Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo teigimu, Rusija ruošiasi maksimaliam karo eskalavimui – anot jo, agresoriai mobilizuoja kokius tik įmanoma išteklius, rengia pratybas ir mokymus, taigi, per artimiausias dvi ar tris savaites negalima atmesti jokio scenarijaus. Pareigūnas prognozuoja, jog antrojoje puolimo bangoje gali dalyvauti maždaug pusė iš daugiau nei 320 tūkst. karių, apie kurių mobilizavimą Rusija paskelbė rugsėjį. O. Danilovas neatmetė galimybės, kad Vladimiras Putinas mėgins atakuoti iš Šiaurės, Pietų ir Rytų, kaip 2022 metų vasario 24 dieną, tačiau patikino, jog Ukrainos kariuomenė ruošiasi įvairiems scenarijams ir šį kartą sulaukė žymiai daugiau Vakarų partnerių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, paramos nei prieš metus.
Anot Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato, vasarį ir kovą fronte numatomos intensyvios operacijos. Žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo teigimu, tiek vasario, tiek kovo mėnesiai kare bus intensyvūs, o šiuo metu, Rusijos kariams tęsiant puolimo operacijas, padėtis fronte yra sunki. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio 29-osios vakarą sakė, kad Rusijos kariai Donecko srityje nuolat bando šturmuoti Ukrainos kariuomenės pozicijas, o situacija Bachmuto, Vuhledaro ir kitose kryptyse Donecko srityje – labai sunki. Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas vasario 1 dieną informavo, jog priešas aktyviai vykdo žvalgybą ir ruošiasi puolimui.
Britų gynybos žvalgybos sausio 31 dienos duomenimis, Rusija vykdo daugiau koncentruotų puolimų aplink du Donecko miestus, greičiausiai siekdama sukurti naują pažangos ašį į Donecko sritį. Anot britų žvalgybos, per pastarąsias kelias dienas Rusija tikriausiai išvystė žvalgomuosius išpuolius aplink Pavlivkos ir Vuhledaro miestus į labiau suderintą puolimą – tikėtina, kad Rusijos karo vadai siekia sukurti naują pažangos ašį į Ukrainos kontroliuojamą Donecko sritį ir atitraukti Ukrainos pajėgas iš Bachmuto sektoriaus. Anot britų žvalgybos, yra reali galimybė, kad Rusija šiame sektoriuje gali pasiekti lokalių laimėjimų, tačiau mažai tikėtina, kad ji turi pakankamai žmogiškųjų išteklių šioje teritorijoje tam, kad pasiektų reikšmingą operatyvinį proveržį.
Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnybos vasario 1 dienos duomenimis, Rusijos kariai nesėkmingai bandė prasiveržti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas Bachmuto srityje –čia kasdien vyksta artilerijos apšaudymai, tačiau situacija išlieka stabili. Tuo pat metu gynybos ministerija pažymėjo, kad, lyginant su praėjusiu mėnesiu, agresoriai sulėtino puolimo dinamiką. Kita vertus, Ukrainos kariuomenė tvirtai laiko pozicijas, atremdama reguliarius Rusijos bandymus prasiveržti.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, Baltarusijos poligonuose tęsiasi Rusijos karių mokymai, tuo pat metu pasienio zonose su Ukraina agresoriai išlaiko tam tikrus dalinius ir nemažina minosvaidžių bei artilerijos atakų.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vasario 1 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 293 lėktuvus, 284 sraigtasparnius ir 128,4 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 3209 tankai, 6382 šarvuočiai, 2207 artilerijos sistemos, 458 raketų paleidimo sistemos, 221 oro gynybos sistema, 5061 motorinė transporto priemonė, 18 laivų, 1951 dronas. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Penktadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas informavo, jog patvirtintais duomenimis Rusijoje yra daugiau nei 14 tūkst. ukrainiečių vaikų, bet realus jų skaičius gali siekti ir 150 tūkst. Jo teigimu, pavyko verifikuoti daugiau kaip 14 tūkst. ukrainiečių vaikų (t. y., nustatyti, iš kur šie vaikai buvo išvežti, kur jie yra šiuo metu, koks jų statusas ir t. t.), tačiau tokių vaikų gali būti daugiau kaip 150 tūkst. Anot pareigūno, Rusijos atstovai neteikia informacijos apie išvežtus ukrainiečių vaikus ir neleidžia Ukrainai jų susigrąžinti. Rusijos žmogaus teisių komisarė D. Lubinecui pranešė turinti ukrainiečių vaikų, norinčių grįžti į Ukrainą, sąrašą, tačiau atsisakė pateikti konkrečią informaciją.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, agresoriai ir toliau daro spaudimą Ukrainos piliečiams ir pažeidinėja žmogaus teises. Starobilske, Luhansko srityje, okupantai verčia žmones siųsti šešerių metų ir vyresnius vaikus į vadinamąjį kazokų kadetų korpusą tariamai „tinkamam patriotiniam auklėjimui“. Asmenims, atsisakiusiems leisti savo vaikus į nurodytą korpusą, gresia tėvystės teisių atėmimas.
Generalinis štabas taip pat informavo, jog agresoriai ir toliau savo reikmėms naudoja laikinai užimtose teritorijose esančią civilinę infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Dniprorudnės miesto ligoninę Zaporižės srityje Rusijos okupantai naudoja kaip karo ligoninę – čia iš Rusijos buvo atgabenti chirurgai ir medikamentai.
Tarptautinė erdvė
Trečiadienį vizito į Kyjivą atvyko pernai rinkimus laimėjęs Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas. „Tai, kad ši kelionė į Kyjivą surengta iškart po mano inauguracijos, pabrėžia solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, sakė jis. Jį lydinti Austrijos delegacija atvyko su specialiu pagalbos paketu – ypač skubiai reikalingais generatoriais. „Taip, Austrija laikosi karinio neutralumo. Tačiau mūsų pozicija jokiu būdu nėra neutrali. Ukrainiečiai kovoja už savo šalį ir savo vaikų ateitį, o mes jiems padedame“, pabrėžė A. van der Bellenas.
Lenkijos laikraštis Dziennik Gazeta Prawna trečiadienį informavo, kad Ukrainos prezidentas vasario pabaigoje gali susitikti su JAV ir Lenkijos vadovais. Susitikimas gali įvykti Lenkijos sostinėje arba Žešuvo mieste. „Ukrainos prezidentas pristatys taikos planą ir paragins surengti Ukrainai skirtą tarptautinę konferenciją“, sakė diplomatinis šaltinis Kyjive. Anot jo, taip pat bus svarstomas Ukrainos saugumo garantijų klausimas. Tarp saugumą garantuojančių šalių, be JAV, turėtų būti Kanada, Turkija, Jungtinė Karalystė, Izraelis, Vokietija ir Lenkija.
JAV Iždo departamentas praeitą ketvirtadienį Rusijos privačią samdinių grupuotę „Wagner“ pripažino reikšminga tarptautine nusikalstama organizacija ir įvedė daugybę sankcijų ją remiančiam tarptautiniam tinklui. JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno teigimu, tuo pat metu JAV valstybės departamentas paskelbė seriją sankcijų, kuriomis siekiama taikytis į svarbiausią „Wagner“ infrastruktūrą. Be priemonių, nukreiptų prieš „Wagner“, apie kurias Baltieji rūmai pranešė praėjusią savaitę, abi institucijos paskelbė sankcijas didelei grupei Rusijos asmenų ir bendrovių.
Reaguodama į naujausią raketų ataką prieš Ukrainą, Japonija sugriežtino sankcijas Rusijai. Nuo vasario 3 dienos šalis nebeprekiaus su 49 Rusijos organizacijomis ir joms neeksportuos prekių, kurios galėtų padidinti karinius Rusijos pajėgumus. Be to, įšaldomas dar 25 fizinių ir juridinių asmenų turtas.
Penktadienį Europos Sąjunga sankcijas Rusijai pratęsė dar pusei metų. Nuo tada, kai pernai vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą, blokas paskelbė devynis sankcijų paketus, o šiuo metu rengiami pasiūlymai dėl dešimtojo. Tačiau valstybėms narėms tampa vis sunkiau susitarti dėl tolesnių sankcijų.
