I dalis
Praeitą savaitę Europos Komisija įtraukė gamtines dujas ir branduolinę energetiką į vadinamąją Europos Sąjungos taksonomiją — taisyklių sąvadą, apibrėžiantį, kurias investicijas į energetikos projektus galima laikyti žaliomis bei tvariomis, taigi ir skatintinomis. Nereikia nė sakyti, jog nuo to smarkiai priklausys šių energetikos rūšių ateitis bloke.
Gamtinių dujų ir branduolinės energetikos laikymas arba nelaikymas žaliomis neabejotinai yra politiškai opiausias europinės taksonomijos klausimas, juolab kad jis jau spėjo suskaldyti Europą ir buvo ne kartą atidėtas dėl intensyvių ginčų bei aktyvaus politinio lobizmo.
Iki šių metų sausio 21 dienos (dėl įtemptos politinės atmosferos terminas buvo pratęstas) ekspertai turėjo pateikti pastabas dėl vadinamojo ES taksonomijos papildomo deleguotojo klimato akto (EU Taxonomy Complementary Climate Delegated Act), o vasario 2 dieną Komisija jį iš esmės patvirtino.
Ginčai tęsiasi
Tai reiškia, jog konkrečios dujų ir branduolinės energetikos veiklos yra įtraukiamos į europinę taksonomiją, t. y. paskelbiamos žaliomis. Be kita ko, yra pažymima, jog kriterijai tokioms energetinėms veikloms atitinka ES klimato ir aplinkosaugos tikslus ir gali paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro prie klimatui neutralios ekonomikos.
Politikai, energetikos ekspertai, klimato aktyvistai ir net finansinės institucijos jau kuris laikas iki užkimimo ginčijasi, ar iš gamtinių dujų ir atominėse elektrinėse pagamintą energiją galima laikyti žalia ir ją atitinkamai skatinti, o atsakymas į šį klausimą, ko gero, priklauso nuo to, kokia pozicija — politinė ar mokslinė — priimama vertinant.
Priiminėdama sprendimą Europos Komisija daugiau rėmėsi politiniais, o ne moksliniais vertinimais, dėl ko susilaukė nemažai kritikos. Taigi ginčai dėl dujinės ir branduolinės energetikos įtraukimo į europinę taksonomiją tęsiasi ir, regis, artimiausiu metu toli gražu nesibaigs.
Žada kreiptis į teismą
Kaip jau rašė Europos žinios, kriterijai gamtinių dujų ir atominės energetikos paskelbimui žaliomis gali būti stipriai politizuoti. Tarkime, tam tikros dujine ir/ar branduoline energetika besiremiančios valstybės nori ir gali toliau jomis remtis, vadinasi, yra stipriai suinteresuotos šių energetikos rūšių paskelbimu žaliomis bei įtraukimu į europinę taksonomiją, pagal kurią investicijos į jas taptų prioritetinėmis.
Tai ypač taikytina branduoline energetika stipriai besiremiančiai Prancūzijai, prie kurios taip pat šliejasi Višegrado grupės šalys ir keletas kitų ES valstybių narių. O štai branduolinės energetikos nusprendusios atsisakyti valstybės narės, tokios kaip Vokietija ar Danija, jos įtraukimo į europinę taksonomiją nepalaiko. Austrija ir Liuksemburgas sprendimą branduolinę (o taip pat ir dujinę) energetiką įtraukti į europinę taksonomiją neseniai netgi pavadino žaliuoju smegenų plovimu (greenwashing) ir dėl to svarsto kreiptis į teismą.
Kai kurios valstybės narės yra suinteresuotos į taksonomiją įtraukti tik vieną energetikos rūšį, nepalaikydamos kitos. Klasikinis tokios situacijos pavyzdys — Vokietija, pasisakanti prieš branduolinę energetiką, tačiau negalinti gyventi be gamtinių dujų. O tai savo ruožtu verčia ją nuolaidžiauti, visų pirma, Prancūzijai dėl branduolinės energetikos įtraukimo į taksonomiją.
Trūksta mokslinio pagrįstumo
Žvelgiant iš mokslinės perspektyvos veikloms, kurios pagal europinę taksonomiją turėtų būti laikomos žaliomis, vertinimo kriterijai buvo nustatyti jau daugiau nei prieš metus — ekspertai iš finansų, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės šiems kriterijams netgi suteikė tikslią kiekybinę išraišką, pagal kurią net ir efektyviausia dujinė energetika niekaip neatitinka žalumo kriterijų.
Todėl prieš pat sprendimo dėl gamtinių dujų energetikos įtraukimo į europinę taksonomiją priėmimą, Europos Komisijai adresuotame laiške Austrija, Danija, Švedija ir Nyderlandai pareiškė, kad tokiam žingsniui trūksta mokslinių įrodymų ir paprašė jį persvarstyti.
