Keturiasdešimt septintąją karo savaitę pagrindine agresorių puolimo kryptimi išliko Ukrainos Rytai – Rusijos pajėgos pagrindinį puolimą sutelkė į Bachmuto frontą, ypač Soledaro srityje. Okupantai patyrė teritorinių laimėjimų į Šiaurę nuo Bachmuto ir gali suintensyvinti atakas Pietų kryptimi. Ukrainos pajėgos toliau vykdė gynybą Soledare bei jo pakraščiuose ir toliau ėmėsi priemonių užkirsti kelią priešo provokaciniams veiksmams ar sabotažams, buvo stiprinama oro gynyba.
Britų gynybos žvalgybos duomenimis, Ukrainos pajėgos greičiausiai pasitraukė iš Soledaro miesto dar iki sausio 16 dienos ir, tikėtina, sukūrė naujas gynybines linijas į Vakarus. Rusijos veržimąsi į Soledarą daugiausia sudarė „Wagner“ samdiniai, ir tai buvo pagalbinė operacija, kurios tikslas – sudaryti sąlygas galiausiai apsupti Bachmutą. Anot britų žvalgybos, vienas iš dviejų pagrindinių Ukrainos tiekimo maršrutų į Bachmutą patiria vis didesnį spaudimą, tačiau Ukrainos pajėgos beveik neabejotinai toliau ginasi miesto pakraščiuose.
Chersono srityje Rusijos okupantai ir toliau terorizuoja civilius – minosvaidžiais ir artilerijos ugnimi buvo apšaudyta Antonivka ir Chersonas, pranešta apie civilių aukas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, dėl kolaborantų trūkumo laikinai okupuotose teritorijose agresoriai turi paskirti pareigūnus iš Rusijos. Be to, įvairiuose okupuotų teritorijų sektoriuose trūksta darbuotojų, vietos gyventojams atsisakant bendradarbiauti su okupantais, taigi, pastarieji bando privilioti darbuotojus iš Rusijos ir laikinai okupuoto Krymo.
Baltarusija ir toliau remia Rusijos ginkluotą agresiją – Rusijos ir Baltarusijos oro pajėgos vykdo bendras pratybas Baltarusijos aerodromuose ir oro erdvėje. Keturiasdešimt septintąją karo savaitę agresoriai toliau smūgiavo Ukrainos infrastruktūrai ir miestų gyvenamiesiems rajonams. Oro ir raketų smūgių grėsmė visoje Ukrainoje išlieka.
Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, Rusija ir vėl ruošiasi mobilizacijai. Numatoma, kad naujoji mobilizacijos banga vis labiau palies Rusijos centrinius regionus – anot žvalgybos, karinio komisariato darbuotojai vyksta į sostinės gamyklas vykdyti vadinamųjų „akcijų“ su vietos darbininkais. Šios kampanijos apima moralinį spaudimą, o kartais – ir bauginimą. Tokios kampanijos taip pat yra nukreiptos į migrantus iš buvusių sovietinių respublikų. Karinės tarnybos sutartis siūloma pasirašyti verbavimui tinkamo amžiaus vyrams, besikreipiantiems į valdžios institucijas prašant Rusijos pilietybės – pasirašius tokias sutartis pilietybė suteikiama automatiškai. Remiantis žvalgybos duomenimis, tinkamiausiais kandidatais karinei tarnybai laikomi 40 – 55 metų vyrai, anksčiau tarnavę kariuomenėje ir turintys tam tikrą karinę specializaciją.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo sausio 18 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 287 lėktuvus, 276 sraigtasparnius ir 117,7 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 3130 tankų, 6225 šarvuočiai, 2108 artilerijos sistemos, 442 raketų paleidimo sistemos, 220 oro gynybos sistemų, 4889 motorinės transporto priemonės, 17 laivų, 1876 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Sausio 14 dieną Dnipro mieste agresorių raketa pataikė į 9 aukštų daugiabutį. Teroro aktas nusinešė 45 žmonių gyvybes. Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo patarėja Natalija Babačenko informavo, jog, sausio 18 dienos duomenimis, 12 kūnų ir kūno fragmentų išliko neatpažinti, o 17 žmonių buvo laikomi dingusiais – jie gali būti tarp tų, kurių tapatybė dar nenustatyta. Per išpuolį žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius išaugo iki 80, ligoninėse tebėra 25 žmonės, tarp jų 3 vaikai.
