Keturioliktąją karo savaitę okupantų pajėgos tęsia puolamąsias operacijas, padėtis Donbase išlieka sudėtinga – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo birželio 1 dienos duomenimis, per parą Ukrainos kariuomenė vien Donecko ir Luhansko frontuose atmušė devynias Rusijos atakas. Pagrindinis Rusijos tikslas dabar yra įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą.
Generalinio štabo birželio 1 dienos ryto duomenimis, Donecko fronte iš oro remiami agresorių daliniai sutelkė pastangas į puolimą, apšaudydami Ukrainos ginkluotąsias pajėgas per visą fronto liniją iš minosvaidžių, artilerijos ir raketų paleidimo sistemų. Okupantai atstatė geležinkelio tilto pervažą prie Kupiansko, siekdami atkurti geležinkelio tiekimo maršrutą Kupianskas – Lymanas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo teigimu, Sievierodonecko fronte rusų pajėgos šturmavo šiaurinę, pietinę ir rytinę šio miesto dalis – kai kuriems okupantų daliniams čia sekėsi ir dabar jie įsitvirtina centre bei apskritai bando sustiprinti savo pozicijas mieste. Rusija jau kontroliuoja 70 proc. Sievierodonecko teritorijos, gatvių mūšiai mieste tęsiasi jau kelias paras. Luhansko srities karinės administracijos vadovo teigimu, nors didžiąją miesto dalį kontroliuoja okupantai, jis nėra apsuptas ir tam nėra jokių prielaidų. Anot jo, beveik visa miesto infrastruktūra sunaikinta, dėl apšaudymų neįmanoma evakuoti žmonių ir sulaukti humanitarinės pagalbos. Ukrainos vadovybės ketinimai dėl Sievierodonecko kol kas nežinomi: sklando gandai ir apie tai, kad į Sievierodonecką perkeliamas pastiprinimas, ir kad Ukrainos kariuomenė palaipsniui traukiasi į Lisičianską, prieš priešą sukeldama atgrasomuosius užnugario mūšius. Bet kokiu atveju galimas visiškas Sievierodonecko praradimas nebūtų katastrofa ir nesukeltų krizės fronte.
Ukrainos pajėgos surengė kontratakas Mykolaivo srityje, tuo tarpu okupantai smogia ukrainiečių kontrpuolimui Chersono srityje – sparti pažanga čia mažai tikėtina, kol Ukraina negaus daugiau ginklų. Vis dėlto, Chersono srities karinės administracijos vadovas trečiadienį pranešė, kad Ukrainos kariai Chersono srityje išvadavo daugiau kaip 20 gyvenviečių. Okupantai greičiausiai išnaudoja Baltarusijos atsargas, kad kompensuotų karinės įrangos praradimą. Rusų teigimu, prieš kelias dienas į Briansko sritį įsiveržė ukrainiečių sabotažo grupė ir likvidavo šešis Rusijos pasieniečius. Ukraina tokius pareiškimus ignoruoja – galbūt dėl to, kad nesuerzintų Vakarų partnerių, kurie kaip įmanydami vengia karo veiksmų perkėlimo į Rusijos teritoriją ir pabrėžia „eskalacijos prevenciją“. Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Ukraina pažadėjo Jungtinėms Valstijoms nenaudoti naujų ilgo nuotolio ginklų taikiniams Rusijos teritorijoje.
Keturioliktąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis bei artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo birželio 1 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 208 lėktuvus, 175 sraigtasparnius ir maždaug 30,7 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1361 tankas, 3343 šarvuočiai, 659 artilerijos sistemos, 207 raketų paleidimo sistemos, 94 oro gynybos sistemos, 2290 motorinių transporto priemonių, 13 laivų, 519 dronų. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle Twitter paskelbė, kad Ukraina dirba ties tarptautine Jungtinių Tautų vadovaujama operacija su partnerių kariniais jūrų laivais, galinčiais užtikrinti saugų prekybos kelią jūra. Dėl Ukrainos jūrų uostų blokados į pasaulinę rinką negali patekti 7 mln. tonų kviečių, 14 mln. tonų kukurūzų grūdų, 3 mln. tonų saulėgrąžų aliejaus ir 3 mln. tonų saulėgrąžų miltų. Tai jau lėmė rekordinį kainų kilimą pasaulinėje rinkoje ir neišvengiamai sukels infliaciją bei pasaulinę maisto krizę.
Daugiau nei 5 mln. Ukrainos vaikų dėl karo yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų Vaikų fondas. Fondo teigimu, pačioje Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, pagalbos reikia maždaug 3 mln. vaikų, taip pat jos reikia ir maždaug 2,2 mln. vaikų, pabėgusių nuo karo į kitas šalis. Per karą žuvo mažiausiai 262 vaikai, o šimtai mokyklų buvo sugriauta. Birželio 1 dieną minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. „Užuot šventę, iškilmingai artėjame prie birželio 3 dienos, t. y. 100-osios karo, sugriovusio milijonų vaikų gyvenimus, dienos. Jei nebus skubiai nutraukta ugnis ir nesusitarta dėl taikos, vaikai ir toliau kentės, o karo padariniai darys žalą pažeidžiamiems vaikams visame pasaulyje“, sakė JT Vaikų fondo direktorė Catherine Russell.
Nuo karo pradžios į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, Rusiją ir Baltarusiją prievarta išvežta daugiau kaip 234 tūkst. ukrainiečių vaikų. Naujienų agentūra Ukrinform pranešė, jog tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidento patarėja, vaikų teisių įgaliotinė Darja Gerasimčuk. Anot jos, tokie Rusijos veiksmai yra neteisėti, juos draudžia Ženevos konvencija, tarptautinė teisė, ir Ukraina kovos dėl kiekvieno vaiko. Ji taip pat pažymėjo, kad veiksmai, kurių Rusija griebiasi prieš ukrainiečių vaikus, turi visus genocido požymius.
Iki birželio 1 dienos ryto Ukrainoje Rusijos agresijos aukomis tapo 243 vaikai, dar 446 buvo sužeisti. Šie skaičiai nėra galutiniai. Jauniausioms Rusijos sukelto karo Ukrainoje aukoms buvo 23 dienos, pusantro ir trys mėnesiai. Tai trečiadienį savo Facebook paskyroje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova. „Rusija negailestingai žudo ir griauna likimus, luošina ir žagina, paverčia našlaičiais mūsų jauniausią kartą. Vaikai skausmingai akimirksniu tampa suaugusiais – tai nusikaltimas, kurio nėra jokiuose kodeksuose, bet mes padarysime viską, kad kaltininkai atsakytų už pavogtą vaikystę ir kančias“, pabrėžė Ukrainos generalinė prokurorė.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 4113 civilių. Biuro duomenimis, tarp žuvusiųjų – 1550 vyrų, 1023 moterys, 95 mergaitės ir 100 berniukų bei dar 69 vaikai ir 1276 suaugusieji, kurių lytis nenustatyta. Biuro skaičiavimais, sužeista dar 4916 civilių. Biuras mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti kur kas didesni.
Ukraina nustatė kelis tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų rytiniame Donbaso regione, kurį intensyviai atakuoja Rusijos pajėgos, antradienį pranešė ukrainiečių generalinė prokurorė I. Venediktova. „Žinoma, iškėlėme keletą tūkstančių bylų dėl to, ką matome Donbase“, sakė ji per spaudos konferenciją Hagoje. Anot jos, nustatyta daugiau nei 600 įtariamųjų, įskaitant aukšto rango Rusijos politikus ir karininkus, 80 įtariamųjų yra sulaikyti, kasdien pridedama nuo 200 iki 300 naujų karo nusikaltimų atvejų. Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai Hagoje aptarė įtariamų karo nusikaltimų tyrimų statusą Ukrainoje. Prokurorai yra jungtinės tyrimo grupės nariai. Prie šios institucijos prisijungė dar trys šalys: Latvija, Estija ir Slovakija.
Antradienį Ukrainos teismas dėl karo nusikaltimų nuteisė kalėti dar du Rusijos karius. Aleksandrui Bobykinui ir Aleksandrui Ivanovui skirtos 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už „karo įstatymų ir papročių pažeidimus“. Jie pačioje karo pradžioje apšaudė du Ukrainos kaimus.
Mariupolyje liko daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kurie nuo balandžio mėnesio neturi galimybės gauti geriamojo vandens ar maisto. Mariupolio mero Vadymo Boičenko teigimu, okupantai mainais už darbą jiems duoda geriamojo vandens. Per nacionalinę žinių laidą birželio 1 dieną jis sakė, kad situacija mieste išlieka labai sunki, okupantams ir kolaborantams įkaitais laikant daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.
„Prieš tai rusų kariai žudė žmones „Grad“ daugkartiniais raketų paleidimo įrenginiais ir artilerija, jie nužudė daugiau nei 22 tūkst. žmonių… Dabar matome, kad jie savo neveiklumu ruošiasi ir toliau žudyti mariupoliečius. Jie bandė kažką daryti geriamojo vandens atžvilgiu, bet nepavyko“, sakė Mariupolio meras ir pridūrė, kad užgrobtame mieste daugėja palaidojimų, tarp kurių pasitaiko ir spontaniškų. V. Boičenko taip pat pabrėžė, kad kylanti temperatūra ir liūtys kelia infekcinių ligų grėsmę – dizenterijos ir choleros protrūkiai gali pražudyti tūkstančius Mariupolio gyventojų.
V. Boičenko teigimu, okupacinės pajėgos tiesiog nedalija atgabento geriamojo vandens, o nori, kad mariupoliečiai eitų valyti griuvėsius, surinktų kūnus ir padėtų palaidoti žuvusiuosius bei paslėpti karo nusikaltimus – „mariupoliečiai šiandien dirba už vandenį“ sakė jis. „Ir nors jie [okupantai]savo propagandiniuose vaizdo įrašuose rodo, kaip balandį bandė dalinti maistą, šiandien tai nevyksta. Nuo balandžio mėnesio mariupoliečiai neturi galimybės gauti maisto ir, kaip matome, geriamojo vandens. Šiandien šie niekšai įkaitais laiko daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o mariupoliečiai negali patekti į Ukrainos kontroliuojamą mūsų valstybės dalį. Todėl turime susivienyti dėl šios problemos, suvienyti tarptautinius partnerius JT, Raudonąjį Kryžių ir sukurti tvarius žaliuosius koridorius, kad mūsų Ukrainos žmonės galėtų patekti į mūsų šalies kontroliuojamą teritoriją“, kalbėjo Mariupolio meras.
Tarptautinė erdvė
Europos Sąjungos valstybių lyderiai antradienio naktį susitarė dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai – juo įvedamas embargas jūra gabenamai rusiškai naftai, visos naftos embargui paprieštaravus Vengrijai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad šiuo žingsniu „iš esmės iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES“, Vokietijai ir Lenkijai įsipareigojus atsisakyti tiekimo naftotiekiu į jų teritorijas. Naujasis sankcijų paketas taip pat apima didžiausio Rusijos komercinio banko „Sberbank“ pašalinimą iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, trijų valstybinių transliuotojų uždraudimą ir karo nusikaltimais kaltinamų asmenų įtraukimą į vadinamąjį juodąjį sąrašą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis taip pat sakė, kad ES sutiko skirti Ukrainai 9 mlrd. eurų siekiant padėti patenkinti „skubius likvidumo poreikius“ .
Vokietija perduos Ukrainai modernią oro gynybos sistemą, taip pat radarą, kuriuo galima aptikti artileriją, trečiadienį Bundestagui pranešė kancleris Olafas Scholzas. Vokietijos tikslas – užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nelaimėtų“ karo, kurį pradėjo Ukrainoje, sakė O. Scholzas per biudžeto debatus: „Mūsų tikslas – kad Ukraina galėtų apsiginti ir kad jai pasisektų tai padaryti“. Berlynas siunčia priešraketinę sistemą ir ankstyvojo perspėjimo radarų sistemą po to, kai O. Scholzas sulaukė daug kritikos dėl to, kad nesuteikė Ukrainai sunkiosios ginkluotės, reikalingos besitęsiančioms Rusijos atakoms atremti.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siųs Ukrainai daugiau pažangių raketų sistemų. Jis patvirtino, kad nauja JAV ginkluotė jau pakeliui. Siunčiami ginklai yra „Himars“ arba didelio judrumo artilerijos raketų sistemos, turinčios tiksliai valdomą amuniciją ir ilgesnį nuotolį nei šiuo metu Ukrainoje naudojami ginklai. „Himars“ sistemos yra svarbiausias elementas iš trečiadienį pristatomo 700 mln. dolerių vertės paketo, į kurį įeina oro erdvės stebėjimo radarai, daugiau trumpojo nuotolio prieštankinių raketų „Javelin“, artilerijos šaudmenų, sraigtasparnių, transporto priemonių ir atsarginių dalių.
