Kovo 15 dieną Rusijos kariai ir toliau vykdė raketų ir bombų smūgius Ukrainos kritinei civilinei infrastruktūrai, klastingai išnaudodami ją kaip šaudymo pozicijas ir dislokuodami ginklus bei karinę įrangą. Maža to, sužeistiesiems gydyti okupantai naudojosi sveikatos priežiūros įstaigų tinklu laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Tęsėsi vietos valdžios pareigūnų ėmimai įkaitais.
Turimais duomenimis, iš kai kurių laikinai okupuotos Luhansko srities teritorijos rajonų mobilizuoti gyventojai siunčiami papildyti Rusijos okupacinių pajėgų aktyvių dalinių, dalyvaujančių karo veiksmuose Ukrainoje.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, dėl okupantų nesugebėjimo išlaikyti institucijų ir organizacijų, užtikrinančių miestų ir miestelių civilinės infrastruktūros funkcionavimą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Luhansko ir Donecko srityse įsibrovėliai buvo priversti sustabdyti komunalinių paslaugų darbuotojų mobilizaciją.
Dvidešimtosios karo dienos ryto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyviniais duomenimis, okupantams nepasisekė nė viename fronte. Puolamojoje operacijoje dalyvaujančios okupacinių pajėgų grupės neturėjo reikšmingų pergalių visuose dislokavimo frontuose, o pagrindinės jų pastangos ir toliau buvo sutelktos į okupuotų teritorijų sienų išlaikymą.
Gynybos pajėgų būklė, išsidėstymas ir pobūdis išliko be esminių pokyčių. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė destruktyvius smūgius Rusijos karių daliniams ir okupantų užnugario infrastruktūrai.
Generalinio štabo teigimu, priešas vis bando užimti Mariupolį, tačiau Ukrainos kariai sėkmingai atmuša įsibrovėlių atakas.
Mariupolio valžia pranešė, kad popietę humanitariniu koridoriumi miestą paliko apie 2 tūkst. civilių automobilių, o dar 2 tūkst. buvo prie išvažiavimo iš miesto. Evakuacija įvyko po kelių nesėkmingų bandymų. Daugiau nei 2 tūkst. taikių gyventojų žuvo, o smarkus bombardavimas paliko 400 tūkst. žmonių be vandentiekio, elektros, šildymo ir maisto. Vis dėlto, toliau susidurta su problemomis, į miestą bandant pristatyti humanitarinę pagalbą. Ukrainos Ministro pirmininko pavaduotoja sakė, kad vilkstinė su atsargomis įstrigo netoliese esančiame Berdjanske, ir apkaltino Rusiją meluojant, kad ši vykdo susitarimus padėti įstrigusiems civiliams.
Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija informavo, kad Černobylio atominėje elektrinėje buvo atkurtas elektros tiekimas. Ukrainos valstybinis atominės energijos operatorius „Energoatom“ apkaltino Rusijos kariuomenę susprogdinus amuniciją Zaporižės atominėje elektrinėje.
Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiojo žvalgybos direktorato duomenimis, Rusija planuoja masiškai kirsti Ukrainos miškus. Gynybos ministro Sergejaus Šoigu laiške, skirtame asmeniškai Vladimirui Putinui, prašoma leidimo plyniems kirtimams bet kokio tankumo ir amžiaus Ukrainos „miškuose, medelynuose, krūmuose ir želdynuose, nepriklausomai nuo nuosavybės formos ir žemės kategorijos“. Laiške taip pat rašoma, kad bet kokia Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų reikmėms nepanaudota mediena bus parduota, o gautos lėšos bus skirtos okupacinės kariuomenės rėmimui — S. Šoigu prašo V. Putino leisti Rusijos pajėgoms „greitai atlikti strateginės svarbos užduotį“.
Okupantų nuostoliai
20-osios karo dienos ryte paskelbtais duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios iki kovo 15-osios rusai prarado 81 lėktuvą, 95 sraigtasparnius ir 13,5 tūkst. karių.
Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 404 tankai, 1279 šarvuotos kovos mašinos, 150 artilerijos sistemų, 64 raketų paleidimo sistemos, 36 oro gynybos sistemos, 640 motorinės transporto priemonės, 3 laivai/valtys, 9 dronai.
Tiesa, tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Ukrainos artilerija ir orlaiviai toliau trikdė karinės technikos kaupimą ir naikino priešo vilkstines.
Okupantų moralinė ir psichologinė būklė išlieka prasta, todėl kariai atsisako vykdyti vadovybės įsakymus.
Tarptautinė erdvė
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pakartojo anksčiau amerikiečių ir ukrainiečių išsakytus nuogąstavimus, kad Rusija Ukrainoje gali panaudoti cheminį ginklą.
Europos Komisija bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir euro zonos šalimis, siekdama užtikrinti, kad pabėgėliai iš Ukrainos galėtų savo santaupas konvertuoti į priimančiųjų šalių valiutas, nes pasigirsta pranešimų, kad bankai ir valiutos keityklos nenori pirkti grivinų. „Šiuo klausimu dirbame kartu su ECB, ir tam reikalinga tam tikra euro zonos šalių parama, kad būtų suteikta pagalba konvertavimui. Dabar dirbame ir puikiai suvokiame, kad reikia skubiai spręsti šią problemą“, – Briuselyje po 27 ES finansų ministrų susitikimo sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.
Europos Sąjunga sutiko atmesti Rusijos didžiausio palankumo statusą Pasaulio prekybos organizacijoje, o tai sustabdys jos gaunamą reikšmingą naudą, pavyzdžiui, mažesnius muitus. Baltarusijos stojimo į PPO procesas taip pat bus sustabdytas, atsižvelgiant į šalies „materialinę paramą Rusijos Federacijos veiksmams“.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ vadovo teigimu, kovai Rusijos pusėje iki šiol užsiregistravo daugiau nei 40 tūkst. sirų. Sirijos kariams, kurie per mėnesį uždirba nuo 15 iki 35 JAV dolerių, Rusija pažadėjo 1,1 tūkst. dolerių atlyginimą, jie taip pat neva turės teisę į 7,7 tūkst. dolerių kompensaciją už sužalojimus, o jų šeimos – į 16,5 tūkst. dolerių kompensaciją, jei jie žūtų.
Lenkijos vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai antradienį vyksta į Kijevą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Anot pranešimo, šios kelionės tikslas – patvirtinti nedviprasmišką visos ES paramą ir pristatyti platų paramos Ukrainos valstybei ir visuomenei paketą. Šis vizitas organizuotas suderinus su Europos vadovų tarybos pirmininku Charles’u Micheliu ir Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. Antradienį į Ukrainą atvyko ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Vėliau pranešta, kad Ukrainoje lankėsi ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Antradienį vaizdo konferencijos būdu surengtas dar vienas Ukrainos ir Rusijos derybų raundas po to, kai diskusijos pirmadienį nutrūko be proveržio. Ukraina teigė reikalaujanti taikos, neatidėliotinų paliaubų ir Rusijos kariuomenės išvedimo, o prezidentas V. Zelenskis sakė, kad pirmadienį vykusios diskusijos buvo „gana geros“.
Kinijos užsienio reikalų ministras pokalbyje su savo kolega iš Ispanijos teigė, kad jo šalis nesukėlė „krizės“ ir nenori, kad ją paveiktų sankcijos. Vis dėlto Maskva siekia Pekino karinės ir ekonominės paramos. Tuo tarpu Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas teigė, kad į G20 forumo darbotvarkę neturėtų būti įtraukti politiniai ir saugumo klausimai, įskaitant pokalbius apie karą Ukrainoje.
Jungtinė Karalystė teigė ieškanti būdų sankcionuotų Rusijos oligarchų nuosavybės panaudojimui Ukrainos pabėgėliams apgyvendinti.
JT vadovas Antonio Guterresas perspėjo, kad pasaulis turi užkirsti kelią „bado uraganui ir pasaulinės maisto sistemos žlugimui“. Rusijos įsibrovėliai ir toliau smogia civiliams taikiniams Ukrainoje, tyčia naikindami žemės ūkio techniką. Kadangi Ukraina yra viena didžiausių žemės ūkio produktų eksportuotojų pasaulyje, karas kelia tiesioginę grėsmę, visų pirma, Europos apsirūpinimui maistu. Atsižvelgiant į Rusijos veiksmus ir pastangas sukelti maisto krizę, Ukrainos gynyba taip pat yra pasaulio gynimas nuo bado.
Vyšnia ant katastrofiško torto
Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje E. Macronas, visuomet nepriekaištingai nusiskutęs ir vilkėjęs dailų kostiumą, nusprendė imtis pigių rinkodarinių triukų, įšokdamas į džinsus su džemperiu ir užsiaugindamas poros dienų barzdą, kad būtų panašesnis į V. Zelenskį.