Sausio 18 dieną Kyjivo srities Brovarų mieste šalia vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukrito sraigtasparnis. Per katastrofą žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas ir ministerijos valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius. Iki šiol žinoma apie 18 žuvusiųjų, tarp kurių – 3 vaikai, ir 29 sužeistuosius, tarp kurių – 15 vaikų. Prezidentas Sraigtasparnio katastrofos aplinkybės tiriamos, neatmetama tyčiniai veiksmų versija.
Tarptautinė atominės energijos agentūra nuolatiniu savo ekspertų buvimu Černobylyje nori užkirsti kelią tolesnėms atakoms prieš katastrofą patyrusią Ukrainos branduolinę elektrinę. Tai, agentūrai pradėjus misiją, trečiadienį komplekse netoli Baltarusijos sienos pareiškė jos vadovas Rafaelis Grossis. „Tikimės, kad nebus naujos elektrinės okupacijos ir naujų atakų“, sakė jis. R. Grossis savaitės pradžioje atvyko į Ukrainą, kur Černobylyje, taip pat dar trijose eksploatuojamose atominėse elektrinėse pradėjo dirbti nedidelės Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertų komandos. Tikimasi, kad tarptautinių stebėtojų buvimas sumažins atakų riziką. Be to, ekspertai nuolat pateiks informaciją apie objektų saugumą ir teiks techninę pagalbą.
Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas derėjosi su Rusija dėl plataus masto apsikeitimo karo belaisviais. Tarpininkauti ir Stambule įkurti humanitarinį koridorių, skirtą karo belaisvių mainams, pasisiūlė Turkijos vyriausybė. Turkijos ombudsmenas Serefas Malkocas CNN Turk informavo, kad Ukraina ir Rusija vykdo plataus masto kalinių mainus –anot jo, D. Lubinecas Rusijos pusei pateikė 800 asmenų sąrašą. Tuo tarpu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir pasisiūlė būti tarpininku derybose tarp Ukrainos ir Rusijos.
Ukrainos generalinės prokuratūros sausio 18 dienos duomenimis, nuo Rusijos ginkluotos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 1368 vaikai. Nepilnamečių prokurorų pateiktais duomenimis, iš viso žuvo 459 vaikai, o daugiau nei 909 buvo sužeisti. Pažymima, kad šie skaičiai nėra galutiniai, kadangi vis dar tęsiasi su tyrimu susiję veiksmai karo veiksmų zonose ir laikinai okupuotose bei išlaisvintose teritorijose. Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko, Charkivo, Kyjivo, Zaporižės, Chersono srityse. Paaiškėjo, kad per išpuolį Dnipro daugiabutyje, į kurį sausio 14 dieną pataikė agresorių raketa, buvo sužeisti dar 3 vaikai. Patvirtinta, jog iki iš viso per šią ataką žuvo 6 vaikai, o 17 buvo sužeisti.
Tarptautinė erdvė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parašė laišką Kinijos vadovui Xi Dzinpingui ir pakvietė jį derybų. Kaip trečiadienį informavo prezidento žmona Olena Zelenska, laiškas Kinijos delegacijai buvo įteiktas Davose. Antradienį sakydama kalbą Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Alpių kurorte, O. Zelenska sakė, kad turi laišką, tačiau trečiadienį per spaudos konferenciją ji pateikė naujų detalių. „Tai buvo gestas ir kvietimas dialogui, tad labai tikiuosi, kad į šį kvietimą bus atsiliepta“, sakė ji žurnalistams. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi praėjusį rugsėjį paragino „visas susijusias šalis neleisti, kad krizė išsiplėstų“.
