Dvidešimt devintąją karo savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsė kontrpuolimą Šiaurės, Rytų ir Pietų kryptimis – pranešta, jog Ukrainos kariuomenė jau yra išlaisvinusi teritoriją, kurios bendras plotas iš viso siekia apie 8 tūkst. kvadratinių kilometrų. Charkivo srityje jau išlaisvinta apie 300 gyvenviečių su 150 tūkst. gyventojų – pirmą kartą nuo karo pradžios čia Kremlius pripažino savo pralaimėjimą. JAV žvalgybos atstovai mano, kad po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Charkivo srityje Rusija gali būti priversta atiduoti kitas užgrobtas teritorijas.
Tuo tarpu Luhansko srityje okupantai, esą, paliko Kreminos miestą – Luhansko srities gubernatorius Sergijus Haidajus antradienį informavo, jog vietos partizanai čia iškėlė Ukrainos vėliavą, tačiau Ukrainos kariai, anot jo, į miestą dar nebuvo įžengę. Visgi, Rytų fronte Rusijos kariuomenė laipsniškai veržėsi į Pietus nuo Bachmuto ir tęsė atakas visoje Donecko srityje. Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako teigimu, Luhansko ar Donecko išvadavimas sukeltų domino efektą, sugriaudamas rusų karinį frontą ir sukeldamas politinę destabilizaciją Rusijos Federacijoje. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainai reikia oro gynybos sistemų, kad būtų apsaugota svarbi infrastruktūra, ir daugiau ginklų, kad būtų galima deokupuoti Ukrainos teritoriją, ypač Donbasą.
Pietuose dvidešimt devintąją karo savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsė sausumos kontrpuolimą Chersono srityje, buvo pranešta, kad Rusijos kariai paliks Melitopolį. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolo majoro Dmitrijaus Dmytro Marčenko teigimu, vien Pietų kryptimi per pastarąsias dvi savaites žuvo daugiau nei 1,8 tūkst. Rusijos karių, buvo numušti du lėktuvai ir du sraigtasparniai, sunaikinta daugiau nei 120 tankų, 130 artilerijos sistemų, 20 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, taip pat, naudojant tarptautinių partnerių teikiamą modernią įrangą, sunaikinti tiltai, 150 rusų vadaviečių ir apie 70 amunicijos sandėlių.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rugsėjo 14 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 246 lėktuvus, 215 sraigtasparnių ir maždaug 53,6 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2180 tankų, 4665 šarvuočiai, 1290 artilerijos sistemų, 311 raketų paleidimo sistemų, 167 oro gynybos sistemos, 3501 motorinė transporto priemonė, 15 laivų, 908 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Ryšium su sėkmingais Ukrainos pajėgų gynybiniais veiksmais ir dideliais priešo nuostoliais, okupantų moralinė ir psichologinė būklė išlieka itin žema. Okupacinių pajėgų dalinių vadovybė bando priversti karius dalyvauti kovose. Priešo oro gynybos padalinių vadovybė taip pat stengiasi organizuoti oro gynybos sistemų evakuaciją gilyn į laikinai okupuotas teritorijas ir į Rusijos Federacijos teritoriją.
Pranešama, jog Rusijos okupuotame Chersone invazinių pajėgų paskirti vietos policijos pareigūnai masiškai teikia atsistatydinimo dokumentus. Su agentūros Ukrinform žurnalistais bendravusio šaltinio teisėsaugoje teigimu, atsižvelgiant į pastarojo meto Ukrainos kariuomenės sėkmę regione, policijos pareigūnų, kurie yra pasirengę mesti tarnybą vos prieš kelis mėnesius perėję į Rusijos pusę, skaičius gerokai išaugo. Formaliomis priežastimis, nulėmusiomis ketinimą atsistatydinti, įvardijamas vadovų nesugebėjimas pareigūnams užtikrinti tinkamų darbo sąlygų. Šaltinio teigimu, bendros nuotaikos tarp Rusijos karinių ir saugumo pajėgų okupuotose Ukrainos teritorijose rodo, kad jos nori „trauktis ir bėgti“.
Humanitarinė situacija
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Tarptautinės atominės energetikos agentūros atstovų vizitas į užgrobtą Zaporižės atominę elektrinę neatnešė norimų rezultatų – anot jo, pasaulis vis dar nepakankamai įvertina branduolinio terorizmo grėsmę, kylančią iš Rusijos. Anot jo, apie padėties pagerėjimą būtų galima kalbėti, jei teroristai sudėtų ginklus, pasiimtų sprogmenis ir pasitrauktų iš elektrinės. Galiausiai, O. Danilovo teigimu, spauda į atominę elektrinę įleista nebuvo, o TATENA nieko nepadarė, nors turėjo reikalauti laikytis susitarimų, kadangi pasaulis turi turėti informacijos iš nepriklausomų šaltinių. O. Danilovas taip pat retoriškai klausė, kiek blogio ir nelaimių turi atneštiRusija, kad pasaulis pagaliau tai pamatytų. Anot sekretoriaus, 2008 metais Rusija užėmė dalį Sakartvelo teritorijos, ir visi į tai nekreipė dėmesio, o kai 2014 ji aneksavo Krymą, reakcija buvo panaši – tuo tarpu vos po kelių mėnesių buvo nužudyti 298 „Malaysia Airlines“ reiso keleiviai, ir tai yra bendravimo su teroristais pasekmės, taigi, anot jo, smurto mastai didėja.
