Penkioliktąją karo savaitę okupantų pajėgos tęsia puolamąsias operacijas – pagrindinis jų tikslas dabar yra įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą.
Padėtis Donbase išlieka sudėtinga – pirmadienio vakarą prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius kalbėjo apie labai sunkią savaitę, laukiančią Ukrainos pajėgų Donbaso regione, ir perspėjo dėl blogiausio scenarijaus, jei Sieverodonecko miestas atitektų Rusijos pajėgoms ir prasidėtų Sloviansko apgultis, tuo tarpu prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad okupantų pajėgos šiuo metu kovoja įnirtingiausius mūšius Donbaso ir Chersono regionuose ir bando ten pritraukti papildomus dalinius, taip siekiant sulaikyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimąsi.
Ukrainos Gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko teigimu, okupantai vykdo intensyvias ugnies ir puolimo operacijas visoje kovinės konfrontacijos linijoje Donecko ir Luhansko srityse. Anot jo, rusai padarė tam tikrą pažangą, tačiau kituose šio fronto rajonuose jie buvo atstumti.
O. Motuzianyko teigimu, Slovianskas yra pagrindinis Rusijos taikinys – pastarosiomis savaitėmis okupantų pajėgos artėjo prie miesto. Toliau į Rytus, Sieverodonecke, anot O. Motuzyanyko, Ukrainos pajėgos sulaiko agresorius, kurie siekia apsupti Ukrainos kariuomenę Sieverodonecko ir Lisičiansko srityje, taip pat blokuoti pagrindinius logistikos maršrutus.
Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus teigimu, net jei Ukrainos kariai turėtų trauktis į labiau įtvirtintas pozicijas, tai nereikštų, jog jie ketina okupantams atiduoti Sieverodonecko miestą. Anot jo, Rusijos karinei vadovybei pavesta užimti Sievierodonecką ir perimti greitkelio Bachmutas – Lisičianskas kontrolę iki birželio 10 dienos.
Britų gynybos žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė ir toliau bando šturmuoti Sievierodonecką iš trijų krypčių, tačiau Ukrainos gynyba laikosi. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio ryto duomenimis, Ukrainos kariuomenė sėkmingai sulaikė Sievierodonecką šturmuojančius Rusijos karius, mūšiai mieste tęsiasi. Agresorių bandymas įsiveržti į Toškivkos miestą buvo nesėkmingas, Rusijos pajėgos taip pat bandė veržtis į Ustynivkos miestą, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos okupantus atmušė.
Anot Generalinio štabo, norėdami pagerinti savo taktinę poziciją Sloviansko fronte, okupantai vykdo puolimo operaciją – siekdami, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesurengtų kontrpuolimo, agresoriai atlieka kovines inžinerines užduotis, siekiant sustiprinti pozicijas prie Iziumo miesto.
Britų gynybos žvalgybos duomenimis, Ukrainos pajėgos pasiekė sėkmės, kontratakuodamos pietvakarinėje Chersono regiono dalyje, įskaitant Inhulecio upės rytinį krantą, ji taip pat pranešė, kad okupuotos zonos frontas tęsiasi daugiau nei 500 kilometrų, taigi, Rusija ir Ukraina susiduria su panašiais iššūkiais, siekdamos išlaikant gynybinę liniją bei puolimo operacijoms įgalinti pajėgius kovinius vienetus.
Ukrainos gynybos ministerija pirmadienį informavo, jog Rusijos laivynas buvo nustumtas daugiau kaip šimtą kilometrų nuo Ukrainos Juodosios jūros pakrantės. Ministerijos teigimu, Ukraina iš Rusijos laivyno atėmė visišką Juodosios jūros Šiaurės Vakarų dalies kontrolę, ir ji dabar tapo „pilkąja zona“, tačiau agresoriai šiuo metu bando susigrąžinti pozicijas šioje teritorijoje. Tačiau, anot ministerijos, Rusijos raketų smūgių iš jūros grėsmė išlieka, o Rusijos laivai toliau blokuoja civilinę laivybą šiame rajone.
Penkioliktąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis bei artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo birželio 8 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnius ir maždaug 31,5 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1393 tankai, 3429 šarvuočiai, 703 artilerijos sistemos, 213 raketų paleidimo sistemų, 96 oro gynybos sistemos, 2406 motorinės transporto priemonės, 13 laivų, 559 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Antradienį Ukrainos kariuomenė patvirtino Rusijos generolo Romano Kutuzovo žūtį, o vėliau tai padarė ir prorusiškų separatistų vadas Denisas Pušilinas.
Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozyckis trečiadienį informavo, jog Lvivo desantininkai sunaikino elitinį Rusijos armijos dalinį ir pusšimtį okupantų technikos vienetų. Anot jo, keturiolika valandų trukęs mūšis buvo sunkus, net ir sužeisti ukrainiečių kariai atsisakė evakuotis ir šaudė tol, kol priešas atsitraukė. „Bet tą dieną 80-osios brigados kova tuo nesibaigė. Brigados artilerijos daliniai surengė didžiulį artilerijos smūgį, kuris praretino okupantų gretas ir sunaikino dalį jų technikos“, teigė M. Kozyckis.
Tuo tarpu Ukrainos sausumos pajėgos trečiadienį paskelbė, jog sunaikino okupantų amuniciją ir „Grad“ raketų paleidimo įrenginius. Sandėlį, kuriame buvo amunicija ir raketų paleidimo įrenginiai „Grad“, aptiko Ukrainos oro žvalgyba. Tiksli sandėlio vieta ir jo sunaikinimo data atskleistos nebuvo.
Odesos srities karinės administracijos vado atstovo spaudai Serhijaus Bratčiuko teigimu, šiuo metu Ukrainoje kas penkias minutes žūva bent vienas okupantas.
Humanitarinė situacija
Rusijos pajėgų užgrobtame Mariupolyje okupantai paskelbė apie humanitarinę pagalbą iš Sankt Peterburgo, tačiau, miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos teigimu, jos pakanka vos 0,25 proc. vietos gyventojų. „Okupantai praneša, kad 300 mariupoliečių gavo humanitarinę pagalbą iš Sankt Peterburgo. Net 300! Tai yra 0,25 proc. dabartinių [miesto]gyventojų“, antradienį socialiniame tinkle Telegram ironizavo jis ir priminė, kad okupuotame Mariupolyje šiuo metu vis dar tebėra daugiau nei 120 tūkst. žmonių ir kad visi jie kenčia nuo maisto ir vandens stygiaus.
Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė vieną didžiausių humanitarinių katastrofų – miestą beveik visiškai sunaikino apšaudymai, jame nėra stabilaus elektros, vandens ir dujų tiekimo, o per Rusijos invaziją mieste žuvo apie 22 tūkst. civilių. Kaip praneša Ukrinform, Mariupolis šiuo metu yra ant ekologinės ir epideminės nelaimės slenksčio – okupantai paskelbė kolaborantą Kostiantyną Ivaščenką naujuoju „meru“ ir bando žiniasklaidai pateikti vaizdą, kad miesto gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, tačiau, kylant temperatūrai, iš po griuvėsių mieste sklinda atliekų ir aukų palaikų smarvė. Anot P. Andriuščenkos, „sunkiausia perteikti smarvę“ – „viduryje miesto įrengti sąvartynai. Morgai prekybos centruose. Mirusieji po griuvėsiais“, socialiniame tinkle Telegram rašė jis.
Mariupolio miesto taryba antradienį informavo, kad okupuotame Mariupolio uostamiestyje gyventojų sumažėjo penkis kartus. „Teroristinio subjekto „DLR“ pensijų fondas Mariupolyje įvardijo pensininkų skaičių: 46 tūkst. žmonių. Tai tris kartus mažiau nei prieš Rusijos invaziją (136 tūkst. žmonių). Tačiau pagyvenusių žmonių dalis dabartinėje Mariupolio gyventojų struktūroje išaugo dvigubai“, socialiniame tinkle Telegram paskelbė Mariupolio miesto taryba. Pranešime teigiama, kad apie 200 tūkst. mariupoliečių išvyko į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas, Azovo jūros regiono kaimuose arba okupuotose Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijose apsistojo dar apie 50 – 70 tūkst. žmonių, beveik 47 tūkst. miesto gyventojų buvo deportuoti arba priversti išvykti į Rusiją ir Baltarusiją, o daugiau nei 22 tūkst. žmonių okupantų buvo nužudyti. Kaip jau minėta, sugriautame mieste tebėra likę 100 -120 tūkst. gyventojų.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS antradienį pranešė, kad daugiau nei tūkstantis ukrainiečių karo belaisvių ir užsienio kovotojų, kuriuos Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje, buvo deportuoti į Rusiją, ir ten prieš juos bus pradėta byla. Tarp deportuotųjų yra ir apie šimtas užsieniečių. Ukrainos vadovybė yra išreiškusi nuogąstavimus, kad rusai gali kankinti arba net nužudyti karo belaisvius.
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra antradienį informavo, kad Rusija iki šiol grąžino 210 ukrainiečių karių, žuvusių ginant Mariupolį, kūnus. Ukrainiečių karinė žvalgyba nepranešė, kiek dar ukrainiečių karių kūnų gali būti likę plieno gamyklos „Azovstal“ griuvėsiuose. Kaip praneša žiniasklaida, iš „Azovstal“ buvo evakuota iš viso apie 1,7 tūkst. gynėjų. Prezidentas V. Zelenskis pirmadienį informavo, kad Rusijos ir prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose gali būti daugiau nei 2,5 tūkst. į nelaisvę paimtų Mariupolio gynėjų.
Grūdų krizė
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas patikimais pavadino pranešimus, jog Rusija vagia grūdus iš Ukrainos, kad juos perparduotų. „Yra patikimų pranešimų, jog Rusija grobia eksportui skirtus Ukrainos grūdus, kad juos parduotų savo naudai“, sakė jis pirmadienį Valstybės departamente vykusioje konferencijoje, skirtoje aptarti apsirūpinimo maistu problemas, kylančias dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri, anot valstybės sekretoriaus, „daro pražūtingą poveikį pasauliniam apsirūpinimui maistu, nes Ukraina yra vienas iš pasaulio aruodų“.
Tuo tarpu Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasilijus Bodnaras trečiadienį pareiškė, kad Rusija su suklastotais dokumentais gabena pavogtus Ukrainos grūdus į Turkiją. „Mums praneša, kad pagal dokumentus gabenami ne ukrainietiški grūdai ir ne iš Ukrainos uostų. O iš tikrųjų viskas vyksta taip: agresoriai vagia ukrainietiškus grūdus, sunkvežimiais veža juos į Sevastopolį, iš ten laivais plukdo į Rusijos uostus, iš kur jie eksportuojami su suklastotais dokumentais jau kaip Rusijos grūdai“, žurnalistams kalbėjo diplomatas. V. Bodnaro teigimu, jeigu šis krovinys būtų plukdomas į Turkijos uostus su dokumentais iš Sevastopolio ar Chersono, jo nepriimtų, bet kadangi jie tariamai gabenami iš Rusijos, Turkijos pareigūnai pažeidimų neįžvelgia. Anot ambasadoriaus, tai sudaro pavojingą precedentą. „Mes perdavėme Turkijos atstovams laivų, kuriais Rusija ir trečiosios šalys nelegaliai gabena pavogtus grūdus, taip pat ir į Turkijos uostus, sąrašą. Oficialioji Ankara žadėjo į tai atsižvelgti ir imtis priemonių“, sakė jis.
Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio teigimu, nepaisydama precedento neturinčių iššūkių, Ukraina sėkmingai įvykdė sėjos programą – užsodinta 75 proc. pernai užsėto ploto. Jis įvardijo ir pagrindinius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Ukrainos ūkininkai, tai – būtinybė eksportuoti ir sandėliuoti derlių, taip pat apsirūpinimo kuru problemos. Anot D. Šmyhalio, šiems iššūkiams įveikti, Ukrainos infrastruktūros ministerija rengia priemones, skirtas padidinti pralaidumą prie vakarinės Ukrainos sienos, tuo tarpu agrarinės politikos ministerija, remdamasi tarptautine patirtimi, svarsto galimybę įrengti mobilias saugyklas, o tai leistų Ukrainai padidinti grūdų sandėliavimo pajėgumus 10 – 15 mln. tonų. Jis taip pat informavo davęs nurodymus atitinkamoms ministerijoms ir kitoms institucijoms tiekti derliaus sezonui ūkininkams reikalingą dyzelinio kuro kiekį.
Ukraina jau pradėjo tiekti grūdus pasaulio rinkai sunkvežimiais, geležinkeliu ir upių transportu, o šalies užsienio reikalų ministerija antradienį taip pat pareiškė dedanti visas pastangas atblokuoti Ukrainos uostus, kad būtų užkirstas kelias pasaulinei maisto krizei. „Šiuo metu dirbame su Jungtinėmis Tautomis ir kitais partneriais siekiant sukurti humanitarinius koridorius Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui“, teigiama ministerijos pranešime. Anot ministerijos, navigacijai atkurti reikalingos veiksmingos saugumo garantijos, kurios „turi būti suteiktos aprūpinant Ukrainą atitinkamais ginklais pakrantei apsaugoti nuo grėsmės iš jūros ir įtraukiant trečiųjų šalių laivynus patruliuoti atitinkamoje Juodosios jūros dalyje“. Ukraina pareiškė esanti dėkinga Turkijai už jos pastangas atblokuoti šalies uostus, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu Ukrainos, Turkijos ir Rusijos susitarimų šiuo klausimu nėra. „Pabrėžiame, kad sprendimai privalo būti priimami dalyvaujant visoms įsitraukusioms šalims. Atmesime bet kokius susitarimus, kurie neatsižvelgia į Ukrainos interesus“, teigiama pranešime.
Trečiadienį Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai susitiko Ankaroje aptarti pastangų atverti saugų jūrinį koridorių grūdų išvežimui iš Ukrainos. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad jei Ukraina išminuos savo uostus, kad būtų galima išgabenti grūdus, Rusija tuo nepasinaudos kariniams tikslams, tačiau Ukraina pareiškė, kad neišminuos teritorinių vandenų aplink Juodosios jūros Odesos uostą, motyvuodama Rusijos atakų prieš miestą grėsme. Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako teigimu, pasikliauti Rusijos pažadais nederėtų po to, kai Kremlius jau ne kartą juos yra sulaužęs. „Rusija tikino neplanuojanti pulti Ukrainos, bet pradėjo karą. Teigė, kad atakavo karinius objektus, bet žuvo dešimtys tūkstančių civilių. Prisiekė, kad nenori maisto krizės, o griauna Ukrainos grūdų terminalus. Ar kas nors kreipia dėmesį į Kremliaus pažadus?“, antradienį socialiniame tinkle Twitter rašė M. Podoliakas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente, dėl karo Ukrainoje apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasaulyje gresiančiu badu. Ji taip pat kaltino Rusiją bombarduojant grūdų sandėlius Ukrainoje. Panašią poziciją JT Saugumo Tarybos susitikime pirmadienio vakarą išsakė, o trečiadienį Europos Parlamente pakartojo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, apkaltinęs Rusiją keliant tarptautinę maisto krizę. Jis taip pat kreipėsi į maisto produktų krizės paveiktas šalis, ragindamas netikėti Rusijos teiginiais, jog dėl augančių maisto produktų kainų pasaulio rinkose kaltos Europos Sąjungos sankcijos.
Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio, surengęs Viduržemio jūros šalių ministrų derybas dėl maisto krizės, trečiadienį perspėjo, kad milijonai žmonių gali mirti badu, jei Rusija neatblokuos Ukrainos uostų. Po virtualaus susitikimo, kuriame dalyvavo Didžiajam septynetui pirmininkaujanti Vokietija, Turkija ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, jis sakė, kad kitos savaitės bus labai svarbios ieškant sprendimo. Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos.
Ukrainos prezidento V. Zelenskio teigimu, grūdų, kurių Ukraina negalės eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus – anksčiau jis yra įspėjęs, kad iki rudens šalyje gali įstrigti 75 mln. tonų grūdų. Žurnalistams V. Zelenskis taip pat sakė, kad šiuo metu deramasi su Jungtine Karalyste ir Turkija dėl trečiosios šalies karinio jūrų laivyno dalyvavimo užtikrinant ukrainietiškų grūdų eksportą Rusijos dominuojama Juodąja jūra.
Tarptautinė erdvė
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą į Serbiją, Bulgarijai, Šiaurės Makedonijai ir Juodkalnijai neleidus jo lėktuvui įskristi į šių šalių oro erdvę. Rusijos diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai Interfax sakė, kad nebuvo kito pasirinkimo, tik atšaukti vizitą. Anot šaltinio, „Rusijos diplomatija dar neišmoko teleportuotis“.
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel interviu Der Spiegel sakė, jog nekaltina savęs dėl to, kad Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Anot jos, be Minsko susitarimų padėtis Ukrainoje būtų buvusi dar kritiškesnė. Ji teigė užblokavusi NATO narystės veiksmų plano suteikimą Ukrainai 2008 metais, kadangi tuo metu Ukraina buvo „kita šalis, smarkiai susiskaldžiusi vidaus politikos srityje“. „Nemanau, kad buvau neteisi ir turiu už tai atsiprašyti“, sakė A. Merkel. Buvusi Vokietijos kanclerė atskleidė, kad santykiai su Rusijos prezidentu smarkiai pablogėjo 2014 metais po Krymo aneksijos. Dabar ji ragina stabdyti Rusiją karinėmis priemonėmis. „Tai vienintelė kalba, kurią supranta Putinas“, sakė ji.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Pokalbio metu abiejų šalių lyderiai aptarė tolesnę Vokietijos paramą Ukrainai ir galimą ukrainietiškų grūdų eksportą jūra, O. Scholzas taip pat informavo V. Zelenskį apie savo naujausio trišalio pokalbio su Prancūzijos ir Rusijos prezidentais turinį. Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris pažadėjo pristatyti Ukrainai daugiau sunkiųjų ginklų ir kitos įrangos, tačiau iki šiol Ukraina jokių sunkiųjų ginklų nesulaukė. Berlyne šiuo metu lankosi Ukrainos prezidento specialusis pasiuntinys šalies stojimo į ES reikalams.
Reaguodama į Rusijos grėsmę, praeitą penktadienį Vokietija priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą, skirtą šalies kariuomenės stiprinimui. Šis istorinis žingsnis yra atsakas į sąjungininkų kritiką, kad Vokietija nesugeba pasiekti NATO tikslo gynybai skirti 2 proc. BVP. Į tai netruko sureaguoti Rusija, apkaltinusi Vokietiją persiginklavimu. „Priimame tai kaip dar vieną patvirtinimą, jog Berlynas žengia į naują persiginklavimą“, sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Mes labai gerai žinome, kuo tai gali baigtis“, pridūrė ji su aliuzija į nacistinės Vokietijos persiginklavimo programą.