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry‘is Kissingeris pasisako už tai, kad Ukraina pasibaigus karui taptų NATO nare. „Prieš šį karą aš buvau prieš Ukrainos narystę NATO, nes baiminausi, kad tai paskatins būtent tokį procesą, kokį matome dabar“, antradienį vaizdo ryšiu kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė 99-erių H. Kissingeris. Tačiau dabar jis teigia, kad neutralios Ukrainos idėja nebeturi prasmės. Po taikos derybų Vakarų gynybinis aljansas, anot H. Kissingerio, turėtų suteikti šaliai narystės garantijas. Anot jo, Rusija tikriausiai negali laimėti karo įprastinėmis priemonėmis, o JAV turi tęsti karinę paramą Ukrainai, kol atsiras paliaubų perspektyva. Anot H. Kissingerio, sąjungininkės neturėtų kariauti prieš pačią Rusiją – Maskvai turi būti suteikta perspektyva vėl tapti tarptautinės sistemos dalimi.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Vakarų sąjungininkus padidinti karinės paramos Ukrainai lygį. CNN ji sakė, kad Ukrainai reikia „visos karinės įrangos, kurią ji gali valdyti, įskaitant pažangias sistemas“. Ji taip pat patvirtino, kad šiuo metu rengiamas dešimtasis sankcijų Rusijai paketas.
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, Vakarų sąjungininkių konsultacijos dėl galimo kovinių tankų tiekimo Ukrainai tęsiasi. Pasaulio ekonomikos forumo Davose metu duodamas interviu agentūrai Reuters NATO vadovas pakartojo savo reikalavimą Ukrainai perduoti daugiau sunkiosios ginkluotės. Rusijos prezidentas, anot jo, nerodo signalų, jog nori taikos. „Todėl jis turi suprasti, kad nelaimės mūšio lauke“, pabrėžė J. Stoltenbergas, pridurdamas, kad dabar yra lemiamas karo etapas.
Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas antradienį įspėjo Rusijos prezidentą, kad šalis rems Ukrainą tol, kol ši laimės karą. „Žinia, kurią siunčiame Putinui ir, tiesą sakant, visiems kitiems, kuriems tai rūpi, yra ta, kad mes įsipareigojome remti ukrainiečius, kol jie nugalės“, sakė Vašingtone viešintis užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly. „Putinas turėtų suprasti, kad mes ketiname būti strategiškai ištvermingi ir palaikyti juos tol, kol darbas bus atliktas, o geriausia, ką jis gali padaryti, kad išsaugotų savo karių gyvybes, yra tai pripažinti“, sakė jis.
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris per pokalbį vaizdo ryšiu pažadėjo Ukrainos prezidentui plačią savo šalies paramą. „Remiame Ukrainą politiniu, humanitariniu, finansiniu, kariniu požiūriu – tuo, kuo galime, ir tuo, kas reikalinga, koordinuodami savo veiksmus su savo sąjungininkėmis“, sakė prezidentas. Vokietija politiškai ir ekonomiškai rėmė Ukrainą jos kelyje į Europą, „tačiau dar niekada mūsų partnerystė nebuvo tokia svarbi kaip dabar“, pridūrė F. W. Steinmeieris.
Tuo tarpu kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai tiek, kiek reikės, tačiau nepaminėjo tankų, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia jį leisti juos perduoti. Europos sąjungininkai prašo kanclerį sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“. Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi išgirsti tokį pranešimą per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose kitą dieną po to, kai tame pačiame renginyje keli Europos Sąjungos lyderiai ragino priimti sprendimą. Bet O. Scholzas apie tankus neužsiminė, tik pakartojo, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su partneriais“. Po kalbos O. Scholzo buvo atvirai paklausta apie Vokietijos nuolatinį neryžtingumą šiuo klausimu, tačiau išvardydamas ginklus – nuo oro gynybos sistemų „Iris-T“ iki daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“ – jis pabrėžtinai nepaminėjo taip prašomų „Leopardų“. Prie vis garsiau skambančių raginimų perduoti Ukrainai „Leopardus“ prisidėjo Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, ir Jungtinės Karalystės vadovai bei ministrai. Leisti perduoti šiuos kovinius tankus Vokietiją trečiadienį didele balsų dauguma taip pat oficialiai paragino Europos Parlamentas.
Pentagonas naudojasi didžiuliais, bet mažai žinomais amerikietiškos amunicijos arsenalais Izraelyje, kad padėtų patenkinti Ukrainos artilerijos sviedinių poreikį kare. Tai antradienį pranešė laikraštis The New York Times, remdamasis šaltiniais Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirti 155 mm kalibro sviediniai buvo laikomi dviejuose JAV sandėliuose, įkurtuose Izraelio teritorijoje po 1973 metų arabų ir Izraelio karo. Juos Amerikos kariškiai turėjo naudoti per konfliktus Vidurio Rytuose. The New York Times šaltinių duomenimis, iš viso numatoma suteikti Ukrainai 300 tūkst. artilerijos sviedinių, iš kurių maždaug pusė jau nugabenti į Europą ir, kaip manoma, bus pristatyti per Lenkiją.
Nyderlandai ketina padovanoti Ukrainai modernią priešlėktuvinių raketų sistemą „Patriot“. „Ketiname prisijungti prie Vokietijos ir Jungtinių Valstijų iniciatyvos ir pasiųsti „Patriot“ į Ukrainą“, antradienį Vašingtone vykusiame susitikime su JAV prezidentu sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte. Daugiau detalių jis nepateikė, tačiau priminė, kad šalis nusprendė suteikti 2,5 mlrd. eurų pagalbą Ukrainai.
Kanada perduos Ukrainai 200 „Senator“ tipo šarvuočių. Tai lankydamasi Kyjive pareiškė gynybos ministrė Anita Anand. Šarvuočiai įsigyti iš kanadiečių įmonės „Roshel“, jų vertė 90 mln. Kanados dolerių. Tai – 500 mln. dolerių karinės paramos paketo dalis, apie jį ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė jau lapkritį. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Kanada jau suteikė Ukrainai karinės paramos už daugiau kaip milijardą Kanados dolerių.
Latvija artimiausiu metu perduos Ukrainai „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, sraigtasparnių, kulkosvaidžių su amunicija ir dronų, trečiadienį Rygoje pranešė gynybos ministrė Inara Mūrniecė. Be to, planuojamas intensyvesnis ukrainiečių karių apmokymas Latvijoje. Daugiau detalių apie planuojamą ginklų tiekimą ministerija kol kas nepateikė.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, jog baiminasi, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali ruoštis pradėti naują puolimą Ukrainoje. Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume A. Duda sakė, jog itin svarbu, kad lyderiai ir toliau teiktų Ukrainai karinę pagalbą, įskaitant modernius tankus ir raketas. „Jie [Rusija] tebėra labai stiprūs ir bijome, kad po kelių mėnesių jie ruošiasi naujam puolimui, todėl labai svarbu nusiųsti Ukrainai papildomos paramos, ypač modernių tankų ir modernių raketų“, sakė A. Duda.
Baltieji rūmai trečiadienį informavo, kad JAV pritaria didėjančiam Lenkijos susirūpinimui dėl glaudaus Baltarusijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo. Nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby pridūrė, kad Vašingtonas nemato jokių požymių, jog Baltarusijos kariuomenė ketintų kirsti sieną su Ukraina.
Vengrija vėl grasina blokuoti ES sankcijų Rusijai pratęsimą. Šalis reikalauja iš sankcionuojamų asmenų sąrašo išbraukti 9 rusų oligarchus. Sprendimui, kad sankcionuojamų asmenų ir organizacijų sąrašo galiojimas nuo kovo 15 dienos būtų pratęstas, ES šalys turi pritarti vienbalsiai.
