Trečiadienį agresoriai ir toliau vykdė ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, tačiau jų uždaviniai pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas bei apsupti sostinę liko neįgyvendinti. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio ryto duomenimis, Mariupolis tęsė didvyrišką pasipriešinimą.
Nepaisant pranešimų apie karinių veiksmų mažinimą Kyjivo ir Černihivo regionuose po „taikos derybų“, naktį iš antradienio į trečiadienį okupantai toliau tęsė šių sričių apšaudymus. Tuo pat metu iš šių regionų vyko ginkluotųjų pajėgų išvedimas, tačiau anot Generalinio štabo, vadinamasis „karių išvedimas“ greičiausiai yra atskirų dalinių rotacija, kuria siekiama suklaidinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinę vadovybę ir sudaryti įspūdį, jog okupantai atsisako planų apsupti Kyjivą. Generalinis štabas taip pat informavo, jog Rusijos kariai tikriausiai laikinai atidėjo sostinės blokadą ir bando persigrupuoti, kad sutelktų pastangas į puolimą Rytų fronte. Šiuo tikslu okupantai stiprina karių materialinę ir techninę logistinę paramą Donecko ir Pietų frontuose.
Britų gynybos žvalgybos duomenimis, didelius nuostolius patiriantys Rusijos daliniai buvo priversti grįžti į Rusiją ir Baltarusiją persigrupuoti ir papildyti atsargas. Tikėtina, kad Rusija ir toliau kompensuos sumažėjusius manevravimo pajėgumus masiniais artilerijos ir raketų smūgiais. Pasikartojančios Rusijos nesėkmės ir sėkmingos Ukrainos kontratakos, anot britų žvalgybos, reiškia, kad beveik neabejotina, jog agresoriams nepavyko pasiekti tikslo apsupti sostinę. Rusijos pareiškimai dėl aktyvumo aplink Kyjivą mažinimo ir kai kurių dalinių pasitraukimą gali reikšti Rusijos pripažinimą, kad šiuo metu ji prarado iniciatyvą regione. Labai tikėtina, kad kovos jėgą iš Šiaurės rusai sieks nukreipti į puolimą Donecko ir Luhansko srityse Rytuose, pranešė britų žvalgyba.
Trečiadienį užfiksuotas okupantų judėjimas palei Ukrainos valstybinę sieną su Baltarusija. Baltarusijos vadovybė ir toliau neigia dalyvaujanti kare prieš Ukrainą, tuo pat metu suteikdama savo aerodromus, transporto tinklus ir teritorijas Rusijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimui, taip pat vietas, skirtas raketų paleidimui. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pažymėjo, kad pagal tarptautinę teisę agresoriumi galima laikyti „šalį, kuri suteikia savo oro erdvę, savo teritoriją smogti trečiajai šaliai“. Be to, Baltarusija suteikia Rusijai galimybę naudotis savo teritorijoje esančiu sveikatos priežiūros įstaigų tinklu.
Vakar agresoriai, pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę ir vykdydami karo nusikaltimus, raketomis ir bombomis toliau atakavo karinę ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą, terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes ir grobimus, įskaitant ortodoksų šventiką. Rusijos okupacinės pajėgos taip pat telkėsi prie Černobylio atominės elektrinės – pastebėta, kad iš Ivankivo gyvenvietės link Černobylio elektrinės judėjo mišrios priešo mašinų kolonos.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 131 lėktuvą, 131 sraigtasparnį ir maždaug 17,3 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 605 tankai, 1723 šarvuočiai, 305 artilerijos sistemos, 96 raketų paleidimo sistemos, 54 oro gynybos sistemos, 1184 motorinės transporto priemonės, 7 laivai, 81 dronas. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Generalinio štabo duomenimis, Rusija ir toliau turi problemų dėl savo padalinių komplektavimo. Pavyzdžiui, 47-osios tankų divizijos 26-ojo tankų pulko kariai, pasirašę sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, pradėjo teikti prašymus nutraukti jų sutartis ir leisti tęsti tarnybą kitur.
Priešas yra nusilpęs, dezorientuotas, didžioji jo dalis yra atskirta nuo logistikos ir toliau patiria nuostolių. Anot Generalinio štabo, okupantai yra demoralizuoti ir turi menką motyvaciją dalyvauti kovos operacijose Ukrainoje. Remiantis turima informacija, Rusijos kariuomenės vadovybės bandymams sutelkti „savanorius“ vietos gyventojai nepritaria. Pavyzdžiui, Kaliningrado srityje buvo užverbuota tik 17 vadinamųjų „savanorių“.
Generalinio štabo duomenimis, agresoriai turi didelių sunkumų dislokuojant iš ilgalaikių saugyklų atsigabentą karinę techniką. Pažymima, kad priešas svarsto galimybę neveikiančias transporto priemones su traktoriais gabenti į laikinai užimtas Donecko srities teritorijas tolimesniam jų atstatymui.
Ukrainska Pravda paskelbė atradusi Ramzano Kadyrovo vilą Dubajuje. Tai pavyko R. Kadyrovo ir jo aplinkos meilės socialiniams tinklams dėka. Vien 2021 – 2022 metais savo privačiu lėktuvu „Airbus A319“, kurio vertė siekia apie 80 mln. JAV dolerių, JAE jis galėjo lankytis 14 kartų. R. Kadyrovo vila yra 5 žvaigždučių viešbučio teritorijoje garsiajame Dubajaus dirbtiniame salyne, pranešė Ukrainska Pravda.
Humanitarinė situacija
Trečiadienį Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi‘is informavo, jog karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius jau siekia 4 mln. Europos Sąjunga yra sutarusi dėl 10 punktų plano remti Ukrainos pabėgėlius ir juos priimančias bloko šalis. Tuo tarpu Europos Komisija sukūrė naują sistemą, skirtą nukreipti privataus sektoriaus aukas į Ukrainą, Moldovą ir Ukrainos kaimynes ES valstybes nares.
Ukrainos Generalinė prokuratūra trečiadienį informavo, jog nuo karo pradžios agresoriai nužudė 145 vaikus, o 222 vaikai yra sužeisti, tačiau šie skaičiai nėra galutiniai, nes trūksta informacijos tiek iš okupuotų Ukrainos teritorijų, tiek iš aktyvaus karo zonų. Nuo karo pradžios sprogdinimai ir apšaudymai apgadino 790 mokymo įstaigų, iš kurių 75 buvo visiškai sunaikintos. Prokuratūra pranešė, kad sudėtingiausia padėtis šiuo metu yra Donecko, Charkivo, Mykolaivo, Sumų, Kyjivo, Chersono ir Černihivo srityse bei Kyjivo mieste.
Trečiadienio rytą Ukrainos vicepremjerė informavo, jog kovo 30 dienai buvo suplanuoti trys humanitariniai koridoriai Mariupolio gyventojų evakuacijai ir humanitarinės pagalbos pristatymui į Berdiansko miestą, humanitarinės pagalbos pristatymui ir žmonių evakuacijai iš Melitopolio, taip pat žmonių išvykimui savo transporto priemonėmis iš Enerhodaro į Zaporižę. Dėl okupantų apšaudymų Luhansko regione, iš šios srities miestų taip pat buvo evakuojami vietos gyventojai, tačiau evakuacijos metu teroristai apšaudė autobusą su žmonėmis, evakuojamais iš Lysyčansko. Apie tai informavo Luhansko srities karinės administracijos vadas Serhiy‘us Haidai‘us. Anot jo, laimei, aukų nebuvo.
Mariupolyje teroristai įvykdė karo nusikaltimą prieš Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą. Raudonu kryžiumi baltame fone aiškiai pažymėtą pastatą okupantai sąmoningai atakavo aviacijos bombardavimu ir artilerijos ugnimi, pranešė Azovo batalionas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas ir tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ informavo, jog Sumų ir Charkivo srityse rusų okupantai naudojo uždraustas minas POM-3 „Medallion“, kurias gamina tik Rusija. Šios minos turi seisminius jutiklius, gebančius identifikuoti artėjantį žmogų. Minų sprogmenys ir kovinių galvučių metalinės skeveldros gali nužudyti ar, geriausiu atveju, rimtai sužeisti žmones 16 metrų spinduliu. „Human Rights Watch“ pabrėžė, kad tokios minos pagal tarptautinę teisę yra uždraustos 1997 metų Otavos konvencija, kurią pasirašė 169 šalys. Rusija šio dokumento pasirašiusi nėra.
Tarptautinė erdvė
JT Žmogaus teisių taryba trečiadienį paskyrė keliuose tarptautiniuose teismuose dirbusį norvegų teisėją Eriką Mose‘ę vadovauti tyrimui dėl pažeidimų per Rusijos karą Ukrainoje. E. Mose, buvęs Norvegijos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, taip pat buvęs Tarptautinio Ruandos baudžiamojo tribunolo pirmininkas, buvo paskirtas vadovauti naujai įkurtai nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai. JT ŽTT pirmininkas Federico Villegasas į trijų narių komisiją taip pat paskyrė Bosnijos ir Hercegovinos žmogaus teisių ombudsmenę Jasminką Dzhumhur ir kolumbietį Pablo de Greiffą, dirbusį svarbiausiu JT ekspertu teisingumo ir reparacijų klausimais.
Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1000 jūrininkų – šių laivų įgulų narių, skelbia Tarptautinė jūrų organizacija, kuri yra JT padalinys ir reguliuoja tarptautinę prekybinę laivybą. TJO pažymi, kad šioms įguloms pradeda stigti maisto atsargų. Užsienio laivai įstrigo Ukrainos uostuose dėl Rusijos sukelto karo ir jos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų blokados. Visus Ukrainos vandens kelius Azovo ir Juodojoje jūrose dabar kontroliuoja Rusija.
Norvegija perdavė Ukrainai dar daugiau gynybai skirtų ginklų. Ukrainiečiai sulaukė 2 tūkst. M72 tipo prieštankinių granatsvaidžių, trečiadienį pranešė Norvegijos gynybos ministerija. Dar kovo pradžioje Norvegija nusiuntė į Ukrainą 2 tūkst. prieštankinių ginklų bei apsaugos įrangos.
Rusijos delegacija išvyko iš Turkijos, o Ukrainos delegacijos nariai tęsia darbą ir susitiks su Turkijos pareigūnais, trečiadienį savo Telegram kanale paskelbė „Tautos tarno“ frakcijos vadovas, derybų grupės narys Davydas Arakhamija.
Pentagono spaudos sekretoriaus Johno Kirby teigimu, Rusijos pajėgų atsitraukimas nuo Kyjivo, gali būti tik karių pergrupavimas, siekiant sutelkti dėmesį į kitas sritis. Trečiadienį duodamas interviu MSNBC, J. Kirby sakė, kad „per anksti“ atsitraukimą laikyti deeskalacijos ženklu, netgi vykstant deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos. Jis apibūdino šias derybas kaip produktyvias, nors jokių oficialių veiksmų imtasi nebuvo. J. Kirby taip pat sakė, kad Pentagono lyderių bandymai susisiekti su Rusija buvo nesėkmingi. „Mes daug kartų bandėme susisiekti su savo kolegomis iš Rusijos kariuomenės, nes manome, kad šiuo metu yra pats svarbiausias laikas tokiam bendravimui. Tačiau rusai neatsakė“, sakė Pentagono atstovas.
Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija su niekuo, taip pat ir derybose su Ukraina, neaptarinės Krymo statuso. Jis pažymėjo, kad Krymas yra Rusijos Federacijos dalis, todėl pagal Konstituciją Maskva negali diskutuoti dėl savo teritorijų ir regionų likimo. „Tai draudžiama, tai įrašyta mūsų Konstitucijoje. Ir mes su jumis neaptarinėsime jokių derybų niuansų“, pabrėžė D. Peskovas.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi po susitikimo su Sergejumi Lavrovu sakė, kad Pekinas nori pakelti santykius su Maskva „į aukštesnį lygį“. Anot kinų diplomatijos vadovo, šalių santykiai ištvėrė „naują išbandymą, keičiantis tarptautinei situacijai“. Anot jo, Kinija palaiko karo Ukrainoje „atvėsinimą“ ir taikų šio klausimo sprendimą.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto apkaltino Ukrainą bandymu „paveikti šį sekmadienį vyksiančius šalies parlamento rinkimų rezultatus“, pranešė UNIAN. Anot P. Szijjarto, kaltinimas grindžiamas Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ir Ukrainos ambasadoriaus Vengrijoje pokalbiu. Esą pirmasis pakvietė antrąjį „pasitarti dėl galimybės daryti įtaką Vengrijos rinkimų rezultatams“. P. Szijjarto nepaaiškino, kaip sužinojo D. Kulebos ir Ukrainos ambasadoriaus pokalbio turinį. Be to, Vengrijos užsienio reikalų ministerija nepateikė jokių konkrečių įrodymų.
Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde trečiadienį perspėjo, kad dėl užsitęsusio karo Ukrainoje energijos kainos ir europiečių pragyvenimo išlaidos toliau augs. Kipre viešinti Ch. Lagarde pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą praėjusį mėnesį įnešė „didelių abejonių“ dėl ES ekonomikos perspektyvų. Anot jos, energijos išteklių kainos turėtų išlikti aukštos ilgesnį laiką. Nuo metų pradžios dujų kaina pakilo 52, o naftos – 64 proc. Maisto kainos taip pat veikiausiai patirs spaudimą, sakė ji, kadangi kviečių eksportas iš Ukrainos ir Rusijos sudaro 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.
Vienu iš trijų magistralinių dujotiekių į Europą trečiadienį buvo nustoję tekėti rusiškos dujos, pranešė Reuters. Vokietijoje esančiame Malnovo punkte slėgis dujotiekyje „Jamalas–Europa“, nutiestame per Baltarusiją ir Lenkiją, nukrito iki nulio. Kitais dviem dujotiekiais – „Nord Stream 1“, nutiestu per Baltijos jūros dugną, ir „Urengojus–Pomarai–Užgorodas“, einančiu per Ukrainos teritoriją – dujų tiekimas išliko stabilus.
Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importo iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tuo metu, kai Vokietija paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone. M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai kritikavo Ukrainą užpuolusią Rusiją „dėl labai imperialistinės vizijos“ – reikia aiškiai pasakyti, kad Rusija pradėjo karą, siekdama užgrobti teritoriją, sakė jis. „Mes negalime su tuo sutikti ir nesutiksime“, kalbėjo O. Scholzas Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemės parlamentinės grupės Diuseldorfo parlamente surengto susirinkimo dalyviams. „Tai tikrai rimta ir labai labai labai grėsminga situacija“, sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad laisvasis pasaulis elgiasi teisingai, greitai ir vieningai įvesdamas veiksmingas sankcijas Rusijai.
Slovakija trečiadienį paskelbė, kad remdamasi žvalgybos tarnybų duomenimis, nusprendė išsiųsti 35 Rusijos diplomatus. Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Jurajus Tomaga naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo nuspręsta „35 žmonėmis sumažinti Rusijos ambasados Bratislavoje personalą“. „Apgailestaujame, kad po ankstesnių Rusijos diplomatų išsiuntimo serijų per pastaruosius dvejus metus Rusijos diplomatinė misija neparodė jokio susidomėjimo tinkamai veikti Slovakijoje“, pridūrė J. Tomaga.
Estijos verslumo ir informacinių technologijų ministerija pranešė teiksianti vyriausybei siūlymą uždrausti Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex“ veiklą šalyje, vadovaujantis įstatymu dėl sankcijų taikymo. „Yandex“ bus uždrausta tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pavežėjimo ir tarpininkavimo paslaugas Estijoje“, teigiama ministerijos pranešime. Jame pažymima, jog tuo siekiama užkirsti galimybes Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti ir naudoti Estijos gyventojų duomenis.
Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ iki artėjančios vasaros pabaigos planuoja uždaryti visas savo užkandines Rusijoje ir Baltarusijoje.
Vyšnia ant katastrofiško torto
Ukrainos Saugumo tarnyba informavo apie perimtą rusių kario pokalbį su žmona, kuriame jis gyrėsi, jog iš ukrainiečių namų jai pavogė kosmetikos, firminius sportinius batelius ir kokybiškus marškinėlius. Žmona jo paprašė dar pavogti nešiojamąjį kompiuterį ir gražių treningų. „Koks rusas nieko nepavogs“, sakė jam žmona ir paragino imti viską, ką tik gali.