Cituodamas Vokietijos valdžiai artimus šaltinius, leidinys Der Spiegel pranešė, esą, Vokietija atsisako Ukrainai tiekti tankus, ir kaip vieną iš priežasčių įvardijo nuogąstavimus, kad ši karinė technika gali atsidurti Rusijos teritorijoje. Anot šaltinių, Vokietijoje nerimaujama, kad Ukraina „gali tapti pernelyg pasitikinti savimi“, jei mūšio lauke iškovos keletą didelių pergalių, ir „apimta euforijos“ įsiveržti į šalies agresorės teritoriją. Dar viena priežastis – „tam tikras Berlyno nepasitikėjimas Ukrainos prezidento V. Zelenskio atžvilgiu“. Kaip teigia šaltiniai, Vokietija nesvarsto net hipotetinės galimybės tiekti tankus, o tankų embargo klausimuׅ JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos nuomonė neoficialiai irgi yra visiškai vienoda.
Tuo tarpu Norvegija perdavė Ukrainai 22 savaeigius artilerijos pabūklus, taip pat jų atsarginių dalių, šaudmenų ir kitos įrangos. Anot Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo, „Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikalinga Vakarų pagalba karine technika ir ginklais, kad šalis galėtų atremti Rusijos puolimą. Ukraina prašė šios ginkluotės. Karo eiga Ukrainoje rodo, kad dabar jai reikia sunkesnės technikos ir ginkluotės“.
Lenkija rengiasi pasirašyti plataus masto sutartį dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Anot Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio, šis susitarimas yra „vienas didžiausių, jei ne didžiausias ginklų eksporto sandoris per pastaruosius 30 metų“.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas antradienį paragino Didžiojo septyneto šalių ambasadorius padėti jų šalių vyriausybėms greičiau tiekti reikiamą ginkluotę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Susitikime taip pat buvo iškeltas Ukrainos atstatymo po karo klausimas – Didžiojo septyneto šalys buvo pakviestos dalyvauti Ukrainos prezidento pradėtoje iniciatyvoje, kuri numato, kad šalys partnerės globos atskirus Ukrainos miestus ar regionus, užtikrindamos visišką finansinių išteklių naudojimo kontrolę. Susitikimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis apie būdus, kaip atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą per Juodosios jūros uostus. Šalys sutarė taip pat, kad siekiant pasikeisti nuomonėmis aktualiais vidaus ir užsienio politikos darbotvarkės klausimais, svarbu reguliariai rengti Didžiojo septyneto ambasadorių susitikimus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pasirašė laišką ES valstybėms narėms, kuriame išdėstė Ukrainos pasiūlymus dėl septintojo sankcijų Rusijai paketo. Jis pažymėjo, kad po to, kai buvo įvestas šeštasis sankcijų paketas, kai kurie Europos politikai pradėjo kalbėti, kad dabar reikia „palaukti, išstudijuoti, kaip veikia jau įvestos sankcijos, atsikvėpti“. „Tačiau užtenka pažvelgti į Donbaso kovų žemėlapį, destrukciją, Rusijos politikų spinduliuojamą neapykantą ukrainiečiams, jų bandymus įsitvirtinti okupuotoje Chersono srityje ir dalyje Zaporižės srities, kad suprastum, jog nėra laiko atsikvėpti ir delsti. Todėl primygtinai reikalaujame, kad septintasis ES sankcijų paketas būtų priimtas kuo greičiau. Pabrėžiu, kad nėra jokios racionalios priežasties delsti priimti septintąjį sankcijų paketą – tai mūsų signalas ES, tai mūsų signalas Didžiajam septynetui“, pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre ragino suteikti Ukrainai narystės ES perspektyvą. Jis teigė galintis patikinti parlamento narius, kad ši žinia būtų paskata jo šaliai greitai vykdyti tolesnes reformas, ir kad svarbu, jog Ukraina šios paskatos sulauktų birželio 23 – 24 dienomis vyksiančiame ES viršūnių susitikime. Europos Komisija dar prieš ES viršūnių susitikimą ketina pateikti rekomendaciją, ar šaliai turėtų būti suteiktas šalies kandidatės statusas. ES valstybės narės tada vienbalsiai spręstų dėl tolesnių veiksmų.
