Reikšmingiausi 20-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai
Dvidešimtąją karo savaitę okupantų pajėgos tęsė puolamąsias operacijas – pagrindinis jų tikslas dabar yra apsupti Ukrainos pajėgas šalies Rytuose ir užgrobti visas Donecko ir Luhansko sritis. Praktiškai okupavus Luhansko sritį, okupantams dabar svarbu įgyti Donecko srities teritorijų kontrolę ir įsitvirtinti Donbaso regione bei užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą. Britų gynybos žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos Donbase artimiausią savaitę greičiausiai sutelks dėmesį į kelių mažų miestelių prie Sloviansko ir Kramatorsko užėmimą – šių miestų teritorijos greičiausiai išliks pagrindiniais šio operacijos etapo tikslais.
JAV Karo studijų instituto liepos 12 dienos duomenimis, Rusijos pajėgos surengė ribotus ir nesėkmingus sausumos puolimus į Šiaurę nuo Sloviansko ir į Rytus nuo Siversko bei tęsė oro ir artilerijos smūgius aplink Bachmutą ir Avdijivką. Anot instituto, Rusijos pajėgos taip pat surengė daugybę nesėkmingų sausumos puolimų į Šiaurę nuo Charkivo miesto. Rusijos ir Ukrainos šaltiniai pranešė, kad liepos 10 dieną Ukrainos antskrydžių Chersono mieste metu žuvo keli Rusijos pareigūnai. Dvidešimtąją karo savaitę Ukrainos pajėgos toliau smogė Rusijos amunicijos sandėliams. Ukrainos karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba socialiniame tinkle Telegram trečiadienį informavo, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje yra dislokavę keturis karo laivus, operatyvinių – taktinių raketų nešėjus, ginkluotus 24 raketomis „Kalibr“, o Azovo jūroje jūrų ryšių kontrolei taip pat dislokuoti šeši laivai ir kateriai.
JAV Karo studijų institutas antradienį paskelbė, jog Rusijos pajėgos Ukrainoje tebevykdo operacinę pertrauką – jos persigrupuoja, pildo atsargas ir toliau bombarduoja kritines zonas, kad būtų sudarytos sąlygos būsimiems sausumos puolimams, taip pat vykdo ribotus žvalgybinius išpuolius. Institutas anksčiau yra pažymėjęs, kad tokia pauzė nereiškia atakų nutraukimo – dabartiniai Rusijos veiksmai greičiausiai yra skirti pasirengti būsimiems puolimams, kurių tikslus laikas išlieka neaiškus.
Dvidešimtąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis ir artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų.
Anot britų gynybos žvalgybos, Rusija ir toliau siekia pakirsti Ukrainos valstybės teisėtumą ir įtvirtinti savo valdymą bei administracinę kontrolę okupuotose šalies teritorijose – neseniai paskelbta iniciatyva „susigiminiuoti“ Rusijos ir Ukrainos miestams bei regionams, šitaip siekiant sukurti vadinamąsias pokonfliktines administracijas, o taip pat įsakymas palengvinti Rusijos pilietybės įgijimą ukrainiečiams. Tačiau, anot britų žvalgybos, antirusiškos nuotaikos okupuotoje Ukrainoje veda prie išpuolių prieš Rusijos ir prorusiškus pareigūnus – tikėtina, kad taikymasis į juos suintensyvės, tokiu būdu dar labiau paaštrindamas ir taip didelius iššūkius, su kuriais susiduria okupantai.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo liepos 13 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 217 lėktuvų, 188 sraigtasparnius ir maždaug 37,5 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1649 tankai, 3832 šarvuočiai, 839 artilerijos sistemos, 247 raketų paleidimo sistemos, 109 oro gynybos sistemos, 2704 motorinės transporto priemonės, 15 laivų, 678 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Luhansko regiono karinės – civilinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus teigimu, Donbaso gyventojams, kurie nesugebėjo išvykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas, netrukus grės humanitarinė katastrofa. „Humanitarinė katastrofa ten bus 100 proc. Kai [okupantai]užpuolė miestus, jie [į] juos šaudė kelis mėnesius. Per tą laiką jie sunaikino visą infrastruktūrą“, sakė S. Haidajus, kurį citavo Ukrinform. Anot jo, dėl Rusijos atakų pagrindiniai dujų, vandens ir kanalizacijos vamzdynai yra suniokoti, o infrastruktūros negalima atkurti per savaitę ar mėnesį. „Garantuoju, kad jie nesusitvarkys iki žiemos. Tai, kas nutiks miestams ir šildymui, yra katastrofa. Visa sistema bus sugriauta, ji bus suskaldyta“, sakė S. Haidajus.
Antradienį Enerhodaro mieste, šalia kurio yra didžiausia Europoje Zaporižės atominė elektrinė, buvo įvykdytas išpuolis, dėl kurio Rusija apkaltino ukrainiečius. JAV Karo studijų instituto duomenimis, tokią klaidinančią ataką veikiausiai surengė Rusijos pajėgos. Anot Enerhodaro mero Dmytro Orlovo, okupantai tęsia provokacijas ir savo propagandos kanaluose platina pranešimus, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Enerhodaro gyvenamuosius kvartalus. Mero teigimu, okupantai griebiasi tokių provokacijų, norėdami pasėti paniką tarp vietos gyventojų ir taip išprovokuoti žmones vienu metu masiškai palikti miestą. Anot jo, tokiu būdu buvo siekiama išnaudoti gausų žmonių susibūrimą, bandant panaudoti ukrainiečius kaip gyvąjį skydą prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, taip blokuojant karinę ataką.
Prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusija iš Ukrainos priverstinai deportavo beveik 2 mln. žmonių, įskaitant kelis šimtus tūkstančių vaikų, o dešimtys tūkstančių ukrainiečių laikomi filtravimo stovyklose laikinai okupuotose teritorijose. Anot jo, tikslių skaičių šiuo metu niekas įvardyti negali, kadangi iš ištremtų žmonių yra atimamos ryšio priemonės ir asmens dokumentai, ir pasitelkus grasinimus jie vežami į atokias Rusijos vietoves tam, kad būtų kuo sunkiau grįžti namo. JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas trečiadienį apkaltino Rusiją prievartine ukrainiečių deportacija. Jis nurodė, kad tokia tyčine nusikalstama operacija siekiama išnaikinti gyventojus kai kuriose Ukrainos dalyse.
Oficialiais duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje dingo apie 7 tūkst. kariškių. Tarp jų yra karių, nacionalinės gvardijos pareigūnų ir pasieniečių, taip pat žvalgybos pareigūnų, pirmadienį per visuomeninę televiziją sakė Ukrainos dingusių asmenų komisaras Olehas Kotenka. Manoma, kad dauguma dingusiųjų yra rusų nelaisvėje. Vien kariuomenė kaip dingusius užregistravo apie 2 tūkst. karių. Rusija teigia nuo karo pradžios į nelaisvę paėmusi daugiau nei 6 tūkst. ukrainiečių belaisvių.
Ukrainos Generalinė prokuratūra informavo, kad 2022 metų liepos 13-osios ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau nei tūkstantis vaikų. Anot Generalinės prokuratūros, nuo karo pradžios Ukrainoje okupantai nužudė 349 vaikus, o daugiau nei 652 buvo sužeisti. Pažymėtina, kad šie skaičiai nėra galutiniai, kadangi vyksta duomenų rinkimas aktyvių karo veiksmų zonose, taip pat laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose. Generalinės prokuratūros duomenimis, daugiausia aukų užfiksuota Donecko, Charkivo, Kyjivo, Černihivo, Luhansko, Mykolaivo, Chersono ir Zaporižės srityse. Be to, reguliarūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro antskrydžiai ir civilinės infrastruktūros bei gyvenamųjų rajonų apšaudymai padarė žalą 2126 švietimo įstaigoms – iš jų 216 buvo visiškai sunaikintos.
Tarptautinė erdvė
Europos Tarybos vystymo banko Administracinės tarybos posėdyje pritarta Ukrainos narystei banke. Europos Tarybos vystymo banko valstybės narės susitarė atleisti šalį nuo bet kokių mokėjimo reikalavimų stojimui į banką. Taip pat Administracinė taryba patvirtino penkias naujas paskolas, kurių vertė 465 mln. eurų, iš kurių dauguma lėšų bus skirta pabėgėliams iš Ukrainos remti banko valstybėse narėse.
Rumunija tiria galimus nusikaltimus žmogiškumui, padarytus Ukrainoje po Rusijos įsiveržimo į šalį, pirmadienį pranešė prokurorai. Tyrimas papildo daugybę tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama atsakomybėn patraukti šalį agresorę. Įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje tiria Tarptautinis baudžiamasis teismas, gavęs maždaug 40 valstybių narių, įskaitant Rumuniją, sutikimą. Rusija nėra šio teismo narė ir atmeta kaltinimus karo nusikaltimais kaip suklastotus.
Pirmadienį Europos Sąjungos finansų ministrai patvirtino 1 mlrd. eurų finansinę paramą Ukrainai. Šios lėšos yra šaliai gegužę pažadėto 9 mlrd. eurų paramos paketo dalis. Blokui šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos finansų ministro teigimu, „taip Ukraina gaus reikiamų lėšų skubiausiems poreikiams patenkinti ir svarbiausios infrastruktūros veikimui užtikrinti“.