Kaip skelbia naujienų agentūra Associated Press, Ukrainos valdžios pareigūnai sako, kad iš šalies Šiaurės Rytų besitraukiant Rusijos okupacinėms pajėgoms, ten sučiumpama tiek karo belaisvių, kad Ukrainoje praktiškai nebėra vietos, kur juos laikyti. Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius nepatikslino, kiek tiksliai Rusijos karių paimta į nelaisvę, tačiau patikino, kad karo belaisviai greičiausiai bus iškeisti į Ukrainos karius. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad tarp sučiuptųjų yra itin daug Rusijos karininkų. Ukrainos vidaus reikalų viceministras kaltina besitraukiančias Rusijos pajėgas deginant oficialius dokumentus bei slepiant palaikus ir tokiu būdu bandant užmaskuoti žmogaus teisių pažeidimus iki praeitos savaitės jų kontroliuotose teritorijose.
Pastarosiomis dienomis iš okupacinių pajėgų išlaisvinus dideles Charkivo srities teritorijas, Ukrainos valdžia teigia atskleidusi Rusijos kariuomenės įvykdytų nusikaltimų įrodymų. Ukrainos vyresnysis policijos pareigūnas iš Balaklijos miesto Serhijus Bolvinovas sakė, kad Rusijos pajėgos ten nuolat kankino kalinius vietos policijos nuovadoje, per kelis mėnesius trukusią okupaciją buvo įkalinta apie 40 žmonių. „Okupantai paėmė tuos, kurie tarnavo kariuomenėje ar turėjo ten giminių, taip pat ieškojo tų, kurie kariuomenei padėjo“, antradienį socialiniame tinkle Facebook dėstė S. Bolvinovas. Liudytojų teigimu, kaliniai buvo kankinami elektra, taip pat, dar nepatikrintais pranešimais, kitur regione Rusijos kariuomenė žudė žmones.
Tarptautinė erdvė
Antradienį Kremlius pareiškė, jog šią savaitę vyksiančiame regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame Rusijos prezidentas susitiks su Kinijos vadovu ir kitais Azijos lyderiais, bus pristatyta alternatyva Vakarų pasauliui. Ketvirtadienį ir penktadienį Samarkande, Uzbekistane, vyksiančiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime taip pat dalyvaus Indijos, Pakistano, Turkijos, Irano ir kelių kitų šalių vadovai. Anot Kremliaus užsienio politikos patarėjo Jurijaus Ušakovo, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija „yra didžiausia organizacija pasaulyje, jai priklauso pusė mūsų planetos gyventojų“. Jo teigimu, Rusijos prezidentas ketvirtadienį surengs derybas su Xi Jinpingu, Irano prezidentu Ebrahimu Raisi ir Pakistano ministru pirmininku Shehbazu Sharifu, o penktadienį dalyvaus pagrindiniame susitikimo posėdyje. Penktadienį jis taip pat susitiks su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė trečiadienį vykstanti į Kyjivą, kad parodytų, jog Bendrija tvirtai remia su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą. Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, Ukrainos vėliavos spalvų drabužius vilkėjusi U. von der Leyen, sakė, kad blokas padės Ukrainai labiau atverdamas savo bendrąją rinką ukrainietiškiems produktams. Ji nurodė, kad tai aptars su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Europos Sąjunga Ukrainai jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta sekantį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų. „Netrukus […] judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies […]“, Europos Parlamentui sakė J. Borrellis. Papildomai ES sutiko skirti 9 mlrd. eurų nekarinio finansavimo Ukrainai. 1 mlrd. jau išmokėtas, dar 5 mlrd. leista išmokėti. J. Borrellis sakė, kad likusių 3 mlrd. eurų išmokėjimui dar turi pritarti šalys narės. „Be abejo, privalu padaryti daug daugiau. Tačiau tam yra tarptautinės finansų institucijos“, sakė jis ir pažymėjo, kad Kyjivas derasi su Tarptautiniu valiutos fondu, iš kurio, naujausiais duomenimis, Ukraina gaus 1,4 mlrd. dolerių.
JAV netrukus planuoja dar vieną ginklų siuntą Ukrainai. „Manau, kad artimiausiomis dienomis pamatysite dar vieną [pagalbos paketą]“, žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, turėdamas galvoje daugiamilijardinės JAV paramos ukrainiečių kariuomenei programos dalį. Jis taip pate teigė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, ar Kyjivo laimėjimai, privertę skubiai atsitraukti Rusijos pajėgas Rytų Ukrainoje, reiškia karo lūžio tašką. „Tai, ką matote, neabejotinai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų postūmis“, tačiau pats Ukrainos prezidentas turėtų „nustatyti ir nuspręsti, ar, jo manymu, kariniu požiūriu jos pasiekė lūžio tašką“, sakė J. Kirby ir pridūrė, jog, nepaisant „dramatiškų įvykių… tai karas, o karas yra nenuspėjamas“. Iki šiol JAV Ukrainai skyrė 15,2 mlrd. dolerių, praėjusią savaitę paskelbė Valstybės departamentas.
Danija, didindama paramą Ukrainos kariuomenei, savo teritorijoje rengs ukrainiečių karių mokymus, antradienį pranešė danų gynybos ministras. Ši programa atrodo panaši į Jungtinės Karalystės nuo liepos vykdomą programą, pagal kurią turi būti apmokyta iki 10 tūkst. Ukrainos kariuomenės naujokų be karo patirties. Praėjusį mėnesį Kopenhagoje vykusioje Ukrainos donorų konferencijoje, kurioje dalyvavo 26 šalys, mokymams ir įrangai buvo pažadėta skirti dar 1,5 mlrd. eurų.
