Europos Parlamento antradienio diskusija dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimų ir jų pasekmių Europos Sąjungai buvo audringa. Tai nestebina: politikai atgyja, kai jiems suteikiama galimybė kalbėti apie politiką. O ginčas tarp Varšuvos ir Briuselio išties visų pirma yra politinis, o ne teisinis ginčas.
Tad priminsiu teisinę ginčo esmę, bet akcentuosiu politinius klausimo aspektus.
Linija tarp suvereniteto ir teisių
Diskusija apie tai, kur reikėtų brėžti liniją tarp valstybių narių suvereniteto ir Sąjungai deleguotų kompetencijų bei teisių, nėra nauja. Paskutinį kartą itin aštriai šis klausimas iškilo 2016 metų birželį, kai Jungtinės Karalystės piliečiai dalyvavo referendume dėl šalies išstojimo iš ES.
Tuomet irgi daug kalbėta apie blogąjį Briuselį, kuris iš vargšų britų esą atėmė teisę patiems tvarkytis savo valstybėje, o gindamas laisvo darbo jėgos judėjimo principą naikino jų darbo vietas ir žlugdė nacionalinį identitetą.
Tuomet susilaukiau kritikos, nes viešai kalbėjau, kad Britanijos žmonės balsuos už Breksitą. Kritikavo mane ir tie, kurie netikėjo Breksito perspektyvomis, ir tie, kuriems nepatiko, jog pripažindama, kad Breksitas įvyks, buvau tikra, jog nieko gero šaliai tai neduos.
Kodėl tada ganėtinai tvirtai tikėjau Breksito perspektyva? Pernelyg gerai žinojau, kaip ilgai į savo piliečių galvas politikai kalė mintį, kad kiekviena Britanijos piliečio nesėkmė yra tiesiog išorės jėgų — migrantų ar Europos Sąjungos — kaltė.
Prancūzų sargiai britams
Tik viena, iš pirmo žvilgsnio komiška, detalė. Dar 1991 metais, kai lankiau „Reuters“ organizuotus mokymus, visą mėnesį Londone iš kiekvieno kampo į mane žvelgė reklama, kuri drąsiai klausė: negi tikrai prancūzai privers britus užsimauti trumpučius ir tikriems vyrams nederamus prezervatyvus?
Praėjus 30 metų klausimas skamba ne tiek komiškai, kiek graudžiai. Dabar tikrai Britanijos vyrai gali įsigyti bet kokio dydžio sargių, nors abejoju, ar matydami eiles prie benzino kolonėlių ir tuštėjančias parduotuvių lentynas jie vis dar tiki, kad visos jų bėdos buvo vien migrantų antplūdžio pasekmė.
Dabartines ir būsimas problemas Britanijoje sukėlė politikai bet kokia kaina siekę valdžios. Populistai mėgsta kalbėti visos liaudies ar tautos vardu, bet negebėdami ar nenorėdami įvertinti ilgalaikių savo sprendimo pasekmių, deja, pernelyg dažnai savo valstybes nukreipia į akligatvius.
Akligatvis gali reikšti pabaigą
Vis dėlto jeigu Jungtinės Karalystės atveju toks akligatvis ilgainiui turi galimybę virsti pravažiuojamu keliu, tai Lenkijai ir ypač Lietuvai panašus žaidimas gali reikšti dar vieną pabaigą.
Praėjusį ketvirtadienį iš esmės apibrėžiau Varšuvos ir Briuselio konflikto turinį, todėl dabar tik trumpai priminsiu esmę.
Spalio pradžioje Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, jog su Lenkijos Konstitucija kertasi ir todėl šalyje negali veikti keturios esminės ES Sutarties nuostatos:
1-ojo straipsnio dalis, kuri sako, jog „Sutartis ženklina naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą“;
2-asis straipsnis, kuris nustato, jog Sąjunga grindžiama „pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises“ visuomenėje, kurioje „vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“;
4-ojo straipsnio 3-ioji dalis, kuri įtvirtina „lojalaus bendradarbiavimo“ tarp Sąjungos ir valstybių narių principą padedant „viena kitai“ vykdyti „iš Sutarčių kylančias užduotis“;
19-ojo straipsnis, kuris įsteigia Europos Teisingumo Teismą, kuris „priima prejudicinius sprendimus dėl Sąjungos teismo išaiškinimo arba institucijų priimtų aktų galiojimo.“
Peržengti kompetencijų ribas
Matyt verta paaiškinti, jog prejudiciniu sprendimu siekiama užtikrinti vienodą bendrijos teisės aiškinimą bei taikymą visose ES valstybėse narėse, tad toks sprendimas yra privalomas ne tik jo paprašiusiam nacionaliniam teismui, kad šis galėtų išspręsti nagrinėjamą pagrindinę bylą, bet ir kitiems valstybių narių teismams, kai toks klausimas kyla jų nagrinėjamose bylose.
Lenkijos teisėjai teigia, kad 1-asis ir 4-asis straipsniai suteikia Sąjungai teisę veikti peržengiant kompetencijų, kurias stojimo metu Lenkija patikėjo Sąjungai, ribas.
Konstitucinis Tribunolas taip pat pareiškė, kad pasiremdamas 2-uoju ir 19-uoju straipsniais Europos Teisingumo Teismas neteisėtai nepaisė Lenkijos Konstitucijos ir negalėjo vertinti, ar teisėtai buvo paskirti teisėjai.
Vis dėlto diskusijos Europos Parlamente visų pirma sukosi ne tiek apie teisinius, kiek grynai politinius klausimo aspektus. Kitaip sakant, kalbėjusieji vertino anapus Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimo slypinčius interesus bei galimas jo pasekmes Lenkijai ir ES.
Nepasiduos šantažui
Debatus atvėrė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, pabrėžęs, jog Lenkija lieka lojalia Europos Sąjungos nare, laikosi ES teisės bei gerbia Europos Teisingumo Teismo sprendimus. Tiesa, pacitavęs anksčiau žiniasklaidai sakytus faktinio Lenkijos bei Tvarkos ir teisingumo partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio žodžius, jog „Lenkija nepasiduos jokiam šantažui“, tuoj pat pridūrė, kad Europos teisė Lenkijoje galioja tik tokia apimtimi, kurios reikalauja Sutartis. „Nė viena raide daugiau ar mažiau“, — apibendrino M. Marowieckis.
Iš esmės demagogiška Lenkijos premjero kalba — o teisės kalbėti Europos Parlamente jis paprašė pats — nors neatskaidė nieko naujo, bet žibalo į ugnį tikrai šliūkštelėjo. Juolab kad jis tai padarė kitą dieną po to, kai išplatino laišką, skirtą Europos vadovams, kuriame juos gąsdino dėl „pavojingų“ Europos Sąjungos pastangų kontroliuoti valstybes nares.
Prisijungė savanoriškai
Reakcija parlamente buvo tokia, kokios ir derėjo tikėtis. Parlamento nariai priklausantys kraštutinės dešinės partijoms, Lenkiją gyrė, o absoliuti dauguma kitų politinių grupių atstovų aštriai kritikavo Lenkijos vadovo pasisakymą ir Lenkijos poziciją Sąjungos atžvilgiu.
Europos liaudies partijos, Socialdemokratų, Žaliųjų, „Renew“ ir Kairiųjų grupės jau parengė kol kas dar nepaviešintą specialią Rezoliuciją dėl teisės viršenybės krizės Lenkijoje ir ES teisės viršenybės.
Rezoliucijoje Europos Parlamento nariai, kurie yra vieninteliai tiesiogiai rinkti europiečių atstovai, primena Lenkijai, kad ji prie bloko prisijungė savanoriškai, o narystė Europos Sąjungoje apima ne tik teises, bet ir įsipareigojimus.
Joje Europos Komisija, kuri yra Sutarties saugotoja, spaudžiama imtis veiksmų, nukreiptų prieš Lenkiją.
Trys galimybės
Teoriškai šiuo atveju gali būti kalbama apie tris galimybes.