Šveicarija vetavo Danijos prašymą siųsti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus šarvuotas kovos mašinas, motyvuodama savo neutralumo politika, pagal kurią neleidžiama tiekti ginklų konfliktų zonoms, trečiadienį pranešė Šveicarijos transliuotojas SRF. Valstybinis ekonomikos reikalų sekretoriatas atmetė Danijos pasiūlymą perduoti Ukrainai apie 20 pėstininkų kovos mašinų „Piranha III“.
Vokietijos kancleris O. Scholzas antradienį pareiškė sudaręs susitarimą su Graikija, pagal kurį ši šalis siųs į Ukrainą sovietinių laikų karines mašinas mainais į modernesnius šarvuočius iš Berlyno. „Mes suteiksime Vokietijos šarvuočius“, po ES viršūnių susitikimo Briuselyje sakė O. Scholzas. Vokietija jau yra sudariusi panašius susitarimus su Čekija ir šiuo metu derasi su Lenkija, kad padėtų tiekti ginkluotę Ukrainai, tačiau pristatymo į Čekiją data dar nenustatyta, o planuotas apsikeitimas su Lenkija dar neįgyvendintas. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kaltina Vokietiją nesilaikant savo pažadų dėl karinės įrangos.
Aukščiausias JAV generolas Markas Milley, pradėdamas kelionę po Europą, pareiškė, kad bet koks bandymas nutraukti Rusijos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą būtų „didelės rizikos karinė operacija“. Jo teigimu, „norint atverti šiuos jūrų kelius, reikėtų labai didelių kurios nors valstybės arba valstybių grupės karinių pastangų“. „Variantai visada svarstomi […] Niekada nieko neatmesčiau, bet, sakyčiau, kad tai būtų didelės rizikos karinė operacija, kuri pareikalautų didelių pastangų“, sakė M. Milley.
Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio trečiadienį pareiškė, jog jo šalis tikisi JT lyderystės atveriant kelią grūdų eksportui iš Ukrainos ir yra pasirengusi prisidėti prie Juodosios jūros išminavimo. Anot jo, Italija ragina sudaryti jūros koridorius maisto produktų, visų pirma, kviečių, eksportui iš Ukrainos per šios šalies uostus. „Italija jau pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti išminavimo darbuose ir tikisi esminio JT, taip pat kitų partnerių, pavyzdžiui, Turkijos, vaidmens efektyviai organizuojant ir koordinuojant operaciją“, pažymėjo Italijos užsienio reikalų ministras.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas antradienį pareiškė, kad jis ir Vokietijos kancleris O. Scholzas paragino V. Putiną nutraukti Rusijos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą pagal JT rezoliucijos sąlygas. „Aš pasiūliau per diskusiją, kurią turėjome su O. Scholzu šeštadienį, prezidentui Putinui, kad imtumėmės iniciatyvos dėl JT rezoliucijos, kad būtų labai aiškios sąlygos šiai operacijai“, paskelbė jis po Europos viršūnių susitikimo Briuselyje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę vyks į Turkiją derybų dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo, antradienį pranešė Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu. Jis nurodė, kad S. Lavrovas į Turkiją atvyks birželio 8 dieną ir čia „dalyvaus derybose dėl saugaus koridoriaus, galinčio apimti grūdų plukdymą Juodojoje jūroje“.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas siūlo naują politinių, ekonominių ir karinių sąjungų sistemą kaip alternatyvą ES. Toks aljansas vienytų šalis, kurios nepasitiki Briuseliu ir nepritaria Vokietijos pozicijai dėl Rusijos agresijos. Į naująjį aljansą Jungtinė Karalystė norėtų įtraukti Ukrainą, o vėlesniame etape galimai prisijungtų ir Turkija. Ukrainos valdžia savo ruožtu dar nepateikė jokios pozicijos dėl Londono parodytos iniciatyvos, tačiau idėjos ir neatmetė.
