Keturiasdešimt šeštąją karo savaitę Rusijos pajėgos kartu su samdinių grupuote „Wagner“ atakavo nedidelį, bet strategiškai svarbų Soledaro miestą Donbase, esantį apie 10 kilometrų į Šiaurę nuo Bachmuto. CNN duomenimis, situacija Soledare yra kritinė ir labai dinamiška – pastatų kontrolę kasdien perima vis kita pusė, o žuvusiųjų skaičius yra toks didelis, kad niekas nebeskaičiuoja mirusiųjų. Okupantų bandymai užimti Soledarą greičiausiai yra susiję su pastangomis apsupti Bachmutą iš Šiaurės ir sutrikdyti Ukrainos antžemines komunikacijas.
Sausio 11 dienos duomenimis, Rusijos pajėgos nebuvo užėmusios viso Soledaro, nors okupantai teigia, jog miestas krito ir kad netoliese esančiam Bachmutui gresia neišvengiamas apsupimas. Agresoriai jau kelis mėnesius siekia reikšmingų taktinių laimėjimų Soledare, tačiau, JAV Karo studijų instituto duomenimis, net jei jiems ir pavyktų užgrobti šį miestą, tai dar nereiškia, kad Bachmutas bus nedelsiant apsuptas.
Britų gynybos žvalgybos teigimu, Bachmuto užėmimas greičiausiai ir toliau bus pagrindinis Rusijos operatyvinis tikslas. Tačiau Ukrainos pajėgos palaiko stabilias gynybines linijas mieste ir kontroliuoja tiekimo maršrutus aplink jį. Britų žvalgyba taip pat nemano, kad rusų pajėgos galėtų pulti Ukrainą iš kaimyninės Baltarusijos.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo sausio 11 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 285 lėktuvus, 275 sraigtasparnius ir beveik 113 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 3094 tankai, 6159 šarvuočiai, 2078 artilerijos sistemos, 437 raketų paleidimo sistemos, 217 oro gynybos sistemų, 4826 motorinės transporto priemonės, 17 laivų, 1862 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Keturiasdešimt šeštąją karo savaitę agresoriai toliau smūgiavo Ukrainos infrastruktūrai ir miestų gyvenamiesiems rajonams. Okupantų pajėgos taip pat daro fizinį ir moralinį spaudimą laikinai okupuotų teritorijų gyventojams. Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos duomenimis, į šį okupuotą Donecko srities miestą sausį gali atvykti apie 50 tūkst. rusų civilių. Jo teigimu, Mariupolis ir toliau naikinamas be pertraukų ir poilsio dienų, o pagrindinis okupantų uždavinys, anot pareigūno, yra miestą sulyginti su žeme.
Naktį iš antradienio į trečiadienį Ankaroje įvyko Ukrainos ir Rusijos žmogaus teisių komisarų susitikimas, kurio metu buvo susitarta dėl naujo apsikeitimo belaisviais ir aptarta galimybė karo zonoje atidaryti humanitarinį koridorių. Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas socialiniame tinkle Facebook informavo, jog susitikimo metu buvo aptartos įvairios humanitarines krizės ir žmogaus teisių pagalbos teikimas abiejų šalių piliečiams bei apsikeista konkrečiais pasiūlymais. Deryboms tarpininkavo Turkijos teisių ombudsmenas Serefas Malkocas. Jo teigimu, abu komisarai išreiškė bendrą reikalavimą atidaryti humanitarinį koridorių, globojamą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano. Pats R. T. Erdoganas kiek vėliau teigė, kad yra pasirengęs rūpintis koridoriumi sužeistiesiems.
Iš beveik 1,5 tūkst. Zaporižės atominės elektrinės darbuotojų, kurie atsisakė gauti Rusijos pasus ir pasirašyti sutartis su „Rosatom“, buvo atimti leidimai patekti į kompleksą. Apie tai trečiadienį informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Štabo duomenimis, okupantai Rusijos Federacijoje ieško naujų darbuotojų ir ruošia jiems „nacionalizuotus“ gyvenamuosius pastatus, atimtus iš pabėgusių vietinių gyventojų. Okupantai taip pat privertė apie 3 tūkst. Zaporižės srityje, Enerhodaro mieste esančios atominės elektrinės komplekso darbuotojų įgyti Rusijos pasus.
Tarptautinė erdvė
Rusija dar kartą pakeitė savo kariuomenės vadą Ukrainoje. Trečiadienį Gynybos ministerija informavo, jog vadovauti Rusijos pajėgoms kare paskirtas Valerijus Gerasimovas. „Armijos generolas Valerijus Gerasimovas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas, paskirtas Jungtinės kariuomenės grupuotės vadu“, pranešė ministerija. V. Gerasimovo pavaduotoju taps pastaruosius tris mėnesius Rusijos pajėgoms Ukrainoje vadovavęs Sergejus Surovikinas.
NATO ir Europos Sąjunga antradienį pažadėjo padidinti paramą Ukrainai bei sustiprinti Europos ir JAV aljanso bendradarbiavimą. „Turime toliau stiprinti NATO ir ES partnerystę. Turime toliau stiprinti paramą Ukrainai“, sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasirašęs bendrą deklaraciją su aukščiausiais ES pareigūnais.
Vykstant diskusijoms, kokius modernius ginklus Vakarų valstybės turėtų siųsti į Ukrainą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį prisidėjo prie raginimų siųsti Ukrainai tankus „Leopard“. „Manau, kad Ukraina turėtų gauti visą būtiną karinę techniką, kurios jai reikia ir kuria ji galėtų naudotis, kad apsigintų“, sakė U. von der Leyen. Ji pridūrė, kad Ukraina turėtų gauti ne tik pažangias oro gynybos sistemas, bet ir kitokią pažangią karinę techniką, kol tai bus būtina.
Praėjusią savaitę Vokietija pakeitė savo politiką ir pareiškė, kad suteiks Ukrainos kariuomenei apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Dabar įstatymų leidėjai ragina Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą tiekti sunkesnius tankus, tokius kaip „Leopard“, tačiau jis tai žada daryti tik suderinus su sąjungininkais. Kai kurios Vakarų valstybės iki šiol laikė tankų tiekimą jautriu klausimu, nes baiminosi, kad tai gali vesti prie karo eskalacijos. Pavyzdžiui, Ispanija ir Lenkija nori tiekti Vokietijos gamybos tankus „Leopard“, tačiau negali to daryti be gamintojos leidimo.
Tuo tarpu Jungtinė Karalystė trečiadienį pirmą kartą patvirtino ketinimus aprūpinti Ukrainą koviniais tankais. „Mes spartiname savo paramą Ukrainai naujos kartos karinėmis technologijomis, kurios padės laimėti šį karą. Akivaizdu, kad koviniai tankai gali suteikti ukrainiečiams galimybę pakeisti žaidimo taisykles“, sakė britų vyriausybės atstovas.
Trečiadienį į netoli fronto linijos esantį Charkivą atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Ji yra pirmoji šioje vietovėje apsilankiusi Vokietijos ministrų kabineto narė. Susitikimo su kolege iš Vokietijos metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino suteikti jo šaliai tankus „Leopard“ ir perspėjo, jog kuo ilgiau užtruks sprendimo dėl tankų priėmimas, tuo daugiau žmonių žus. Savo ruožtu Annalena Baerbock pareiškė, kad Ukrainai iš tiesų reikia daugiau tankų, tačiau vokiškų kovinių tankų „Leopard“ taip ir nepažadėjo, pabrėždama, jog dėl to būtina konsultuotis su partneriais. Visgi, Ukrainai ji pažadėjo papildomą 40 mln. eurų Vokietijos paramą išminavimo operacijoms ir interneto ryšio plėtrai.
Trečiadienį Ukrainoje, Lvivo mieste taip pat lankėsi Lenkijos ir Lietuvos prezidentai. Vizito metu Andrzejus Duda pranešė, jog Lenkija Ukrainai perduos tankų „Leopard“. „Pirmiausia norėtume, kad tai būtų tarptautinė koalicija, ir mes jos svarstymui pateikėme pasiūlymą pristatyti pirmąją tankų „Leopard“ partiją, kuri, tikiuosi, su kitų šalių tankų „Leopard“ partijomis bus nusiųsta į Ukrainą“, sakė jis. Tuo tarpu Lietuva Ukrainai suteiks oro gynybos sistemų, padėsiančių apsaugoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Tuo tarpu Latvijos gynybos ministrė Inara Mūrniecė antradienį pareiškė, jog šalis vėl gali pasiūlyti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oro gynybos kompleksų „Stinger“. Anot jos, Latvija svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai ginklų ir rengti Ukrainos kariškius. Ministrės teigimu, Ukraina teigiamai vertina Latvijos tiekiamas bepilotes skraidykles, todėl būtų galima tęsti jų tiekimą. „Iš esmės Ukrainos frontas yra mūsų gynybos linija, todėl mes tariamės, kaip prisijungti prie didelio pagalbos srauto, kaip paremti Ukrainą, kaip atsakyti į prezidento Volodymyro Zelenskio prašymus“, sakė ministrė.
Kanados gynybos ministrė Anita Anand antradienį po pokalbio telefonu su kolega iš Ukrainos Oleksijumi Reznikovu paskelbė, kad Kanada pirks iš Jungtinių Valstijų ir perduos Ukrainai NASAMS priešlėktuvinę sistemą. Jos teigimu, „tai – pirmoji Kanados auka Ukrainai oro gynybos sistemos pavidalu […]. Ši priešlėktuvinė sistema padės apsaugoti Ukrainos gyventojų centrus ir kritinę infrastruktūrą nuo bepiločių orlaivių, raketų ir oro antskrydžių […]. NASAMS turi labai aukštą pataikymo rodiklį ir tai yra vertingas indėlis į Ukrainos gynybos pajėgumus“.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas antradienį pareiškė, jog derybos dėl raketų sistemų ATACMS perdavimo Ukrainai vyksta labai intensyviai. Anot jo, po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos ėmė apšaudyti Rusijos sandėlius sistemomis HIMARS, rusai perkelia juos už 100 ir daugiau kilometrų. „Jie pailgino sviedinių pristatymo į priešakines linijas kelią, bet mes dabar negalime jų pasiekti. Mums reikia tam tikrų raketų, derybos vyksta, mūsų logika partneriams suprantama. Jie supranta, kad [okupantų] užnugario infrastruktūros naikinimas priartins karo pabaigą“, sakė jis.
