Reikšmingiausi 8-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Pasitraukusios iš sostinės regiono, Rusijos pajėgos pradėjo puolimą Ukrainos Rytuose. Agresoriai bando tęsti puolimo operacijas Rytų operatyvinėje zonoje, siekdami visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Antradienį, balandžio 19 dieną, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pažymėjo, kad okupantams bandant pralaužti gynybą beveik visose fronto linijose Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse, prasidėjo „naujas karo etapas“.

Okupantai toliau taikosi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Rusijos pajėgos ir toliau naudoja tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamus ginklus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizuoja ir baugina vietos gyventojus, vykdo plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus.

Mariupolio gynėjai ignoravo dar vieną Rusijos ultimatumą sudėti ginklus ir pasiduoti, nors pripažįsta, jog išsilaikyti gali nebent dar kelias dienas ar net valandas. Tai buvo jau antras okupantų ultimatumas kovotojams Mariupolyje. Pranešama, kad siekdama sunaikinti „Azovstal“ gamyklos bunkeriuose besislepiančius gynėjus ir civilius gyventojus, Rusija naudojo sunkiasvores bombas ir chemines medžiagas,.

Chersono regione gegužės pradžioje okupantai ruošiasi surengti pseudoreferendumą dėl vadinamosios „Chersono liaudies respublikos“ paskelbimo. Apie tai vakar informavo Chersono regiono karinės administracijos vadovas Hennadijus Lahuta ir pabrėžė, kad toks žingsnis yra visiškai neteisėtas.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija perdavė Ukrainai vadinamųjų taikos derybų dokumento projektą. Trečiadienį komentare Rusijos žurnalistams jis sakė, kad „dokumento projektas buvo perduotas Ukrainos pusei, jame yra visiškai aiški formuluotė. Kamuolys yra jų pusėje“ ir pridūrė, kad laukia atsakymo. Šalies agresorės vadovo atstovas spaudai dar kartą pareiškė, kad Ukrainos pusė, esą, „nuolat nukrypsta nuo anksčiau sutartų punktų, nuolat keičia savo žodžius“. D. Peskovo teigimu, „tai turi labai blogų pasekmių derybų efektyvumui“.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo balandžio 20 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 171 lėktuvą, 150 sraigtasparnių ir maždaug 20,9 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 815 tankų, 2087 šarvuočiai, 391 artilerijos sistema, 136 raketų paleidimo sistemos, 67 oro gynybos sistemos, 1504 motorinės transporto priemonės, 8 laivai, 165 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Okupantai ir toliau patiria didelių gyvosios jėgos nuostolių – Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, tiesiogiai dalyvaujantys ginkluotoje agresijoje Ukrainos teritorijoje, patiria ypatingą personalo poreikį.

Siekdama išspręsti dalinių komplektavimo pagal sutartis problemą, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė nusprendė su kariais pasirašinėti trumpalaikes sutartis trims mėnesiams ir supaprastinti potencialių kandidatų psichinės ir fizinės atrankos formą. Šios priemonės nedavė norimo rezultato.

Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos progresui kare ir toliau įtakos turi aplinkos, logistikos ir techniniai iššūkiai, kurie ją kamavo ir iki šiol, o taip pat – ypatingai motyvuotų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsparumas. Anot britų žvalgybos, Rusijos nesugebėjimas nuslopinti pasipriešinimo Mariupolyje ir jos beatodairiški išpuoliai prieš civilius gyventojus rodo, kad jai vis dar nepavyksta pasiekti savo tikslų taip greitai, kaip norėjo.

Dėl nesėkmių fronto linijoje Maskva pradėjo vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ lyderių valymą. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos saugumas (FSB) suėmė vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos vidaus reikalų ministrą“ Igorį Kornetą. Remiantis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato gauta informacija, generolas majoras Igoris Kornetas buvo suimtas ir šiuo metu laikomas sulaikymo centre Rostove prie Dono. Žvalgybininkai teigia, kad „vidaus reikalų ministro“ suėmimas sukėlė neigiamą „respublikos“ politinės vadovybės reakciją.

Humanitarinė situacija

Jungtinių Tautų duomenimis, pabėgėlių iš Ukrainos skaičius jau viršijo penkis milijonus. Daugiausia jų – virš 2,8 mln. – priėmė Lenkija. Tarp pabėgėlių  yra ir dvigubą pilietybę turinčių Ukrainos piliečių.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį paragino padaryti keturių dienų stačiatikių Velykų humanitarinę kovų Ukrainoje pertrauką, kuri suteiktų galimybę civiliams saugiai pasišalinti iš karo zonų ir pristatyti humanitarinę pagalbą į labiausiai nukentėjusius regionus. Šiandien šalyje humanitarinės pagalbos reikia daugiau nei 12 mln. žmonių, sakė A. Guterresas.

Ukrainos nuolatinis atstovas JT informavo, jog į Rusiją priverstinai buvo deportuota daugiau nei 500 tūkst. ukrainiečių, įskaitant 121 tūkst. vaikų – ten jiems išduodami dokumentai, draudžiantys dvejus metus išvykti iš Rusijos. Ukrainos piliečiai deportuojami į ekonomiškai atsilikusius Rusijos regionus, ypač į Šiaurę ir Sachalino salą. Be to, mažiausiai 20 tūkst. Ukrainos piliečių yra laikomi „atrankos“ stovyklose palei liniją Manhušas – Nikolske – Jalta, o apie 5 – 7 tūkst. – Donecko srityje.

Generalinės Ukrainos prokuratūros balandžio 20 dienos ryto duomenimis, nuo plataus masto ginkluotos Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios, žuvo 205, sužeisti 373 vaikai. Šie skaičiai yra preliminarūs, nes tęsiasi darbai, siekiant nustatyti aukų skaičių aktyvių kovų zonose ir laikinai okupuotose ar išlaisvintose Ukrainos teritorijose. Prokuratūros duomenimis, okupantų ginkluotųjų pajėgų vykdomi bombardavimai ir apšaudymai Ukrainoje apgadino 1141 ugdymo įstaigas, iš kurių 99 buvo visiškai sunaikintos.

Trečiadienį buvo tikimasi sukurti humanitarinį koridorių iš apgulto Mariupolio miesto, kad būtų galima evakuoti moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones – į Mariupolį turėjo būti išsiųsta 90 autobusų, kad būtų galima evakuoti apie 6 tūkst. žmonių. Nuo karo pradžios Ukrainos vyriausybė bandė sukurti daugiau nei 340 humanitarinių koridorių – tuo tarpu Rusijos pusė sutiko dėl maždaug 300, tačiau realiai iš jų veikė tik 176. To priežastis – nuolatiniai okupantų paliaubų pažeidimai, taip pat – evakuacinių reisų ir humanitarinės pagalbos vilkinimas, konfiskavimas ir kt.

Tarptautinė erdvė

Antradienį per 90 minučių trukmės vaizdo pokalbį JAV ir kiti sąjungininkai pažadėjo Ukrainai  siųsti dar daugiau ginklų, įskaitant artilerijos, prieštankinės ir oro gynybos pagalbą.

Norvegija Ukrainai suteikė 100 „Mistral“ priešlėktuvinės gynybos raketų, informavo Norvegijos gynybos ministerija. Trečiadienį ji pranešė, kad ginklai jau išsiųsti.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock žada didesnę paramą Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Tai ji pranešė trečiadienį per vizitą į Baltijos šalis. Viešėdama Rygoje ji taip pat sakė, kad Vokietija sąmoningai neatskleidė visų detalių apie Ukrainai iki šiol išsiųstus ginklus.

Suomijos politikai pradėjo diskusijas, ar šalis turėtų siekti narystės NATO po to, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą išaugo visuomenės ir politikų parama prisijungimui prie transatlantinio aljanso. Diskusijos vyksta nepaisant Rusijos grasinimų Baltijos jūroje dislokuoti atominius ginklus, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, balandžio 18 dieną, Europos Sąjungai oficialiai pateikė užpildytą klausimyną, taip žengdamas pirmąjį žingsnį Ukrainos kelyje į narystę bendrijoje.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą