Reikšmingiausi 10-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Reikšmingiausi 10-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Dešimtąją karo prieš Ukrainą savaitę okupantų pajėgos tęsė puolimo operacijas Rytų operatyvinėje zonoje, siekdamos perimti Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę ir suformuoti sausumos kelią į okupuotą Krymą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, septyniasdešimtąją karo dieną Ukrainos kontrpuolimas buvo nustūmęs okupantus už 40 km nuo Charkivo. Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai informavo, kad Rusijos karinė vadovybė bando didinti puolimo operacijos Rytų Ukrainoje tempą, kad pasiektų Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas, taip pat išvystytų puolimą Zaporižės ir Kryvyj Riho kryptimis.

Šiuo tikslu agresoriai stiprina savo kariuomenę, tobulina ugnies žalos ir logistikos sistemas. Rusijos pajėgoms ir toliau patiriant didelių nuostolių, jos imasi priemonių praradimams papildyti, persigrupuodamos ir gabendamos iš ilgalaikio saugojimo sandėliuose bei karinėse bazėse išimtą karinę techniką. Siekdamos tobulinti logistikos sistemą, Rusijos pajėgos ir toliau tam tikrose teritorijose dislokuoja šaudmenų, degalų ir naftos saugyklas, taip pat yra įrengę sugadintos technikos remonto ir atstatymo punktą.

Britų žvalgybos duomenimis, netoli Iziumo Rusija dislokavo 22 bataliono taktines grupes, siekdama veržtis išilgai šiaurinės Donbaso ašies. Nepaisant to, kad Rusijai nesiseka pralaužti Ukrainos gynybos ir įgyti pagreitį, ji greičiausiai ketina žengti už Iziumo, kad užimtų Kramatorsko ir Severodonetsko miestus, kas savo ruožtu sustiprintų pozicijas Donbaso Šiaurės Rytuose ir suteiktų paskatą atkirsti Ukrainos pajėgas regione, pranešė britų žvalgyba.

Nepaisant Vladimiro Putino užpraeitos savaitės pareiškimo, jog Rusijos pajėgos „Azovstal“ gamyklos, kurioje įsikūrę Mariupolio gynėjai, o rūsiuose nuo bombardavimo slepiasi civiliai, nebeatakuos ir vietoj to imsis šio komplekso blokados, o taip pat ir lygiagrečiai vykusių bandymų evakuoti civilius, okupantai tęsė apšaudymus, o antradienį vėl atnaujino puolimą, kuris nusinešė dar daugiau civilių aukų.

Nepaisant to, dešimtąją karo savaitę Mariupolio gynėjai ir toliau didvyriškai laikėsi. Trečiadienį pranešta, kad Rusijos kariams pavyko įsiveržti į pagrindinį „Azovstal“ gamyklos kompleksą – ten vyko įnirtingos kovos. Mariupolio mero trečiadienio popietės teigimu, buvo prarastas ryšys su Ukrainos kovotojais, tačiau vakare ryšys buvo vėl atkurtas. Tuo tarpu Kremlius trečiadienį paneigė, kad Rusija šturmuoja „Azovstal“.

Okupantai toliau taikosi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Agresoriai ir toliau naudoja tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamus ginklus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizuoja ir baugina vietos gyventojus, vykdo plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. 

Siekdamos sunaikinti Ukrainos transporto infrastruktūrą, Rusijos pajėgos raketomis apšaudė objektus Dniepropetrovsko, Kirovogrado, Lvivo, Vinicos, Kyjivo, Užkarpatės, Odesos ir Donecko srityse.

Rusija toliau vykdo masinius Ukrainos miestų bombardavimus, naudodama raketas ir strateginius bombonešius – antradienį centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse buvo sunaikintos šešios geležinkelio stotys, pranešta apie didelius nuostolius.

Dešimtąją karo savaitę padėtis Moldovos Uždniestrės regione išliko sudėtinga – Rusijos karių operatyvinės grupės daliniai yra kovinėje parengtyje, NATO įspėja apie tolesnes provokacijas, žiniasklaida informuoja apie galimą Rusijos invaziją į Moldovą. Įtampa auga ir dėl Baltarusijos karinių manevrų – trečiadienio rytą Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo staigias didelio masto pratybas. Žvalgybos šaltiniai taip pat praneša, kad gegužės 9 dieną Kremlius gali paskelbti masinę mobilizaciją.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo gegužės 4 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 194 lėktuvus, 155 sraigtasparnius ir maždaug 24,5 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1077 tankai, 2610 šarvuočių, 491 artilerijos sistema, 163 raketų paleidimo sistemos, 81 oro gynybos sistema, 1867 motorinės transporto priemonės, 10 laivų, 303 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Humanitarinė situacija

Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iki gegužės 4 dienos, t. y., per dešimt karo savaičių užfiksavo 6635 civilių aukas, iš kurių 3238 žmonės žuvo ir 3397 buvo sužeisti. Daugiausia civilių aukų sukėlė sprogstamųjų ginklų panaudojimas, įskaitant apšaudymus sunkiąja artilerijai bei raketomis. Biuras mano, kad tikrasis civilių aukų mastas yra daug didesnis, kadangi informacija iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, gaunama pavėluotai, o daugelis pranešimų vis dar laukia patvirtinimo. Tai ypač taikytina Mariupoliui, Iziumui ir Popasnai, kur, kaip manoma, yra ypatingai daug civilių aukų.

Naujienų agentūros Associated Press atlikto tyrimo duomenimis, po Rusijos aviacijos smūgio Mariupolio Dramos teatrui kovo 16 dieną žuvo apie 600 civilių. Naujienų agentūros teigimu, tai – beveik dvigubai daugiau nei iki šiol Mariupolio miesto tarybos minėtas žuvusiųjų skaičius, o daugelis išgyvenusiųjų mano, kad šis skaičius yra dar didesnis. Tyrimas taip pat paneigė Rusijos teiginius, kad teatrą sugriovė Ukrainos pajėgos ir kad jis tarnavo kaip Ukrainos karinė bazė.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras sekmadienį patvirtino apie civilių evakuaciją iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje. Biuro atstovas Saviano Abreu Reuters sakė, kad operacija prasidėjo balandžio 29 dieną ir yra derinama su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu, Ukraina ir Rusija. Balandžio 30 dieną iš „Azovstal“ komplekso buvo evakuota dvidešimt moterų ir vaikų. Vėliau evakuota dar apie šimtą civilių, tačiau Rusija vėl pradėjo gamyklos puolimą.

Vicepremjerės ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrės antradienio duomenimis, iš „Azovstal“ evakuoti pavyko 156 civilius, tačiau gamyklos rūsiuose jų vis tebesislepia keli šimtai, be to, nebuvo evakuotas nei vienas iš sužeistų Mariupolio gynėjų.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidaijus antradienį pareiškė, kad Rusija nori sukelti badą Luhansko srityje po to, kai Rubižnėje buvo sunaikintas grūdų kompleksas. Rusijos tikslas „yra holodomoras. Okupantai iš oro subombardavo Rubižnės elevatorių. Palydovinės „Planet Lab“ nuotraukos rodo, kad Rubižnėje esančioje „Golden AGRO LLC“ [grūdų komplekso] teritorijoje buvo numestos galingos rusiškos bombos. 2020 metais atidarytas grūdų […] [kompleksas]buvo visiškai sunaikintas“, socialiniame tinkle Telegram rašė jis.

S. Haidajaus teigimu, „Golden AGRO“ buvo laboratorija su naujausia įranga, įskaitant greitąjį analizatorių, kuris tiksliai ir greitai gali tirti grūdines kultūras, taip pat 1500 tonų per dieną galios grūdų džiovyklą, separatorių, svarstykles ir kitą įrangą. Komplekse buvo galima laikyti 30 tūkst. tonų grūdų. Jis taip pat priminė, kad okupuotuose miestuose yra buvę atvejų, kuomet Ukrainos grūdai buvo eksportuojami į Rusiją, o anksčiau okupantai buvo sunaikinę visus maisto sandėlius Sievierodonetske.

Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministro pirmasis pavaduotojas Tarasas Vysotskis antradienį informavo, kad iš keturių laikinai okupuotų Ukrainos regionų rusai iš viso išvežė apie 400 tūkst. tonų grūdų, o tai sudaro trečdalį visų šių regionų atsargų. Jo teigimu, „laikinai okupuotose teritorijose liko apie 1,3 mln. tonų grūdų, kurių visų pirma reikia norint užtikrinti kasdienį apsirūpinimą maistu, t. y., ten gyvenančių ukrainiečių mitybą, atlikti būtinus pavasarinius […] sėjos darbus. Strateginių rezervų ten nebuvo… Iš kiekvieno regiono – Zaporižės, Chersono, Donecko, Luhansko sričių – jau gavome patvirtinimus, kad […] išvežta apie 100 tūkst. [tonų grūdų]“.

Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarės Liudmylos Denisovos teigimu, į Ukrainą karo belaisvių mainų metu grįžę žmonės pasakoja apie patirtus pažeminimus ir nežmoniškas sąlygas įkalinimo įstaigose. Anot ombudsmenės, tarp išgelbėtųjų yra sunkiai sužeistų, ištiktų sepsio, amputuotomis galūnėmis. Paaiškėjo, kad sulaikydami ukrainiečius rusų kareiviai priversdavo nusiauti batus, pripildavo juos vandens ir liepdavo vėl apsiauti, o po to vyrai būdavo priversti gulėti veidu ant žemės šaltyje tris – keturias dienas.

L. Denisovos teigimu, vyrai nušalusiomis galūnėmis ir užrištomis akimis buvo gabenami į Rusijos stovyklas, o paskui į vadinamąjį 1-ąjį tardymo izoliatorių Kursko mieste, kur jiems nebuvo suteikiama jokia medicininė pagalba. Būdami nelaisvėje ukrainiečiai buvo priversti mokytis patriotinių rusiškų dainų ir atlikti jas sargybiniams, žmonės kalėjime taip pat buvo kankinami. „Per dieną vykdavo nuo dviejų iki trijų apklausų, po kurių vyrai būdavo žiauriai mušami, o vėliau verčiami pasirašyti pareiškimus […], kad su jais buvo elgiamasi gerai“, socialiniame tinkle Facebook sekmadienį rašė ombudsmenė.

L. Denisova įsitikinusi, kad imdami įkaitais civilius, agresoriai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant Ženevos konvencijos 34 straipsnį dėl civilių asmenų apsaugos karo metu, kuris aiškiai draudžia nepagrįstai sulaikyti civilius įkaitus. Ji taip pat paragino specialią JT komisiją žmogaus teisių pažeidimams Rusijos invazijos į Ukrainą metu tirti atsižvelgti į šiuos Ukrainos karo belaisvių teisių pažeidimus.

Tarptautinė erdvė

Popiežius Pranciškus antradienį interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė, kad NATO „lojimas prie Rusijos durų“ galėjo paskatinti Rusijos invaziją į Ukrainą. Pontifikas sakė negalintis teigti, kad NATO buvimas kaimyninėse šalyse „išprovokavo“ Maskvą, tačiau „galbūt palengvino“ sprendimą dėl invazijos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Italijos TV šou „Zona Bianca“ sekmadienį pareiškė, jog nepaisant to, kad Ukrainos prezidentas yra žydas, šalyje „tebegyvuoja nacizmas“.  Jis sakė, kad „Hitleris taip pat turėjo žydiško kraujo“ ir pridūrė, jog „protingi žydai sako, kad patys aršiausi antisemitai paprastai yra žydai“. Pirmadienį Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pavadino šiuos pasisakymus „neatleistinais ir pasipiktinimą keliančiais, taip pat baisia ​​istorine klaida“, buvo iškviestas ir Rusijos ambasadorius. Politinis skandalas plėtojosi toliau po to, kai antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Y. Lapidą „antiistorinėmis“ pastabomis apie Holokaustą, kurios „paaiškina dabartinės Izraelio vyriausybės kryptį remiant neonacių režimą Kyjive“. „Deja, istoriškai žinoma tragiškų žydų bendradarbiavimo su naciais pavyzdžių“, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Negana to, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad Ukrainoje drauge su pulku „Azov“ kovoja Izraelio samdiniai.

Ragindamas nutraukti agresiją, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vėl skambino Rusijos vadovui ir už tai susilaukė nemažai kritikos. Prezidentų pokalbis tęsėsi net dvi valandas – Kremlius informavo, kad jo metu V. Putinas E. Macronui pareiškė, jog Vakarai turi nustoti tiekti ginklus Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą rimtai nesiimant taikos derybų. Prieš tai Prancūzijos lyderis kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi stiprėti susidūrusi su istoriniais iššūkiais, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje. Anot jo, tai galima padaryti peržiūrint europines sutartis ir taikant supaprastintą sprendimų priėmimą bloke, o taip pat vykdant Bendrijos plėtrą į Rytus. M. Draghi išreiškė Italijos paramą, kad būtų „nedelsiant pradėtos stojimo derybos“ su Albanija ir Šiaurės Makedonija bei suintensyvintos derybos su Kosovu ir Bosnija. „Mes pasisakome už visų šių šalių įstojimą į ES, taip pat norime, kad Ukraina taptų ES nare“, sakė jis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis trečiadienį pareiškė, kad ES Moldovai suteiks papildomos karinės įrangos. „Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, bendros spaudos konferencijos kartu su Moldovos prezidente Maia Sandu metu sakė šalyje viešintis Ch. Michelis. „Padėsime Moldovai sustiprinti savo atsparumą ir susidoroti su Rusijos agresijos plitimo Ukrainoje pasekmėmis“ vėliau socialiniame tinkle Twitter rašė Ch. Michelis.

Europos Komisija trečiadienį pristatė jau šeštąjį sankcijų paketą Rusijai. Svarbiausia jo priemonė – rusiškos naftos atsisakymas. „Tai bus visiškas rusiškos naftos importo draudimas tanklaiviais ir vamzdynais, tiek perdirbtos, tiek ir žalios. Mes užtikrinsime, kad palaipsniui visiškai atsisakysime jos tvarkingai ir tokiu būdu, kuris leis mums ir mūsų partneriams užsitikrinti alternatyvų tiekimą ir sumažins įtaką tarptautinėms rinkoms“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šis sankcijų paketas taip pat turėtų apimti didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ atjungimą nuo SWIFT sistemos, trijų didžiųjų valstybinių Rusijos transliuotojų atkirtimą nuo ES kabelinės, palydovinės ar internetinės televizijos, baudžiamąsias priemones Rusijos karininkams, vykdžiusiems karo nusikaltimus Bučoje ir Mariupolyje, bei kitiems aukšto rango Rusijos kariškiams, Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo šeimai ir Ortodoksų Bažnyčios patriarchui Kirilui.

Vengrija trečiadienį pareiškė pasiūlyme uždrausti rusišką naftą nematanti savo energetinio saugumo garantijų. Vengrija blokuoja ES planą net jai ir Slovakijai pritaikius išimtis dėl rusiškos naftos embargo. Reuters šaltinių teigimu, Vengrijai ir Slovakijai numatytas kitoks nei likusioms ES valstybėms narėms terminas atsisakyti žaliavinės rusiškos naftos.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad yra atviras galimybei plėsti sankcijas Rusijai ir kad artimiausiomis dienomis aptars tai su Didžiojo septyneto šalimis. „Visada esame atviri papildomoms sankcijoms“, kalbėjo Jungtinių Valstijų prezidentas netrukus po to, kai ES paskelbė apie planus uždrausti Rusijos naftos importą ir kitas naujas sankcijas Rusijai.

Sekmadienį neskelbto vizito į Kyjivą atvyko JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi. Lydima kongresmenų, ji susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Per spaudos konferenciją N. Pelosi dar kartą išreiškė paramą Ukrainai ir pabrėžė, kad JAV rems Ukrainą ginantis nuo Rusijos tiek, kiek tęsis šį kova.

Šeštadienį į Lvivą netikėto vizito atvyko JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro specialioji pasiuntinė, aktorė Angelina Jolie. Superžvaigždė aplankė ligoninėje gydomus per Rusijos ataką Kramatorsko geležinkelio stotyje sužeistus vaikus, kalbėjosi su savanoriais ir netgi netikėtai apsilankė vienoje Lvivo kavinių.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą