Praėjusį sekmadienį tūkstančiai lenkų išėjo į gatves, nuogąstaudami, jog pastarųjų dienų Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimai, kuriais neigiama Europos Sąjungos teisės viršenybė, galiausiai gali atvesti prie Lenkijos pasitraukimo iš ES.
Nors Lenkija yra pakankamai konservatyvi ir didelė jos rinkėjų dalis palaiko valdančiuosius, toks pasipiktinimas logiškas, žinant, jog tuo pat metu ši Rytų Europos šalis yra ir viena labiausiai proeuropietiškų valstybių narių.
Atmeta vieną pagrindinių principų
Europos Teisingumo Teismas ne kartą yra priėmęs Lenkijai nepalankių sprendimų dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų, taip pat įspėjęs, kad jos griauna teismų nepriklausomybę. Lenkija savo ruožtu kaltino ES kišantis į jos vidaus reikalus.
Įtampa tarp Varšuvos ir Briuselio dar labiau paaštrėjo po to, kai praėjusią savaitę Konstitucinis Tribunolas, atsakydamas į metų pradžioje gautą Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio prašymą, savo nutartyje nurodė, jog dalis ES sutarties straipsnių nėra suderinami su Lenkijos Respublikos Konstitucija.
Tokiu būdu iš esmės Lenkija pareiškė, jog ji atmeta vieną pagrindinių narystės Sąjungoje principų — kompetencijų pasidalinimą.
Ir, žinoma, daugeliui apžvalgininkų ir valstybių narių tai vėl suteikė teisę svarstyti net Lenkija pasitraukimo iš Sąjungos galimybę. Tiesa, patys Lenkijos valdantieji, pradėję pavojingą teisinį ir politinį ginčą, tai griežtai neigia.
Įtampai kasdien aštrėjant, M. Morawieckis šią savaitę kreipėsi į Europos Parlamentą su prašymu leisti jam kalbėti kitą savaitę Strasbūre vyksiančioje plenarinėje parlamento sesijoje.
Jis pasisakys antradienį ryte ir, kaip žada jo atstovai, išdėstys vyriausybės poziciją dėl įtampą paaštrinusio Konstitucinio Tribunolo sprendimo.
Netenka suvereno teisių
Kokia Varšuvos ir ES ginčo esmė ir kokie galimi jo sprendimo keliai?
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas keletą Sąjungos sutarties straipsnių paskelbė antikonstituciniais. Tribunolas teigia, jog šalies pagrindiniam įstatymui prieštarauja ir bendros tautų sąjungos sukūrimas, ir iš Sąjungos sutarčių išplaukianti teisė, ir apskritai bet kokios bendros Sąjungos vertybės.
Minėti neprimintini principai, pagal Konstitucinio Tribunolo išaiškinimą, leido susikurti „naujų žmonių Sąjungai“, o tai esą reiškia, jog Lenkija nebegali funkcionuoti kaip nepriklausoma ir demokratinė valstybė.
Tribunolas konstatuoja, jog bet kokie iš Sąjungos sutarčių kylantys reikalavimai Lenkijai yra antikonstituciniai, nes tik Lenkijos institucijos gali įvertinti, ar kuris nors reikalavimas atitinka šalies Konstituciją.
Pasak Tribunolo, ES institucijos veikia anapus Lenkijos Konstitucijos jam suteikto mandato, nes Sąjungos sutartys gali būti interpretuojamos tik atsižvelgiant į Lenkijos Konstitucijos kontekstą, nes, priešingu atveju, šalis netenka suvereno teisių.
Neišspręsta teisinė kolizija
Maža to. Tribunolo sprendimu teisės viršenybės principai, pliuralizmas ir nediskriminavimo principas Sąjungos sutartyse yra atmetami tiek, kiek jais besinaudojant Lenkijos teismams liepiama peržiūrėti šalies teismų sistemos (teisėjų skyrimo) procedūrų teisėtumą.
Kitaip tariant, bet kokia ES teisės logika, kuri praktikoje, tarkime, pavirsta galimybe atmesti Lenkijos prezidento paskirtą teisėją, esanti antikonstitucinė, nes tokią teisę šalies vadovui laiduojanti šalies Konstitucija.
Svarbu ir tai, jog paskelbdamas savo nutartį Tribunolas neįpareigojo nei vyriausybės, nei prezidento taip ar kitaip išspręsti šias, jo nuomone, susiformavusias teisines kolizijas.
Tai reiškia, jog bet kuris Lenkijos teismas gali remtis tiek dabar įprasta teisine praktika, kur viršenybė atitektų Europos Teisingumo Teismo išaiškinimams, tiek Konstitucinio Tribunolo sprendimais.
Bet kuris Lenkijos pilietis ar juridinis asmuo gali patekti į tokią padėtį, kai jis laimi bylą Sąjungos teisės kontekste, tačiau pralaimi bylą Lenkijos teisės kontekste, arba atvirkščiai.
Skiriasi nuo Vokietijos teismo sprendimo
Dar pavojingiau tai, kad jei panašiai svarstytų daugiau ES valstybių, tai galų gale reikštų Sąjungos teisinės autonomijos pabaigą net ir jai priskirtų kompetencijų srityse.
Žinoma, galime šiek tiek ironiškai spekuliuoti, jog, matyt, Lenkijai šiuos klausimus derėjo išspręsti iki stojimo į ES.
Tiesa, tuomet politikai populistai dar nebuvo uzurpavę teismų sistemos, tad ir dabartinės išvados buvo neįmanomos. Kad ir kaip būtų, tokia spekuliacija labai neblogai demonstruoja, ko galima sulaukti, jeigu pažeidi bazinius teisės viršenybės principus.
Beje, Lenkijos situacija, priešingai, nei kartais sakoma, skiriasi nuo Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimo dėl, tarkime, Europos Centrinio Banko.
Karlsrūhėje įsikūręs Vokietijos teismas, turintis jurisdikciją spręsti konstitucinius klausimus, neatmetė nei teisės viršenybės principų, nei ES teisės kaip tokios. Jis tik suteikė sau mandatą priiminėti sprendimus dėl ES teisės suderinamumo su Sąjungos sprendimais. Lenkija tuo tarpu iš esmės atvirai atmeta visą ES teisinės autonomiją.
Neatsitiktinai Vokietijos teismo sprendime šalies vyriausybė buvo įpareigota pateikti įrodymus, kad Europos Centrinis Bankas veikia laikydamasis Sąjungos sutartyse įformintų principų. Kitaip sakant, pareikalavo daugiau atskaitomybės iš Sąjungos institucijų, kitaip nei Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, kuris tiesiog pasiskelbė visavalde teisine galia.
Komiškas paradoksas
Paradoksas, beje, komiškas paradoksas, ir tas, jog kaip tik dabar Lenkijos vyriausybė pati savo iniciatyva bylinėjasi Europos Teisingumo Teisme, kurio sprendimų viršenybės nepripažįsta šalies Konstitucinis Tribunolas.
Kalbant bendrai, būtina pabrėžti, jog ES tikrai vargu ar bus linkusi labai griežtai spausti kokią nors valstybę narę. Priežastis paprasta. ES institucijos yra atskaitingos visiems Sąjungos piliečiams, tarp jų ir lenkams, net ir tuo atveju, kai pati Lenkijos valdžia bando šitą bambagyslę perkirpti.
Iki bet kokio realaus drastiško sprendimo (pavyzdžiui, išmokų Lenkijai stabdymo) kelias labai ilgas. Tuo metu, kai Lenkijos vyriausybė lošia iš savo pačios piliečių gerovės, ES, net ir turėdama teorinę galimybę elgtis priešingai, iki pabaigos gina Lenkijos piliečių interesus.
Lenkijos piliečių valia
Kalbant apie Lenkijos pasitraukimą iš ES, itin svarbu suprasti, kad jis gali įvykti tik Lenkijos piliečių valia. ES sutartys nesudaro jokių prielaidų net menkiausiai galimybei išmesti valstybę narę iš Sąjungos.
Europos Parlamentui, Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai sutarus dėl to, kad dabartinė Lenkijos (beje, ir Vengrijos) kova su Sąjungos teisine sistema kelia realią grėsmę Sąjungai, gali būti suspenduojamas šių šalių mandatas Vadovų Taryboje.
Nors ir šis kelias faktiškai neįmanomas, nes bet kuri kita valstybė narė turėtų teisę tokį sprendimą vetuoti. Dabar tai tikrai padarytų vengrų premjeras Viktoras Orbánas.
Europos Komisija gali pradėti taikyti naujai sukurtą biudžeto apsaugos instrumentą, kuris, palaiminus Europos Parlamentui bei Vadovų Tarybai, leistų stabdyti išmokas Lenkijai.
Vis dėlto ir tai praktiškai neįmanoma, ypač dabar, nes Lenkija ir Vengrija šiuo metu ginčija šį instrumentą Europos Teisingumo Teisme.
Mažai šansų, jog Lenkija ir Vengrija galėtų laimėti, bet Europos Komisija vargu ar taikys procedūrą iki tol, kol bus paskelbtas Europos Teisingumo Teismo verdiktas.
Vengs tiesioginės konfrontacijos
Kita vertus, nors sprendimui įšaldyti išmokas Vadovų Taryboje reikalinga jau tik kvalifikuota, o ne absoliuti dauguma, techniškai tai padaryti dabar, vargu, ar realu.
Manytina, jog kitų valstybių galvos dėl įvairių priežasčių vengtų tiesioginės konfrontacijos su Lenkija. Nors, jeigu Lenkija ir Vengrija ir toliau laikysis dabartinio jų kurso, tokia galimybė nėra neįmanoma.
Europos Komisija taip pat gali pradėti procedūrą dėl ES teisės pažeidimo. Tokiu atveju ji kreiptųsi į Europos Teisingumo Teismą, kuris galėtų fiksuoti pažeidimo faktą.
Lenkijai būtų suteikta galimybė pasiaiškinti, o jei problemos nebūtų išspręstos, ji gautų baudą. Šis kelias labiausiai tikėtinas.
Tiesa, Europos Teisingumo Teismas baudas skiria atsižvelgdamas tiek į problemos mastą, tiek į poveikį baudžiamos valstybės žmonių gerovei, tad bauda ne tiek suduotų smūgį Lenkijos ekonomikai, kiek įspėtų, apie tai, jog būtina reaguoti.
Pasiryžusi mokėti baudas
Beje, Lenkija jau ir šiandien moka baudas (tarkime, dėl anglių kasyklų naudojimo prie Čekijos sienos), tačiau deklaruoja, kad yra pasiryžusi mokėti ir dešimt kartų didesnes baudas.
Išlieka ir teorinė Lenkijos išstojimo iš ES galimybė. Ir nors mažai tikėtina, kad Lenkijos valdžia imtųsi tokių veiksmų, tikrai verta pagalvoti, į kokį chaosą valstybę gali įstumti populistai. Dažnai, matyt, net negebėdami įvertinti ilgalaikių savo sprendimų pasekmių.
