leidžia į vaiko ugdymą kištis supermamytėms), ir pedagogų ruošimo programos kokybė, tačiau negalime toliau apsimetinėti, kad esame pažangi Europos valstybė, kol mūsų gyventojų žinių apie globalias problemas rodikliai yra vieni prasčiausių, o parlamente organizuojamos oficialios pseudomokslais tikinčių žmonių konferencijos. 

Šiai problemai spręsti yra būtinas aukštas žiniasklaidos lygis, gebantis publikuoti kontradezinformacinį turinį bei kokybiškai transliuojamas mokslininkų dialogas su visuomene. 

Kad ir kaip būtų apmaudu, čia taip pat galima tik liūdnai atsidusti, mat kol kas didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos yra statoma tik ant peržiūrų kiekio svarbos pamato. 

Proga pažvelgti į tai, kaip elgiamės 

Tad ar Uhano virusas yra gamtos bausmė už apgailėtiną elgesį su ekosistemomis ir tikėjimą būrėjais? O galbūt tai natūralios atrankos veikimo būdas, verčiantis susimąstyti apie liūdnai pasibaigsiančią mirtį siejančią pandemiją? 

Drįstu konstatuoti, kad ne. Veikiau tai dar viena gamtos periodiškai duodama proga pažvelgti į tai, kaip elgiamės formuodami savo ekologines, o kultūrinės evoliucijos kontekste, ir socialines nišas.  

Juk vis dėlto baisiau už respiratorinių problemų sukeliantį virusą yra į nesveiką pragmatizmą linkusių politinių sistemų palaikymas („Finansų ministras V. Šapoka: Lietuva siekia tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą“, LRT, 2018.07.08) bei konspiracinių teorijų šalininkų ir neišsilavinusių konformistų įleidimas į parlamentą. 

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą