Trisdešimt trečiąją karo savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau vykdė kontrpuolimą į Rytus nuo Oskilo upės, link Luhansko teritorijos Kreminos – Svatove kryptimi, taip pat tęsė antžemines atakas šiaurinėje ir vakarinėje Chersono srityje, kur iki vakar buvo išlaisvintos jau 75 gyvenvietės. Tuo tarpu okupantai toliau vykdė sausumos puolimą Donecko srityje.
Šeštadienio rytą ant Krymo tilto įvyko sprogimas, kurio pasekmės, anot britų gynybos žvalgybos, tikėtina, turės reikšmingos įtakos ir taip ribotoms Rusijos galimybėms palaikyti savo kariuomenę Ukrainos Pietuose. Britų žvalgyba mano, kad šis incidentas taip pat smarkiai paveiks ir patį Vladimirą Putiną – sprogimas įvyko praėjus kelioms valandoms po jo septyniasdešimtojo gimtadienio, jis asmeniškai finansiškai rėmė ir atidarė tiltą, statybų rangovu buvo jo vaikystės draugas Arkadijus Rotenbergas, o pastaraisiais mėnesiais rusų nacionalinės gvardijos vadas Viktoras Zolotovas, anksčiau saugojęs V. Putiną, viešai tvirtino, jog Krymo tiltas yra saugus.
Nuo pirmadienio okupantai raketomis intensyviai apšaudė visą Ukrainos teritoriją – yra civilių aukų, fiksuojami dideli nuostoliai infrastruktūrai. Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad spalio 10 – 11 dienomis nuo okupantų raketų smūgių nukentėjo maždaug 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros. Kalbėdamas su CNN jis sakė, kad tai pirmas kartas nuo karo pradžios, kai Rusija taip stipriai smūgiavo energetikos infrastruktūrai, o viena to priežasčių, anot ministro, buvo ta, kad Ukrainos elektros eksportas į Europą padeda Europos šalims pakeisti rusiškas dujas ir anglį. NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, aljansas kol kas nemato ženklų, kad Rusija ruoštųsi galimam branduolinio ginklo panaudojimui.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spalio 12 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 268 lėktuvus, 235 sraigtasparnius ir 63,3 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2505 tankai, 5181 šarvuotis, 1507 artilerijos sistemos, 355 raketų paleidimo sistemos, 182 oro gynybos sistemos, 3927 motorinės transporto priemonės, 15 laivų, 1129 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, spalio 4 – 10 dienomis tyrimo ir prokuratūros grupei atliekant išlaisvintų Sviatohirsko ir Lymano miestų patikrinimą, buvo patikrintos ir vietinių gyventojų laidojimo vietos. Sviatohirske teisėsaugos pareigūnai iškasė 34 žmonių kūnus, ant kai kurių buvo smurtinės mirties žymių, taip pat automobilyje rasti du kūnai, kurių tapatybės nustatinėjamos. Rasta ir palaidotų ir vaikų – jauniausiajai tik metukai, ji palaidota šalia visos šeimos. Iš viso patikrinimo metu jau iškasti 44 kūnai.
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrejus Jermakas informavo, jog tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Tarp 32 išlaisvintų ukrainiečių yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai. Anot A. Jermako, jie visi buvo tose vietose, kur tęsėsi aršios kovos, daugelis šių žmonių buvo laikomi dingusiais be žinios. Jis taip pat sakė, kad mainų metu į Ukrainą buvo perkeltas vieno iš žuvusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kūnas – Izraelio pilietis Dmytro Fialka, buvęs Lvivo „Dinamo“ futbolo klubo treneris, pastaruosius kelerius metus gyvenęs Ukrainoje.
Tarptautinės atominės energetikos agentūros duomenimis, Zaporižės atominė elektrinė vėl prijungta prie išorinio elektros tinklo. Išorinis elektros energijos tiekimas, nuo kurio priklauso gyvybiškai svarbių elektrinės saugos sistemų darbas, trečiadienį nutrūko dėl objekto apšaudymo. Agentūros vadovo Rafaelio Grossio teigimu, tai rodo, kokia sudėtinga yra situacija. Taip pat jis dar kartą pareikalavo apsaugos zonos apie didžiausią Europos atominę elektrinę, siekiant išvengti karo veiksmų netoli objekto.
Tarptautinė erdvė
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pranešė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl sprogimo ant Krymo tilto, buvo sulaikyti aštuoni asmenys. Penki iš jų – Rusijos, kiti – Ukrainos ir Armėnijos piliečiai. Tarnyba nurodo, esą, sprogdinimo organizatorius buvo „Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas, jos vadovas Kyrylo Budanovas, darbuotojai ir agentai“. Ukraina netrukus sureagavo į Rusijos kaltinimus. „Visa FSB ir Tyrimų komiteto veikla yra nesąmonė. Tai netikros struktūros, tarnaujančios V. Putino režimui, todėl tolesnių jų pasisakymų tikrai nekomentuosime“, sakė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrejus Jusovas.
V. Putinas dekretu pratęsė draudimą įvežti maisto produktus iš dešimčių šalių. Šis draudimas galios dar metus – iki 2023 metų gruodžio 31 dienos. 2014 metų rugpjūtį pirmą kartą paskelbtas embargas iš ES buvo reakcija į Vakarų sankcijas Rusijai. Embargas taikomas ir maisto produktams iš JAV, Australijos, Kanados bei Ukrainos. Nepaisant importo draudimo, daugelis produktų iš Vakarų vis tiek patenka į Rusiją nelegaliai.
Rusija mano, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per būsimą susitikimą su Rusijos vadovu Kazachstane oficialiai pasiūlys tarpininkauti derybose su Ukraina, trečiadienį sakė Kremliaus patarėjas. „Turkai siūlo tarpininkauti. Jei kokios nors derybos įvyks, greičiausiai jos vyks jų teritorijoje: Stambule arba Ankaroje“, žurnalistams kalbėjo Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Jis pridūrė, kad R. T. Erdoganas per ketvirtadienį Kazachstano sostinėje Astanoje vyksiančias derybas su V. Putinu „tikriausiai ką nors oficialiai pasiūlys“. Turkijoje jau įvyko dvejos Maskvos ir Kyjivo derybos.
Galingiausios pasaulio valstybės antradienį po nuotolinio pokalbio su Ukrainos su prezidentu pareiškė, kad laikys Rusijos vadovą V. Putiną atsakingu už neseniai įvykdytus plataus masto raketų smūgius Ukrainos miestams. „Griežčiausiai smerkiame šias atakas ir primename, kad beatodairiškos atakos prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, sakoma Didžiojo septyneto šalių pareiškime po vaizdo konferencijos. „Esame pasiryžę remti Ukrainą, kad ji galėtų patenkinti savo pasirengimo žiemai poreikius“, teigiama pareiškime. Išreikšdami solidarumą su Ukraina, lyderiai teigė sveikinantys Volodymyro Zelenskio „pasirengimą teisingai taikai“. Tai apima Jungtinių Tautų Chartijoje numatytą teritorinio vientisumo ir suvereniteto apsaugą ir Ukrainos „gebėjimo gintis ateityje“ užtikrinimą. Be to, bet koks susitarimas turėtų užtikrinti Ukrainos atsigavimą ir atstatymą, įskaitant galimybių tai padaryti iš Rusijos lėšų nagrinėjimą, ir siekti atsakomybės už Rusijos karo metu padarytus nusikaltimus.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen antradienį paragino sąjungininkus sparčiau išmokėti lėšas Ukrainai. Jos teigimu, JAV artimiausiomis savaitėmis pradės teikti Ukrainos vyriausybei finansinę pagalbą, Kongreso priimtą rugsėjo 30 dieną. Šis paketas yra 12,3 mlrd. JAV dolerių (12,65 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo dalis.
Sąjungininkai suteikė paramą Ukrainai, išnaudodami NATO atsargas, pareiškė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, atvykęs į Briuselį, kur dalyvauja NATO gynybos ministrų susitikime. „Tai buvo teisingas žingsnis, tačiau, žinoma, turime spręsti, kaip tas atsargas papildyti“, sakė jis. Aljanso gynybos ministrai su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu aptarė neatidėliotinus Ukrainos poreikius. J. Stoltenbergo teigimu, oro gynybos sistemos yra svarbiausias prioritetas. „Turime padidinti mastą, kad galėtume padėti Ukrainai apginti dar daugiau miestų ir teritorijų nuo siaubingų Rusijos atakų prieš jos civilius gyventojus“, sakė NATO vadovas.