Panašų kreipimąsi, tik kiek anksčiau, Komisijai taip pat yra adresavę jau minėtos Austrija ir Danija kartu su Ispanija ir Liuksemburgu. Šios šalys pabrėžė, jog sprendimui įtraukti dujinę ir branduolinę energetiką į europinę taksonomiją trūksta mokslinio pagrįstumo, taigi jis kenkia ES, kaip kovos su klimato kaita lyderės, reputacijai.
Pasiteisinimas neįtikina
Be to, portalas Politico praneša apie ekspertų grupės InfluenceMap tyrimą, kuriame atskleidžiama, jog diskusijos dėl taksonomijos patyrė nemažą lobistinį spaudimą iš daugelio dujų bendrovių ir pramonės asociacijų, vieno tyrimo bendraautorių žodžiais tariant, atspindėjusį „sistemingas pastangas“ silpninti ES žaliąjį kursą.
Tuo tarpu Europos Komisija sprendime gamtines dujas ir branduolinę energetiką visgi laikyti žaliomis, įtraukiant jas į taksonomiją, problemų, regis, nemato ir nusiplauna rankas. Už finansines paslaugas atsakinga komisarė Mairead McGuinness pareiškė, kad Komisija negali būti kaltinama žaliuoju smegenų plovimu, nes gamtinės dujos ir branduolinė energetika taksonomijoje bus laikomos tik vadinamaisiais pereinamaisiais (transitional), t. y. laikinai naudojamais energijos ištekliais, reikalingais pakeliui į klimatui neutralią ekonomiką.
Vis dėlto šis pasiteisinimas neįtikina daugybės klimato aktyvistų, privačių investuotojų ir finansinių institucijų, taip pat politikų ir energetikos ekspertų — netgi tų, kurie turėjo pateikti argumentus iš mokslinių pozicijų priimant sprendimą dėl dujų ir branduolinės energetikos įtraukimo į taksonomiją.
Neatsižvelgė į ekspertų išvadas
Kaip jau rašė Europos žinios, energetikos ekspertai teigia, jog Komisijos pasiūlymas dėl taksonomijos buvo politizuotas ir paprasčiausiai nupaišytas iš lubų, t. y. neparemtas objektyviais moksliniais faktais. Tai patvirtina ir pačios Komisijos specialiai taksonomijos reglamentui sudarytos ekspertų grupės išvados, jog nei dujinė, nei branduolinė energetika negali būti laikomos žaliomis technologijomis, investicijos į kurias ES turėtų turėti aukščiausiąjį prioritetą.
Tvarių finansų platforma (Platform on Sustainable Finance), su kuria rengdama pasiūlymus dėl taksonomijos konsultavosi Komisija, sukritikavo planus dėl gamtinių dujų paskelbimo žaliomis, argumentuodama, jog tai gali pakenkti ES klimato neutralumo tikslui iki 2050 metų, taip pat iškėlė klausimą, kaip reikės spręsti branduolinių atliekų poveikio aplinkai problemą.
Tai, kad Komisija priėmė sprendimą įtraukti dujinę ir branduolinę energetiką į europinę taksonomiją, neatsižvelgdama į savo pačios suburtų ekspertų išvadas, skamba, švelniai tariant, keistai. Be to, tai nėra vienintelė keista detalė branduolinės ir dujinės energetikos įtraukimo į ES taksonomiją epopėjoje (apie tai skaitykite kitoje šios straipsnių ciklo dalyje).
Nepalaiko beveik niekas
Triukšmą dėl sprendimo įtraukti dujinę ir branduolinę energetiką į europinę taksonomiją kelia ne tik politikai, energetikos ekspertai, klimato aktyvistai ir suinteresuota visuomenė — regis, jo nepalaiko beveik niekas, išskyrus suinteresuotus lobistus, Komisiją ir pačias valstybes nares, o ir tai ne visas (nelygu apie ką kalbama — apie dujinę ar apie branduolinę energetiką).
Dar vienas iškalbingas faktas, demonstruojantis, jog paskelbdama dujinę ir atominę energetiką žaliomis, Komisija priėmė iš esmės politizuotą sprendimą, yra tai, jog į šias energetikos rūšis investuoti nėra linkę finansinės institucijos, įskaitant Europos investicijų banką (European Investment Bank), kuris save pristato kaip didžiausią daugiašalę finansų instituciją pasaulyje ir vieną didžiausių žaliųjų projektų finansuotojų.
Plačiau apie finansinių institucijų (ir ne tik) kritiką naujajai europinei taksonomijai, dujų ir branduolinės energetikos paskelbimo žaliomis priežastis, šio sprendimo politizavimo motyvus bei valstybių narių interesus energetikoje skaitykite kitoje šio straipsnių ciklo dalyje.
