Trisdešimt aštuntąją karo savaitę okupantai suintensyvino operacijas Donecko srityje, taip pat nesėkmingai bandė atgauti pozicijas Šiaurės Rytų Charkivo srityje. Rusijos kariuomenė vykdo puolimą Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis ir toliau įrenginėja gynybines linijas kairiajame Dnipro krante. Tačiau po spalį įvykusios dronų atakos Sevastopolyje sumažėjo Rusijos Juodosios jūros laivyno aktyvumas.
Britų gynybos žvalgybos duomenimis, dar iki lapkričio 12 dienos Rusija beveik neabejotinai baigė atitraukti pajėgas iš Chersono – praradę šį miestą, okupantai okupuoto regiono „laikinąja sostine“ pavertė Azovo jūros uosto miestelį Heničeską. Anot britų gynybos žvalgybos, Rusija greičiausiai perkels karinius vadovybės dalinius į Heničesko sritį. Dabar okupantai yra pasirengę koordinuoti veiksmus prieš galimas grėsmes iš Ukrainos Chersono Vakaruose arba per Melitopolį Šiaurės Rytuose bei gauti pastiprinimą iš Krymo.
Lapkričio 15 dieną, antradienį Rusija surengė didžiausią iki šiol Ukrainos energetikos infrastruktūros ataką, kurios metu labiausiai nuketėjo Kyjivo, Žytomyro, Vinicos, Poltavos, Lvivo, Chmelnickio ir kitų šalies regionų gyvenamieji pastatai bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, per išpuolį agresoriai paleido per 90 sparnuotųjų raketų ir nežinomą skaičių Irano kamikadzės tipo bepiločių orlaivių. Anot Generalinio štabo, Ukrainos oro gynyba sunaikino 77 raketas, 10 Irano „Shahed-136“ ir vieną „Orion“ droną. Informacija toliau tikslinama.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo lapkričio 16 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 278 lėktuvus, 261 sraigtasparnį ir beveik 82,7 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2871 tankas, 5707 šarvuočiai, 1860 artilerijos sistemų, 393 raketų paleidimo sistemos, 209 oro gynybos sistemos, 4360 motorinių transporto priemonių, 16 laivų, 1525 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Po didžiausios istorijoje Ukrainos energetikos infrastruktūros atakos kelios ateinančios dienos bus ypatingai sunkios, artėjant šaltiems orams ir didėjant elektros tinklų apkrovimui. Nacionalinės energetikos įmonės „Ukrenergo“ generalinio direktoriaus Volodymyro Kudrytskio teigimu, sunkiausia padėtis šiuo metu stebima Ukrainos Vakaruose, taip pat centrinėje ir Šiaurės Rytų srityse. Anot jo, elektrikai nedelsdami pradėjo elektros tiekimo atkūrimo darbus ir dirbs 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Jis pridūrė, kad nors „Ukrenergo“ turi veiksmų planą įvairioms – įskaitant labiausiai kritiškas – situacijoms, ukrainiečiai turėtų būti pasiruošę dideliems energijos tiekimo sutrikimams.
Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, Rusijos okupacinis režimas, prisidengdamas tariama evakuacija, priverstinai deportuoja ukrainiečius iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų – ypatingai iš Chersono srities – į Rusijos pietinius regionus. Taip Kremlius bando „taisyti“ demografinę situaciją pietinėse Rusijos respublikose ir užkirsti kelią būsimiems pasipriešinimo judėjimams. Anot centro, okupantai pirmiausia sukelia humanitarinę krizę regione, o kai gyvenimas tokiomis sąlygomis tampa nebeįmanomas, gyventojams pasakojama apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą ir bombardavimus bei nustatomi „evakuacijos“ terminai, tokiu būdu darant žmonėms psichologinį spaudimą – kai civiliai gyventojai iš laikinai okupuotų teritorijų pasiduoda panikai, jie „evakuojami“ į pietines Rusijos Federacijos teritorijas. Ukrainos civiliai yra deportuojami į Krasnodaro ir Stavropolio kraštus, jiems draudžiama vykti į laisvą Ukrainą. Tuo tarpu tie, kurie nusprendžia likti Rusijos okupuotose teritorijose, kenčia dėl maisto trūkumo ir humanitarinės krizės. Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras taip pat informavo, kad Rusijos okupacinis režimas sustiprino represijas prieš civilius gyventojus Ukrainoje. Centro duomenimis, okupantai taip pat vilioja ukrainiečių vaikus iš laikinai okupuotų teritorijų į pietinius Rusijos regionus tariamam poilsiui ir reabilitacijai vaikų stovyklose – tada tėvams uždraudžiama pasiimti savo vaikus ar net įvažiuoti į regioną dėl „karinės padėties“.
Trečiadienį pranešta, kad Ukraina susigrąžino 103 vaikus, kuriuos iš Ukrainos jėga išvežė rusų okupantai. Nacionalinės policijos Nepilnamečių prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojo Jaroslavo Šanko teigimu, į Rusijos teritoriją nelegaliai deportuoti 11129 vaikai – tuo tarpu į šalį susigrąžinti pavyko 103 iš jų. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos vyriausybė šiuo metu kuria teisėkūros mechanizmą, padėsianti susigrąžinti į Rusiją nelegaliai išvežtus vaikus. Trečiadienio, lapkričio 16-osios ryto duomenimis, Rusijos invazija į Ukrainą nusinešė 432 vaikų gyvybes, 835 vaikai buvo sužeisti.
Tarptautinė erdvė
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemų dalis. Prezidentas pridūrė, kad nematyti jokių ženklų, jog tai būtų buvusi tyčinė ataka. Tuo tarpu premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog po šio įvykio Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį. „Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio, sakė M. Morawieckis, tačiau pabrėžė, kad „ši priemonė visą laiką yra mūsų rankose“. Šis straipsnis numato, kad Aljanso šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokių ženklų, jog Lenkija tapo tyčinės atakos taikiniu. „Nėra jokių ženklų, kad Rusija planuotų prieš NATO pradėti puolamuosius karinius veiksmus“, sakė jis. Aljanso vadovas pridūrė, kad tyrimas dėl incidento aplinkybių tęsiasi ir reikėtų palaukti jo išvadų. Tačiau jis paantrino Lenkijos prezidentui ir nurodė, kad šios šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemų dalis. Nepaisant to, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad dėl mirtino incidento atsakomybė tenka Rusijai.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, jog absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po vis dar neišaiškinto raketų smūgio Lenkijos teritorijoje pavadino Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilius gyventojus barbariškais. „Tai, ką jie daro, peržengia visas ribas“, sakė J. Bidenas, susitikęs su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishiu Sunaku Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo metu. Tuo tarpu R. Sunakas pareiškė, kad tokių įvykių nebūtų, jei Rusija nebūtų pradėjusi invazijos į Ukrainą. Anot britų premjero, tokia yra Vladimiro Putino karo realybė. „Kol [karas]tęsis, kils grėsmė mūsų ir mūsų sąjungininkų saugumui“, R. Sunakas.
Vokietija trečiadienį pareiškė, kad po mirtino raketų smūgio Lenkijoje gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos. „Skubiai reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime sustiprinti jos oro erdvės apsaugą patruliuojant Vokietijos naikintuvais „Eurofighter“, per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas ir pridūrė, jog „tai galima pradėti kad ir nuo rytojaus, jei Lenkija to pageidaus“. Anot jo, lėktuvai būtų pakeliami iš Vokietijos oro bazių, taigi, jų nereikėtų perkelti į Lenkiją.
Rusija trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje iškvietė lenkų ambasadorių, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės. Kyjivas anksčiau trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą.
Aukščiausias NATO pareigūnas per susitikimą vaizdo ryšiu paragino Ukrainos gynybos kontaktinės grupės nares suteikti šaliai daugiau oro gynybos sistemų, trečiadienį pranešė Aljansas. Per susitikimą NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pabrėžė būtinybę tiekti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų. J. Stoltenbergas susitikime taip pat sakė, kad mirtini raketų smūgiai visoje Ukrainoje „yra ryškus priminimas apie Rusijos nelegalaus karo žiaurumą“.
JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl nuostolių, patirtų Ukrainoje dėl Rusijos sukelto karo, registro sudarymo ir kompensacijų išmokėjimo. Rezoliuciją parėmė 94 šalys.
Pasaulio ekonomikos lyderių – Didžiojo dvidešimtuko grupė priėmė aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurioje dauguma valstybių griežtai kritikuoja Rusijos invaziją į Ukrainą. Nepaisant didelių skirtumų, deklaraciją priėmė visos valstybės narės, įskaitant Rusiją, trečiadienį, paskutinę susitikimo Indonezijos Balio saloje dieną. Tekste Rusijos puolimas prieš kaimyninę šalį apibūdinamas kaip karas, o ne kaip „speciali karinė operacija“, kaip norėjo Rusijos prezidentas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį, kitą dieną po derybų su Kinijos prezidentu, paragino Kiniją imtis didesnio tarpininko vaidmens, siekiant išvengti karo Ukrainoje eskalavimo. „Artimiausiais mėnesiais Kinija kartu su mumis galėtų atlikti svarbesnį tarpininko vaidmenį“, sakė E. Macronas ir pridūrė, kad su Prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimą kelionę į Kiniją kitų metų pradžioje. Kinija atsisakė daryti spaudimą Rusijai dėl beveik devynis mėnesius trunkančios invazijos ir padėjo apsaugoti Rusiją nuo diplomatinio pasmerkimo tokiuose forumuose kaip JT. Tačiau pastaruoju metu ji užsiminė, kad yra nepatenkinta tuo, kaip Rusija vykdo karą, ir ypač prezidento V. Putino grasinimais panaudoti branduolinius ginklus.
Čekijos parlamentas Rusijos režimą dėl prieš Ukrainą pradėto karo įvardijo teroristiniu. Antradienį vakare Prahoje už šią rezoliuciją balsavo 129 deputatai.
Švedija trečiadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai daugiau kaip 337 mln. eurų vertės karinę ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti artėjančios žiemos iššūkius. Vyriausybė pranešė, kad Švedija skirs maždaug 3 mlrd. kronų (275 mln. eurų) karinę ir papildomą 720 mln. kronų (66 mln. eurų) humanitarinę pagalbą. Karinę pagalbą sudarys oro gynybos sistema ir šaudmenys. Vyriausybė dėl operacijos slaptumo neatskleidė, kokia tai bus sistema ir kokia jos vertė. Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, kad šis pagalbos paketas yra didžiausias iš visų, kuriuos Švedija nuo karo pradžios suteikė Ukrainai. Iki šiol jų buvo aštuoni.
Kroatijos vyriausybė ketina priimti sprendimą dėl 14 sovietinių įvairios modifikacijos sraigtasparnių „Mi-8“ perdavimo Ukrainai, mainais ji tikisi gauti iš JAV modernesnių sraigtasparnių „Black Hawk“. Neoficialiomis žiniomis, Kroatija laipsniškai pereina prie vakarietiškos ginkluotės, o sovietinių sraigtasparnių eksploatavimo terminas baigsis iki 2026 metų. Pranešama, jog pakaks Kroatijos vyriausybės sprendimo, kad sraigtasparniai būtų perduoti Ukrainai, o savo prorusiškais pareiškimais garsėjančio šalies prezidento Zorano Milanovičiaus pozicija šiuo klausimu neturės įtakos.
Vokietijos gynybos ministerija pranešė, jog per karą Ukrainoje sugadinti Vokietijoje pagaminti ginklai bus remontuojami Slovakijoje. Remontą galima pradėti nedelsiant. Su Slovakija susitarta dėl savaeigių haubicų ir daugybės raketų paleidimo įrenginių remonto.
Vokietija ir Ispanija planuoja apmokyti tūkstančius Ukrainos karių pagal Europos Sąjungos programą, turinčią pastiprinti ukrainiečių kontrpuolimą. Anksčiau ir kitos bendrijos šalys paskelbė, kad savo teritorijoje apmokys Ukrainos karius. ES pradeda didžiausią karinę mokymo misiją per savo istoriją, siekdama parengti 15 tūkst. Ukrainos karių kovos veiksmams. Pagrindiniu šios misijos centru taps Ukrainos kaimynė Lenkija, o antroji būstinė bus įkurta Vokietijoje. Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht per bloko ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė, kad Berlynas iki kitų metų birželio planuoja 5 tūkst. ukrainiečių suteikti įvairių įgūdžių. Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles sakė, kad jos šalis planuoja kas du mėnesius apmokyti po 400 karių, ir kad bendras jų skaičius per metus sieks 2,4 tūkstančio. M. Robles teigė, kad mokymų centre, esančiame Ispanijos centriniame Toledo mieste, jau buvo įrengtos gyvenamosios patalpos kariams. Praeitą mėnesį Prancūzija paskelbė, kad apmokys iki 2 tūkst. ukrainiečių karių. NATO priklausančios Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV jau apmoko ukrainiečių karinį personalą Britanijoje ir JAV karinėje bazėje Vokietijoje.
JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Williamas Burnsas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žvalgybos vadovais, kad informuotų juos apie savo įspėjimą Maskvai nenaudoti branduolinių ginklų. W. Burnsas Kyjive lankėsi antradienį. Pirmadienį jis Ankaroje su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu kalbėjosi apie karą ir Maskvos grasinimus panaudoti taktinius branduolinius ginklus savo interesams ginti.