Iš JAV į Ukrainą atgabenta nauja raketinės artilerijos sistemų HIMARS siunta. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministras, kuriuo remiasi Ukrinform. „Pristatytos keturios papildomos raketinės artilerijos sistemos HIMARS nuo mūsų partnerių amerikiečių! Dėkoju JAV prezidentui J. Bidenui, gynybos sekretoriui Lloydui Austinui III ir visai amerikiečių tautai. HIMARS metas: geras metas ukrainiečiams ir blogas metas okupantams“, socialiniame tinkle Twitter rašė jis. The New York Times duomenimis, šiuo metu Ukraina turi 16 sistemų HIMARS, kurias jai perdavė JAV, ir 10 daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS), kurias atsiuntė kiti sąjungininkai. Antradienį O. Reznikovas taip pat pranešė, kad Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją oro gynybos sistemą „Iris-T“.
Kanada ir Nyderlandai pažadėjo tolesnę karinę paramą Ukrainai. Kanados gynybos ministrė Anita Anand trečiadienį Briuselyje kalbėjo apie 50 mln. dolerių (51,5 mln. eurų) paramos paketą. Už šias lėšas, be kita ko, bus perkama tokių žiemai reikalingų prekių, kaip pirštinės, auliniai batai, striukės ir kelnės, sakė ministrė vadinamosios tarptautinės Ukrainos kontaktinės grupės, per kurią koordinuojamas ginklų tiekimas šaliai, susitikimo metu. Be to, Ukrainai kare su Rusija bus perduotos kameros bepiločiams orlaiviams bei teikiamos ryšio paslaugos. Nyderlandai paskelbė, kad tieks Ukrainai daugiau oro gynybos raketų. Po pastarųjų Rusijos raketų atakų prieš Ukrainos miestus šalis privalo turėti galimybių gintis, Briuselyje kalbėjo gynybos ministrė Kajsa Ollongren. „Vienintelis dalykas, ką V. Putinas tuo pasiekė, yra tai, kad mes paramą dar labiau didinsime“, pridūrė ji. Detalių apie ginklų tiekimą, pavyzdžiui, apie raketų skaičių, ministrė neįvardijo, tačiau paminėjo, kad tam bus skirta 15 mln. eurų. Nyderlandai taip pat ketina prisidėti ir prie Ukrainos kariuomenės aprūpinimo žiemai reikalingais daiktais.
Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis trečiadienį pranešė, jog Europos investicijų bankas pervedė Ukrainai dar 550 mln. eurų. „Šios lėšos, visų pirma, padės padengti sugadintos energetikos infrastruktūros remonto išlaidas ir palaikyti Ukrainos elektros tinklo stabilumą. Ši parama taip pat bus panaudota komunalinių ir pagrindinių paslaugų gyventojams teikimui atkurti“, socialinio tinklo Telegram kanale rašė D. Šmyhalis. Anot jo, vos per du mėnesius pagal EIB ir Europos Komisijos skubios paramos paketą Ukraina gavo 1,05 mlrd. eurų, o „dar 540 mln. eurų bus gauta atnaujinus bendrų projektų finansavimą“.
Elonas Muskas, prieš paskelbdamas savo skandalingas Twitter žinutes apie Ukrainą, tiesiogiai kalbėjosi su Rusijos prezidentu, Vice cituoja Eurasia Group atstovą Ianą Bremmerį. Eurazijos grupės prenumeratoriams išsiųstame naujienlaiškyje I. Bremmeris rašė, kad „Tesla“ vadovas E. Muskas jam sakė, jog V. Putinas yra pasirengęs derėtis, bet tik tuo atveju, jei Krymas išliks rusiškas, jei Ukraina priims nuolatinį neutralumą ir pripažins Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižės sričių aneksiją. Be to, E. Muskas teigė, kad V. Putinas yra pasirengęs siekti savo tikslų „nesvarbu, kas nutiktų“, įskaitant net branduolinio smūgio galimybę, jei Ukrainos pajėgos įžengtų į Rusijos laikinai okupuotą Krymą. Todėl „Tesla“ įkūrėjas, esą, nusprendė padaryti viską, kad išvengtų tokio rezultato. Anot leidinio, I. Bremmeris taip pat teigė, kad E. Muskas atmetė Ukrainos prašymą aktyvuoti „Starlink“ Kryme.
