Trisdešimt septintąją karo savaitę Rusija stiprino savo gynybines pozicijas visose okupuotose srityse. Chersono srities krante sprogimų metu buvo sugriauti keli tiltai. Patvirtinta, kad okupantų užnugaryje buvo susprogdinti mažiausiai trys tiltai – žinia apie sprogimus plačiai ištransliuota prorusiškuose socialinio tinklo Telegram kanaluose, kurie dalijosi sunaikintų tiltų nuotraukomis. Okupantai tvirtino, kad tiltai buvo susprogdinti siekiant sutrukdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą. Vienas iš sugriautų tiltų jungė Chersono ir Beryslavo rajonus.
Anot britų gynybos žvalgybos, okupantai pradėjo statyti gynybines struktūras aplink okupuotą Mariupolį – šiam tikslui dvi gamyklos gamina betonines piramidines prieštankines konstrukcijas, kitaip žinomas kaip drakono dantys. Mariupolis yra Rusijos sausumos tilto į Krymą – pagrindinės logistikos komunikacijos linijos – dalis. Drakono dantys taip pat buvo išsiųsti gynybiniams įtvirtinimams Zaporižėje ir Chersone ruošti.
Spalio 19 dieną „Wagner“ grupės savininkas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad okupuotoje Luhansko srityje bus pastatyta vadinamoji „Wagner linija“ – serija prieštankinių įtvirtinimų iš betoninių piramidžių, besidriekiančių į Rusijos Belgorodo sritį. Ši veikla rodo, kad Rusija deda dideles pastangas tam, kad pasiruoštų gynybai. Tai savo ruožtu gali užkirsti kelią sparčiai Ukrainos pažangai proveržio atveju.
Trečiadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė kariams pasitraukti iš okupuoto Ukrainos Chersono ir užimti gynybines pozicijas. Palydovinių vaizdų analizė ir žvalgybos ataskaitos rodo, jog okupantai ruošia daugiasluoksnę gynybą rytiniame Dniepro upės krante pietinėje Chersono srityje. Šie įtvirtinimai yra panašūs į vadinamąją nacistinės Vokietijos „Atlanto sieną“, pastatytą siekiant užkirsti kelią sąjungininkų išsilaipinimui Antrojo pasaulinio karo metu – gynybos portalo Defense Express duomenimis, kuriamos trys gynybos linijos: palei rytinį Dniepro upės krantą, 5 – 10 ir 20 – 25 kilometrų atstumu nuo Dniepro.
Visa tai daroma slaptai, papildant vadinamosios „Wagner linijos“ statybas. Defense Express pažymi, jog Rusijai imantis pastangų tam, kad sukurtų panašias gynybines struktūras palei fronto liniją Zaprižės srityje, vedančias į Donbasą, tai greičiausiai reikš, kad Kremliaus puolimo potencialas iš esmės yra išeikvotas ir pereina prie jau okupuotų teritorijų kontrolės, siekiant išsaugoti sausumos tiltą į Krymą.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo lapkričio 9 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 278 lėktuvus, 260 sraigtasparnių ir beveik 78 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2801 tankas, 5666 šarvuočiai, 1802 artilerijos sistemos, 393 raketų paleidimo sistemos, 205 oro gynybos sistemos, 4227 motorinės transporto priemonės, 16 laivų, 1482 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Lapkričio 3 dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnij pareiškė, kad okupantai Ukrainoje prarado dvigubai daugiau lėktuvų nei Afganistano kare. Nuolatinį pranašumo ore trūkumą greičiausiai dar labiau apsunkina prasti mokymai, patyrusių įgulų praradimas ir kt. Ekspertų teigimu, mažai tikėtina, jog situacija galėtų pasikeisti per ateinančius kelis mėnesius – Rusijos orlaivių nuostoliai greičiausiai gerokai viršija pajėgumus gaminti naujus lėktuvų korpusus. Laikas, reikalingas kompetentingų pilotų mokymui, dar labiau sumažina Rusijos gebėjimą atkurti kovinius pajėgumus ore.
JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo politikai Colino Kahlo teigimu, nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija tikriausiai jau neteko pusės savo pagrindinių kovinių tankų ir sunaudojo didžiąją dalį itin tiksliai valdomos ginkluotės.
Humanitarinė situacija
Pirmadienį, lapkričio 7 dieną netoli okupuoto Mariupolio buvo aptiktos trys masinės ginkluoto miesto užgrobimo metu rusų okupantų nužudytų ukrainiečių kapavietės su daugiau nei 1,5 tūkst. kapų. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, anot BBC, kapavietės buvo rastos Senojo Krymo, Mangušo ir Vynohradnės apylinkėse netoli Mariupolio. Informacinio atsparumo centro teigimu, išanalizavus vietovės vaizdus, paaiškėjo, kad ten buvo iškasta 1,5 tūkst. naujų kapų nuo tada, kai šie vaizdai paskutinį kartą buvo analizuoti birželio mėnesį. Šiuo metu skaičiuojama, kad nuo karo pradžios šioje vietovėje buvo iškasta daugiau nei 4,6 kapaviečių, tačiau šiuo metu nėra aišku, kiek palaikų jose buvo palaidota. Ukrainos pareigūnai mano, kad per kautynes Mariupolyje žuvo mažiausiai 25 tūkst., žmonių, o apie 5 – 7 tūkst. iš jų buvo palaidoti po okupantų subombarduotų namų griuvėsiais. Mariupolyje prieš karą gyveno beveik 500 tūkst. žmonių. Liudininkai Mariupolyje BBC sakė matę, kaip pastaraisiais mėnesiais okupantai iš pastatų griuvėsių traukė kūnus ir vežė juos laidoti.
Sekmadienį, lapkričio 6 dieną Ukrainska Pravda pranešė, jog daugiau nei 4,5 mln. namų ūkių – daugiausia Kyjivo mieste ir regione – buvo likę be elektros, Rusijai ir vėl planuojant naujas didelio masto atakas, o elektros tinklo operatorė paragino ukrainiečius ruoštis tolimesniems elektros energijos tiekimo nutraukimams. Remdamasi Ukrainos branduolinių elektrinių operatorės „Energoatom“ spaudos tarnyba, Ukrainska Pravda taip pat informavo, jog bendrovė analizuoja galimo Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sprogimo poveikį Zaporižės atominės elektrinės veiklai. Pažymėta, jog Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimas gali lemti negrįžtamą vandens lygio kritimą Kachovkos tvenkinyje, iš kurio tiekiamas aušinamasis vanduo Zaporižės atominei elektrinei.
Nuo karo pradžios Rusija padarė žalą daugiau nei 1,1 tūkst. medicinos įstaigų, iš kurių 144 buvo visiškai sunaikintos. Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija apskaičiavo, kad medicinos įstaigų, kurias dar galima išgelbėti, remontas kainuotų daugiau nei 1,28 mlrd. eurų, tačiau šie skaičiavimai buvo paskelbti dar lapkričio 6 dieną ir nėra galutiniai, agresoriams toliau sistemingai bombarduojant ir apšaudant civilius taikinius visoje Ukrainoje. Labiausiai nukentėjo Charkivas bei Donecko ir Luhansko sritys, kurių kiekvienoje buvo apgadinta arba sunaikinta daugiau nei du šimtai įstaigų.
Tarptautinė erdvė
Antradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis išdėstė Ukrainos reikalavimus Rusijai:
– Atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir sugrąžinti Rusijos savavališkai prisijungtas teritorijas;
– Gerbti Jungtines Tautas;
– Kompensuoti kare patirtus nuostolius;
– Visus iki vieno karo nusikaltėlius patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
– Suteikti garantijas, kad invazija daugiau niekada nepasikartos.
Kaip skelbia Politico, tarp reikalavimų nebeminima sąlyga nušalinti nuo valdžios Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova pakomentavo popiežiaus Pranciškaus žodžius apie „rusams būdingą humanizmą“. „Atsiprašau, bet nesusilaikysiu. Popiežius Pranciškus tikriausiai neatidžiai skaitė Dostojevskį. Kitaip Jo Šventenybė nesistebėtų rusų žiaurumu (kuris jiems kaip tik natūraliai būdingas). O keli kiti rusų rašytojų ir poetų, įskaitant Puškiną, Kupriną, Bulgakovą, kūriniai, kaip ir net paviršutiniška pažintis su tikrąja mūsų regiono istorija, parodytų, kad humanizmu Maskovijoje net nekvepėjo nei valdant Ivanui Rūsčiajam 1547-aisiais, nei 1708-aisiais, kai buvo žiauriai išskersti Baturino gyventojai, nei per vėlesnius įvykius…“, socialiniame tinkle Facebook rašė diplomatė. Popiežius Pranciškus, grįždamas iš vizito Bahreine, žurnalistams pareiškė, kad „rusų tautai nebūdingas žiaurumas“. „Mane stebina tas žiaurumas, šiaip jau nebūdingas rusų tautai, kuri yra didi tauta; tas kareivių ir samdinių, kurie eina į karą kaip į nuotykį, žiaurumas. Aš taip manau, kadangi labai gerbiu rusų tautą, rusų humanizmą. Pakanka prisiminti Dostojevskį, kuris iki šiol įkvepia žmones suvokti krikščionybę“, sakė Šventasis Tėvas.
Į Kyjivą antradienį atvyko JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas Greenfield. Praėjusį penktadienį Ukrainoje taip pat lankėsi JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
Ukraina pirmadienį paskelbė, kad iš Vakarų sąjungininkių gavo daugiau oro gynybos sistemų, ir teigė, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą. „NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, socialiniame tinkle rašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. „Toliau šaudysime į mus atakuojančius priešo taikinius. Dėkojame savo partneriams: Norvegijai, Ispanijai ir JAV“, pridūrė gynybos ministras.
Italijos vyriausybė ruošia naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuriame turėtų būti oro gynybos sistemos SAMP-T ir „Aspide“. Į naująjį paketą turėtų būti įtrauktos prancūzų ir italų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos SAMP-T ir itališkos „Aspide“, taip pat nešiojamos raketos „Stinger“. Anot italų pareigūno, kol kas neaišku, kiek sistemų Italija galės perduoti ir kada tokia siunta gali būti pristatyta.
Jungtinė Karalystė perduos Ukrainos kariams žieminių miegmaišių ir šildomų palapinių. Tai Londone paskelbė gynybos sekretorius Benas Wallace`as. „Kartu su mokomąja programa ir mirtinos ginkluotės tiekimu tai demonstruoja mūsų įsipareigojimą užtikrinti, kad ukrainiečių kariai būtų gerai parengti ir kokybiškai aprūpinti, galėtų kovoti ir lemti savo ateitį“, sakė pareigūnas. Naująjį pagalbos paketą sudarys 12 tūkst. žieminių miegamųjų komplektų ir 150 šildomų palapinių. Be to, iki gruodžio vidurio Ukraina iš Jungtinės Karalystės gaus 25 tūkst. žieminės aprangos komplektų.
JAV, sąjungininkai ir partneriai diskutuoja apie būdus, kaip aprūpinti Ukrainą elektros generatoriais, šildymo, vandens valymo ir kita specialia įranga, Rusijai sąmoningai naikinant kritinę šalies infrastruktūrą. Apie tai antradienį per pasitarimą Pentagone paskelbė oficialus JAV gynybos departamento atstovas generolas Patrickas Ryderis. Jis nurodė, kad visų pirma svarstomas galimas generatorių, vandens valymo įrangos, šildytuvų ir kt. įrangos tiekimas.
Europos Komisija trečiadienį paskelbė išsamią informaciją apie 18 mlrd. eurų vertės ekonominės paramos Ukrainai paketą 2023 metams, kuriam, kaip tikimasi, pritars valstybės narės. Pagal šį planą blokas kas mėnesį Kyjivui siųstų po 1,5 mlrd. eurų 35 metų trukmės paskolomis, kurių palūkanas padengtų Europos Sąjunga. Paskolų paketą dar turės patvirtinti valstybės narės, tačiau kai kurios iš jų skeptiškai vertina galimybę prisiimti atsakomybę už didėjančią Ukrainos skolą. Vis dėlto Europos Komisija tikisi, kad pirmasis mokėjimas bus atliktas kitų metų sausį. Šiais metais blokas jau nusiuntė Ukrainai 4,2 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos ir iki šio mėnesio pabaigos planuoja išmokėti dar 2,5 mlrd. eurų. Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad kitais metais Ukrainai reikės 3 – 4 mlrd. eurų per mėnesį. Briuselis tikisi, kad jo įnašą papildys Vašingtonas ir kiti donorai.
Iš viso ES įšaldyto Rusijos fizinių asmenų ir bendrovių turto apie trečdalis blokuota Liuksemburge. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES įvedus sankcijas, Liuksemburge įšaldyta 5,5 mlrd. vertės rusų turto iš 17 mlrd., antradienį parlamente sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas. Anot jo, „jei Rusija nenusileis, tuomet tolesnės sankcijos bus neišvengiamos“. Jis taip pat pažymėjo, jog dėl Rusijos karo prieš Ukrainą „neutralumo negali būti“. Liuksemburgas iki šiol perdavė Ukrainai ginklų ir įrangos už daugiau kaip 72 mln. eurų. Tai atitinka 16 proc. viso Didžiosios Hercogystės gynybos biudžeto.
Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės laivai nuo vasario mėnesio pradžios laukė Turkijos valdžios leidimo kirsti Bosforo sąsiaurį, kad galėtų įplaukti į Juodąją jūrą, bet Ankara taip ir neleido to padaryti. Sekmadienį, lapkričio 6 dieną laivai buvo pastebėti Singapūro sąsiauryje – jie plaukė į bazę Vladivostoke. „Ar matote ant vamzdžių raides „Z ir „V“? Kaip sename anekdote: „Neprireikė.“ Ir viskas dėl Turkijos ir jos sąsiaurių. O jie laukė devynis mėnesius. Pavargo, atlikti remonto nebuvo kur, įgulai atsibodo“, socialiniame tinkle rašė Andrejus Klimenka, Juodosios jūros strateginių tyrimų instituto stebėjimo grupės vadovas. Jo teigimu, raketinis kreiseris „Variag“ ir priešpovandeninis laivas „Admiral Tribuc“ Viduržemio jūroje stovėjo nuo vasario 2 dienos ir ruošėsi plaukti į Juodąją jūrą, kad galėtų atakuoti Ukrainos teritoriją.
Irano vyriausiasis saugumo pareigūnas Ali Shamkhanis trečiadienį Teherane su Rusijos kolega Nikolajumi Patruševu vykusiame susitikime paragino pradėti dialogą, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje. „Iranas remia bet kokią iniciatyvą, kuria siekiama paliaubų ir taikos tarp Rusijos ir Ukrainos per dialogą“, sakė A. Shamkhanis. Vėliau N. Patruševas susitiko su Irano prezidentu Ebrahimu Raisiu, kuris sakė, kad „karo masto išplėtimas ir jo eskalavimas kelia susirūpinimą visoms šalims“, pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA. Susitikimai įvyko po to, kai Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai pastarosiomis savaitėmis kaltino Rusiją, kad ši naudoja Irane pagamintus dronus. Teheranas šiuos kaltinimus neigia.
Šiaurės Korėja yra sakiusi, kad niekada nėra sudariusi ginklų pardavimo sandorių su Rusija ir neplanuoja to daryti. Taip šalis reagavo į JAV pareiškimą, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai artilerijos sviedinius. Gynybos ministerijos atstovas spaudai šiuos kaltinimus atmetė kaip gandus ir sakė, kad Pchenjanas „niekada neturėjo ginklų sandorio su Rusija“ ir „neplanuoja to daryti ateityje“.
Rusija ir Indija svarsto galimybę bendrai gaminti modernią gynybos įrangą, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru Maskvoje jis kalbėjosi apie karinio ir technologinio bendradarbiavimo perspektyvas, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Apie kokią konkrečią gynybos įrangą galėjo būti kalbama, liko neatskleista. Tai buvo penktasis abiejų ministrų susitikimas šiais metais.
Egipto prezidentas Abdelas Fattah el-Sisi pirmadienį kalboje, kurią pasakė atidarydamas JT klimato konferenciją, paragino nutraukti Ukrainoje šiuo metu vykstantį Rusijos sukeltą karą. „Dėl šio karo tarp Rusijos ir Ukrainos kenčia visas pasaulis. Šis karas turi liautis, taip pat turi baigtis ir jo sukeltos kančios“, sakė Egipto prezidentas ir paragino aukščiausius pasaulio pareigūnus skubiai imtis „daugiau priemonių ir veiksmų“ dėl klimato bei patikslinti, kaip ketina padėti sumažinti emisijas. „Nėra laiko sėdėti sudėjus rankas, nėra vietos dvejonėms“, pabrėžė A. F. el-Sisi.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas JT klimato konferencijoje pabrėžė, kad, nepaisant Rusijos karo prieš Ukrainą, negalima aukoti klimato įsipareigojimų. Viena po kitos pasikartojančios krizės gali daugelį paskatinti pasiduoti ir pareikšti: „mes turime kitų prioritetų, klimatas gali palaukti“, tačiau ekstremali klimato situacija, esą, yra dabar, o ne bus rytoj. „Tai, kas pasakyta Glazge, lieka galioti – nors pasaulis dėl karo Ukrainoje ir nebėra toks pat“, akcentavo Prancūzijos vadovas.