Europos Komisija gali inicijuoti teisinę procedūrą pagal 7-ąjį Sutarties straipsnį ir atitinkamoms institucijoms pripažinus, jog Lenkija šiurkščiai pamina 2-ajame Sutarties straipsnyje apibrėžtas bendras europines vertybes, kreiptis į Europos Vadovų Tarybą, kad būtų stabdoma Lenkijos atstovo Taryboje balsavimo teisė.
Ji gali pradėti pažeidimo procedūrą dėl Sąjungos Sutarties principų pažeidimų.
Galiausiai remdamasi teisės viršenybės sąlyga skirstant europines lėšas sustabdyti lėšų skyrimą Lenkijai taip apsaugant Europos Sąjungos finansinius interesus.
Gauna daugiau nei įneša
Kaip kalbėdamas parlamente antradienį paaiškino Komisijos vicepirmininkas Valdis Dambrovskis, „šiuo metu ieškoma išeities, vertinamos strateginės vieno ar kito sprendimo pasekmės tiek Europos Sąjungai, tik Lenkijai.“
Vis dėlto, kol biurokratai kalba teisine kalba, politikai kalba tiesiai.
Danijoje rinktas parlamentaras priminė M. Morawieckiui, kad Lenkija gauna iš ES iždo penkis kartus daugiau nei ten įneša, ir tai reiškia, jog Danija, kurios indėlis didesnis, nei gaunama nauda, finansuoja Lenkiją.
Pažymėsiu, jog šiuo metu Lenkija, kuri gauna didžiausias išmokas tarp visų valstybių narių, reikalauja jai vien iš Atsigavimo fondo skirti 24 mlrd. eurų dotacijų bei daugiau nei 12 mlrd. eurų paskolų.
Įstūmė Lenkiją į egzistencinę krizę
Politikai ne kartą priminė Lenkijos vyriausybės vadovui, jog ne ES šantažuoja Lenkiją, o Lenkija meta pirštinę ES, savo interesus keldama aukščiau bendrų sutarčių. „Jūsų vyriausybė priešinasi mūsų vienybei, jūs atsukote nugarą Europos Sąjungos principams, Lenkijos elgesys – išpuolis prieš visą Europos sąjungą“, – kalbėjo Žaliųjų frakcijos atstovė.
Pažymėtina, jog tokią poziciją palaikė ir daug debatuose dalyvavusių Lenkijoje rinktų Europos Parlamento narių.
Vienas jų tiesiai sakė, jog dabartinė Lenkijos vadovybė politizuoja šalies Konstitucinį teismą, ir kai tai kritikuoja Europos Teisingumo Teismas, Lenkijos politikai siekdami atsikratyti Teisingumo Teismo, toliau skatina Konstitucinio Tribunolo politizavimą.
„Jūsų vyriausybė įstūmė Lenkiją į egzistencinę krizę“, nuskambėjo parlamento salėje, atsakant į M. Morawieckio priekaištus ir net grąsinimus Sąjungai.
Parlamento reakcija taip nepatiko Lenkijos premjerui, kad jis net atšaukė anksčiau numatytą spaudos konferenciją ir pietus su kolegomis iš savo partijos.
Išnyko iš žemėlapio
Mano pozicija šiuo klausimu yra absoliučiai aiški. Visų europiečių teisės gali būti apsaugotos tik griežtai laikantis principų, įtvirtintų Sąjungos sutartyje. Šiek tiek ironiškai pasakysiu, jog net Lenkijos Tvarkos ir teisingumo partijos pretenzijos skamba tik todėl, kad Europoje gerbiamos visų teisės.
Dar griežčiau procesus reikia vertinti iš Lietuvos perspektyvos. Kam jau kam, bet mūsų šaliai tikrai nevalia pamiršti visos virtinės istorijos pamokų, kai dėl ambicijų ir nugebėjimo tartis iš pasaulio žemėlapio išnyko ne tik Lenkija, bet ir Lietuva.
Lenkijos valdantieji dabar žaidžia žaidimus, kurie labai pavojingi ne tik jiems, bet ir mūsų valstybei. Ir tai privalu labai aiškiai suvokti.