Šiaurės Korėja sekmadienį paneigė pranešimus apie Rusijai tiekiamus ginklus. Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas Kwonas Jong Gunas pareiškė, kad „bandymas sugadinti [Šiaurės Korėjos] įvaizdį išgalvojant neegzistuojantį dalyką yra rimta provokacija, kurios negalima leisti ir kuri negali nesukelti jokios reakcijos“. Šis pareiškimas buvo reakcija į JAV kaltinimą, kad Pchenjanas tiekė raketas privačiai karinei kompanijai „Wagner“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viešnagės Pietų Korėjoje metu pareiškė, jog šalis turėtų padidinti paramą Ukrainai. „Raginu Korėjos Respubliką tęsti ir stiprinti savo karinės pagalbos pastangas. Galų gale, tai yra jūsų sprendimas, bet aš pasakysiu, kad kelios NATO valstybės, kurios turėjo politiką, draudžiančią joms kada nors siųsti ginklus į konflikto šalis, dabar pakeitė šią politiką“, sakė NATO generalinis sekretorius. Pietų Korėjos prezidentas yra pareiškęs, kad šalies įstatymai neleidžia tiekti ginklų į šalį, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi‘is Sunakas pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi paspartinti paramą Ukrainai. Pranešime teigiama, kad tapęs ministru pirmininku R. Sunakas „peržiūrėjo Jungtinės Karalystės poziciją ir padarė išvadą, kad jei aklavietė kare užtruks, tai bus naudinga tik Rusijai“. „Todėl jis nusprendė, kad glaudžiai bendradarbiaudama su sąjungininkėmis, Jungtinė Karalystė gali paspartinti paramą ir suteikti Ukrainai didžiausią sėkmės galimybę bei padėti kuo geriau pasinaudoti Rusijos pajėgų silpnumu“. R. Sunako teigimu, „naujoji strategija apims ir didesnes diplomatines pastangas bei planavimo darbus su ukrainiečiais, kaip atkurti šalį konfliktui pasibaigus“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba socialiniame tinkle Facebook pasidalijo pranešimu, jog Jungtinė Karalystė šiuo metu Ukrainai yra suteikusi daugiau kaip 200 įvairių tipų šarvuočių. Anot britų gynybos ministerijos, „Jungtinė Karalystė buvo pirmoji Europos šalis, skyrusi letalinę paramą Ukrainai“ ir siekia „išlaikyti arba viršyti praėjusių metų finansavimą 2023-aisiais“. Iki šiol Ukrainai buvo pateikta daugiau kaip 200 šarvuočių. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius taip pat pareiškė, kad šalis Ukrainai perduos dar 100 tūkst. artilerijos sviedinių.
Belgija penktadienį priėmė sprendimą skirti didžiausią iki šiol karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 92 mln. eurų. „Iš viso mūsų šalis jau suteikė karinės pagalbos už 146 mln. eurų. Ministrų Taryba šiandien nusprendė skirti Ukrainai naują 92 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą“, pareiškė ministras pirmininkas Alexanderis De Croo. Belgijos gynybos ministrės Ludivine Dedonder teigimu, šį paketą sudarys oro gynybos ir prieštankinės raketos, kulkosvaidžiai, granatos, amunicija, sunkvežimiai ir šarvuoti visureigiai. Dalis ginkluotės bus paimta iš Belgijos gynybos ministerijos sandėlių, dalis – perkama iš privačių kompanijų. Ukrainai Belgija taip pat suteiks 69 mln. eurų humanitarinę pagalbą. Ministras pirmininkas taip pat informavo, kad Belgijoje jau įšaldyta 58 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų.
Ispanija Ukrainai suteiks 20 šarvuočių M113. Apie karinės pagalbos paketą Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles paskelbė praėjusią savaitę vizito Latvijoje metu.
JAV rengia daugiau kaip 2 mlrd. dolerių vertės karinės paramos Ukrainai paketą, į kurį pirmą kartą turėtų būti įtrauktos ilgesnio nuotolio raketos, taip pat kita amunicija ir ginklai, antradienį agentūrai Reuters sakė du JAV pareigūnai.
Per antradienį CNN transliuotą interviu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu buvo paklaustas, ar Izraelis galėtų padėti Ukrainai, pavyzdžiui, suteikiant priešraketinės gynybos sistemą „Iron Dome“. „Aš tikrai apie tai svarstau“, atsakė B. Netanyahu. Jis taip pat patvirtino, kad JAV perdavė Ukrainai Izraelyje dislokuotas artilerijos atsargas. B. Netanyahu sakė, kad Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą, jis buvo paprašytas būti neoficialiu tarpininku, bet to nesiėmė, nes tuo metu buvo opozicijoje. Jis teigė esąs pasirengęs tarpininkauti, jei to paprašys abi konflikto šalys ir JAV.
Ukrainos ambasadorius Prancūzijoje penktadienį patvirtino, kad sąjungininkai pažadėjo Ukrainai 321 sunkųjį tanką. Prancūzijos televizijai Vadimas Omelčenka sakė, jog pristatymo sąlygos kiekvienu atveju skiriasi.
Šeštadienį pranešta, kad Ukraina išsikvietė Vengrijos ambasadorių dėl šios šalies premjero Viktoro Orbano pareiškimo, kad Ukraina yra „niekieno žemė“, ir palyginimo su Afganistanu. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo Olego Nikolenkos teigimu, „tokie pareiškimai yra visiškai nepriimtini. Budapeštas tęsia sąmoningą kursą, kuriuo siekia sugriauti Vengrijos ir Ukrainos ryšius“. Anot jo, Vengrijos ambasadorius iškviestas atvirai diskusijai, o Ukraina taip pat pasilieka teisę imtis kitų atsakomųjų priemonių.