JAV antradienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai papildomą 1,7 mlrd. JAV dolerių ekonominę pagalbą, kad padėtų finansuoti nuo Rusijos invazijos nukentėjusios šalies atsigavimą. Šios lėšos yra 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo dalis. Šį paketą gegužę patvirtino prezidentas Joe Bidenas.
Karas Ukrainoje gali tęstis ilgiau nei tikėtasi, pirmadienį Kyjive per susitikimą su Ukrainos prezidentu pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte. „Šis karas gali trukti ilgiau, nei mes visi vylėmės ar tikėjomės. Tačiau tai nereiškia, kad galime ramiai sėdėti ir pasyviai stebėti, kaip jis klostysis. Turime išlikti susitelkę ir toliau visais atžvilgiais remti Ukrainą“, sakė M. Rutte. Vizito Kyjive metu Nyderlandų premjeras pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų. „Svarbu, kad padėtume čia ir dabar ir kartu užtikrintume, jog Ukraina galėtų apsiginti“, sakė jis. Šis vizitas Ukrainoje M. Rutte buvo pirmasis nuo Rusijos invazijos.
Financial Times pranešė, jog NATO ir ES šalys siekia patobulinti Ukrainai tiekiamų ginklų sekimo sistemą, bijodamos, kad jie nepatektų į juodąją rinką. Skelbiama, jog nuo tada, kai Rusija pradėjo karą, Vakarų valstybės Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau nei 10 mlrd. dolerių. Financial Times šaltinio teigimu, ginklai pristatomi prie pasienio Pietų Lenkijoje ir įvairiomis transporto priemonėmis yra išgabenami. Susirūpinimą, esą, kelia tai, kad nuo to momento nieko nežinoma apie jų buvimo vietą.
Į Ukrainos uostus įplaukė 16 laivų pasikrauti grūdų. Ukrainos infrastruktūros ministerijos duomenimis, laivai atvyko Dunojaus – Juodosios jūros kanalu. Kanalas buvo pradėtas naudoti po to, kai Ukraina išlaisvino Gyvačių salą. Dar daugiau nei 90 laivų šiuo metu laukia savo eilės. Ministerija tikisi, kad mėnesio grūdų eksportą pavyks padidinti. Trečiadienį Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos ir Ukrainos delegacijos baigė derybas už uždarų durų dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą atblokavimo. Ministerija paskelbė, kad derybos „baigėsi“, tačiau konkrečios detalės nurodytos nebuvo.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis griežtai sukritikavo planuojamą Kanadoje suremontuotos rusiškos „Nord Stream 1“ dujotiekio turbinos perdavimą. „Jei teroristinė valstybė „išsimuša“ tokią sankcijų išimtį, kokių išimčių ji norės ryt ar poryt? Šis klausimas yra labai pavojingas“, sakė jis pirmadienį. Anot V. Zelenskio, sprendimas dėl sankcijų išimties Maskvoje suprantamas kaip „silpnumo apraiška“. „Rusija energijos sektoriuje niekada nesilaikė taisyklių ir to nedarys ir dabar“, sakė jis.
Rusija apkaltino JAV dėl išaugusios tiesioginės karinės konfrontacijos tarp abiejų šalių grėsmės. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį pareiškė, kad JAV ir kitos valstybės išprovokavo „Ukrainos krizės paaštrėjimą“. „Vašingtonas ir jo sąjungininkės pavojingai balansuoja ties atviros karinės konfrontacijos su mūsų šalimi riba; ir tai reiškia – tiesioginio karinio konflikto tarp branduolinių valstybių“. M. Zacharova taip pat sukritikavo ir Japonijos premjerą Fumio Kishidą už jo teiginius apie Rusijos keliamą branduolinę grėsmę.
Anot britų žvalgybos ekspertų, gali būti, kad Rusija į „Vagner“ samdinių grupuotę verbuoja kalinius. „Personalo stygius Rusijos ginkluotosiose pajėgose gali versti Rusijos gynybos ministeriją imtis neįprastų verbavimo metodų“, nurodoma antradienį Gynybos ministerijos paskelbtame žvalgybos pranešime. Tai apima verbavimą kalėjimuose. „Jei tai tiesa, šis žingsnis tikriausiai rodo, kad Rusija susiduria su sunkumais, norėdama kompensuoti didžiulius rusų nuostolius“, teigiama pranešime. Ukraina taip pat yra pareiškusi, kad Rusija dėl didelių nuostolių verbuoja kalinius į privačias karines bendroves.
