Baltijos šalių gynybos planai patvirtinti, turkams padėkota, regis, galime atsipūsti — viskas gerai. Na ne visai. Pasaulio tvarka, kuria iki šiol grindėme savo saugumą, vis sparčiau kinta. Vienas iš pagrindinių šių permainų variklių yra kaip tik ta šalis, kuri buvo pagrindinis esamos sistemos garantas. Tikriausiai taip yra todėl, kad ji viena pirmųjų pradėjo reaguoti į pasikeitusią jėgų pusiausvyrą, ir šios reakcijos pasekmės yra tiesiogiai proporcingos JAV svoriui sistemoje.
Daugybė jei…
Prezidentas D.Trumpas turi tikrai gerą uoslę naujoms tendencijoms. Deja, ilgalaikės, gerai apgalvotos strategijos neturi ir jis. Niekas nėra sugalvojęs, kaip turėtume pasielgti, jei… Jei Rusija panorės daugiau nei Krymo. Jei prasidės karas Taivano sąsiauryje. Jei… Mūsų laukia daugybė ekonominių, politinių, karinių iššūkių, kuriuos dabar sunku ir numatyti.
Mūsų ateičiai lemiamos reikšmės turės tolesni JAV ir Europos santykiai. Amerika traukiasi iš įvairių tarptautinių institucijų, jos ekonominė politika darosi labiau nacionalistinė. America first! Europa neretai lieka viena ginti žmogaus teisių ar liberalių vertybių. Be to, ES neturi tokių pačių geopolitinių interesų ir ambicijų kaip JAV technologijų lyderystės srityje arba Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tad į kai kuriuos dalykus reaguoja kur kas pragmatiškiau — mat ES kompetencijos labiau ribotos nei JAV federalinės vyriausybės, ir daugelį klausimų šalys narės sprendžia individualiai. Tokiomis aplinkybėmis dar neseniai atrodęs gan vieningas liberalių Vakarų pasaulis ima eižėti.
Būti „Huawei“ ar nebūti — štai klausimas!
Tai tik vienas iš klausimų, kuriais ES ir JAV pozicijos išsiskyrė. JAV, Australija, Naujoji Zelandija ir Japonija atsakė į šį klausimą neigiamai: ne, „Huawei“ nebus mūsų 5G infrastruktūros įrangos tiekėja. D.Trumpo administracija netgi paskelbė, kad „Huawei“ yra pavojinga šalies saugumui, ir ėmėsi veiksmų kiek įmanoma sumažinti bet kokį Amerikos įmonių verslą su šia įmone. Tačiau suburti vieningą frontą prieš šią kinų korporaciją D. Trumpui nepavyko. Netgi šalys, kurios imasi saugumo priemonių, apriboja tik kai kurių specifinių technologijų naudojimą.
ES šalys į šį klausimą kaip tik šiuo metu pateikia savo atsakymus. Ir tie atsakymai teigiami, nors ir su išlygomis.
Šių metų spalį buvo paskelbta bendro ES 5G kibernetinio saugumo vertinimo ataskaita (toliau — Ataskaita), pagrindas būsimam įrankių rinkiniui, dėl kurio šalys narės turi sutarti iki 2019 metų gruodžio 31-osios. Ataskaitoje jokia valstybė ar įmonė nėra įvardijama konkrečiai. Tik pabrėžiamas centrinis 5G tinklų vaidmuo perkeičiant Europos ekonomiką ir visuomenę ir taip užtikrinant ES konkurencingumą globalioje rinkoje. Iš to seka, kad kibernetinis šių tinklų saugumas turės lemiamos reikšmės ES strateginiam savarankiškumui.
Vertindama problemas, Europa daugeliu klausimų sutinka su JAV. O štai sprendimai skiriasi. Antai Vokietija ir toliau naudos „Huawei“ įrangą — ji tik pareikalavo, kad telekomunikacijų operatoriai sugriežtintų standartus, įrangos tiekėjai būtų sertifikuojami, o tiekimai kritinei infrastruktūrai gautų leidimus iš Federalinio informacijos saugumo biuro (BSI). A. Merkel pažadėjo ateityje daugiau naudoti europietiškų įmonių, tokių kaip „Nokia“ ir „Ericsson“, įrangos. Juo labiau, kad ir Ataskaitoje įspėjama dėl pavojų, kurie gali kilti, jei sistema priklauso nuo vienintelio tiekėjo. Daugelis ES valstybių klausimą sprendžia panašiai. Jos pasitiki savo techniniais pajėgumais ir teisine sistema. Kai kurios šalys, regis, nemato pavojaus. Pavyzdžiui, Vengrija labai pozityviai vertina Kinijos investicijas į 5G infrastruktūrą.
Atlygis už įnašą į žvalgybą
Žinoma, dabar visi vertinimai preliminarūs, nes pati technologija dar formuojama, ir Europoje 5G tinklai dar nėra išplėtoti. Tačiau jau dabar aišku, kad padidėjus greičiams, ryšių tinklų sudėtingumui ir duomenų srautų apimtims, neišvengiamai didės ir rizika. Betgi didžiausia problema yra ne tiek „Huawei“ įranga, kiek Kinijos komunistų partija. Ne paslaptis, kad Kinijoje verslas, juoba toks didelis verslas, yra neįmanomas be politbiuro palaikymo, subsidijų, nemokamų žemių gamykloms, prioritetinių leidimų investicijoms ir t. t. Ironiška, bet galimybę Europoje ar Amerikoje „Huawei“ įrangą įsigyti pigiau nei, tarkim, „Nokia“, „Ericsson“ ar „Samsung“ produkciją iš tikrųjų užtikrina Kinijos valstybės ir jos komunistų partijos finansavimas.
Vienas pagrindinių argumentų, kodėl turėtume nepasitikėti kinų įranga, yra KLR žvalgybos įstatymas. 2017 metais atnaujinto įstatymo 7-ajame straipsnyje sakoma, kad bet kuri organizacija ar bet kuris pilietis privalo bendradarbiauti su valstybine žvalgybos tarnyba, ir yra garantuojama valstybės apsauga tiems, kas pasitarnauja žvalgybai. Savo ruožtu 9-asis straipsnis žada atlygį už svarų įnašą į žvalgybos darbą. Tiesa, išmetus „Huawei“ visos problemos neišsisprendžia, turint omenyje, kokios sudėtingos ir persipynusios yra tiekimo grandinės.
Alternatyvos Debesims kol kas nėra
Be abejo, ne tik Kinija vykdo žvalgybinę veiklą. Nors negalima lyginti, bet vokiečiai ėmė ir palygino. Kai kurie politikai sunerimo dėl pernai D. Trumpo administracijos priimto CLOUD įstatymo (CLOUD Act), esą jis leis JAV gauti iš „Amazon“ informaciją, kurią Vokietijos valstybės institucijos laiko Debesų sistemoje. Taip pat prisiminta, kad pati „Amazon“ Amerikoje pardavinėja veido atpažinimo įrangą. JAV teisininkai paskubėjo nuraminti vokiečius, kad specialioms tarnyboms nebus lengva gauti norimą informaciją. Tam pirmiausia reikės teismo sprendimo, paremto pagrįstais argumentais, kad duomenys, kurių reikalaujama, apima įrodymus būtinus tirti nusikalstamą veiklą. Be to, „Amazon“ galės atsisakyti bendradarbiauti, jeigu informacijos atskleidimas kirsis su Vokietijos įstatymais. Vokietijos federalinė policija mano, kad ES ir nacionaliniai įstatymai suteikia pakankamą apsaugą. O ir alternatyvos Debesims kol kas nėra.
ES kibernetinio saugumo Ataskaitoje įspėjama, kad priešiškos šalys gali pasinaudoti prieiga prie 5G tinklų. Ypač rekomenduojama saugotis tų valstybių, kuriose nėra deramos įstatymų leidybos ar demokratinės kontrolės mechanizmų. JAV tokia šalimi nelaikoma. Tačiau tokie nesutarimai visgi rodo pasitikėjimo stoką. Trintis tarp transatlantinės bendrijos narių, beje, neapsiriboja vien kibernetiniu saugumu.
Niekas nenorėjo mokėti
Dar Europos parlamento rinkimų kompanijos debatų metu pavasarį ALDE (dabar ji persivardijo į frakciją „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) pirmininkas G.Werhofstadtas siūlė kurti europietiškas internetines platformas, analogiškas feisbukui ar guglui. Tai buvo jo atsakymas į klausimą, ką daryti su telekomunikacijų gigantėmis, kurios užsidirba didžiulius pelnus Europoje, o mokesčių nemoka.
Atskiros ES valstybės problemą nutarė spręsti kur kas paprasčiau. Šiemet kaip tik baigėsi dvidešimties metų moratoriumas, ir tuo pasinaudodama E.Macrono vyriausybė paskelbė 3% mokesčius didžiosioms technologijų įmonėms, tokioms kaip „Google“, „Facebook“, „Apple“ ir „Amazon“. Mokestis bus renkamas retroaktyviai, t. y. skaičiuojant nuo 2019 metų pradžios. Nepaisant JAV grasinimų Prancūzijai, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas B. Johnsonas pareiškė, kad ir jis apmokestins skaitmeninį verslą. Planuojama, kad nuo 2020 metų balandžio didžiosios korporacijos turės mokėti 2% nuo pardavimų Jungtinėje Karalystėje.
D. Trumpo administracija, remdamasi JAV prekybos akto 301 skirsniu, inicijavo tyrimus dėl šių mokesčių paskelbimo ir pagrasino šimtaprocentiniais mokesčiais Prancūzijos šampanui, rankinėms ir kitiems gaminiams. EBPO šiuo metu tebevyksta derybos dėl tarptautinių korporacijų apmokestinimo, ir JAV yra pasirengusios tęsti šias derybas. Europos Komisijos vertinimu, tradicinis verslas moka vidutiniškai 23% mokesčius, o internetinės įmonės — tik 8% ar 9%. Bendra ES internetinio verslo mokesčių sistema reikalauja visų šalių pritarimo. Airijai, Čekijai, Suomijai ir Švedijai pareiškus prieštaravimą, toks projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.
Iranas ir INSTEX
Europai nepasitenkinimą sukėlė ir JAV pozicija dėl Irano. ES stengėsi padėti Iranui, kai JAV pasitraukė iš taip sunkiai vos prieš kelerius metus pasiekto susitarimo. Viena iš priemonių tapo INSTEX (Instrument in Support of Trade Exchanges). Tai specialios paskirties europietiška įmonė, įkurta 2019 metais, kuriuos tikslas yra palengvinti mainus nenaudojant JAV dolerio ir SWIFT sistemos. Taip esą palaikomi mainai, ypač humanitarinės paskirties, bet nesulaužomos JAV sankcijos Iranui. Dabar ši priemonė prieinama visose ES valstybėse. Tai buvo daroma siekiant išgelbėti susitarimą su Iranu ir neįstumti jo į Kinijos ir Rusijos glėbį. Kiek tokia sistema bus veiksminga, sunku vertinti. Kol kas panašu, kad politinis poveikis nėra labai stiprus.
Maždaug tuo pat metu, šių metų gruodžio pradžioje, kai buvo įjungtas ilgiausias pasaulyje dujotiekis tarp Rusijos ir Kinijos, Iranas pareiškė prisijungsiąs prie šių dviejų valstybių vykdomų karinių mokymų. Kinija ir Rusija kol kas nepasirašė jokių oficialių sutarčių, tačiau kai kuriose srityse jos jau elgiasi kaip sąjungininkės. Jeigu prie jų prisijungs Iranas, jėgų pasiskirstymas pasikeis. Karine galia šios šalys dar neprilygsta NATO, bet jų dydis ir geografinė padėtis leistų joms kontroliuoti beveik visą Azijos žemyną. Tokia sąjunga pačiame Europos pasienyje yra blogiau už Astravą.
Neturėti plano blogiausiam scenarijui
Bet kuris iš čia paminėtų nesutarimų, paimtas atskirai, iš tikrųjų nėra neišsprendžiama problema. Net artimiausi sąjungininkai dažnai dėl ko nors nesutaria. Tačiau kai tokių nesutarimų susikaupia daug, o bendros strategijos nėra (ir derybos net nėra inicijuotos), ateitis ima atrodyti miglotai. Politinius pasirinkimus, kaip įprasta, komplikuoja ir finansiniai interesai.
Ką tik pradėjo darbą naujoji Europos Komisija. Tai ypač palankus metas veikti lobistams. Žurnalo „Politico“ duomenimis, „Huawei“ pernai išleido 2 835 000 eurų vien tik ES institucijose (22% daugiau nei 2017 metais). Kiek dar išleista įvairiose Europos sostinėse, niekas nė nežino. „Huawei“ atstovai sakosi šiemet dar labiau išplėtę savo veiklą Europoje, kurią laiko savo „antraisiais namais“. Bet kokius ryšius su komunistų partija ar valstybės interesais jie, be abejo, neigia. Žinoma, „Huawei“ nėra vienintelė lobistinės veiklos vykdytoja. „Google“, „Microsoft“, „Shell“, „Bayer“, „Facebook“, „Siemens“, „ExxonMobil“, BASF ir „Deutsche Bank“ — tai tik keletas pačių didžiausių lobisčių, veikiančių ES struktūrose.
Politiniai, ekonominiai, finansiniai interesai visada yra persipynę. Todėl geriausia išeitis būtų visgi kaip nors susitarti ir rasti bendras strategijas, kaip mažinti rizikas. Tik guostis, kad sveikas protas nugalės, ir neturėti plano blogiausiam scenarijui nėra apdairu. Net jeigu D. Trumpas nebus perrinktas, protekcionistinė kryptis Amerikoje liks stipri. Saugumo ir technologinės konkurencijos jėgos vers JAV ir Kiniją atsiskirti. Tai nebus visiškas ekonominis ir finansinis atsiskyrimas, kokį pamename iš šaltojo karo laikų tarp JAV ir SSRS. Tačiau kai kurios technologijos, tikėtina, bus atskirtos. D. Trumpo administracijai uždraudus JAV įmonėms tiekti kai kuriuos komponentus „Huawei“, ji nesutriko ir ėmė vystyti savo operacinę sistemą su „Android“ pagrindu.
Skaitmeninė „geležinė uždanga“?
Netolimoje ateityje tarptautinėse rinkose Kinija galės pasiūlyti operacines sistemas, kurios konkuruos su mums įprastomis, o kai kuriuose regionuose galbūt įstengs nurungti ir „Google“. Galbūt keliaujant teks turėti kelis skirtingus išmaniuosius telefonus visiems atvejams. Be to, verta prisiminti, kad Kinija turi dar ir savą internetinės paieškos (ir cenzūros) sistemą. Rusija taip pat. Vienos didelės „geležinės uždangos“ greičiausiai nebus. Bet tarptautinė tinklų geografija taps sudėtingesnė — žodžiu, teks susidurti su tuo, kas dabar kartais yra vadinama interneto balkanizacija. Jeigu Europa tikrai pradės kurti savo internetines platformas, pasaulis jau nebebus toks plokščias ir vienalytis, kaip atrodė vienam rašytojui. Globalizacija nesibaigs, bet įgaus kitokį pavidalą. Kaip reikės užtikrinti saugumą tokiame naujame pasaulyje, politikai turėtų rimtai susimąstyti ir jau dabar imti ieškoti strateginių sprendimų. Bet tam reikia ne gyvulių ūkio politikų.
