Briuselyje, kaip, manau, ir visoje Europos Sąjungoje, palaipsniui slopsta įtampa, kurią jau 15 mėnesių kėlė pandemija. Žinoma, tai nereiškia, jog problemos, ypač ekonominės, išspręstos.
Įtampa slūgsta
Vis dėlto kartoju — darosi vis aiškiau, jog pandeminė įtampa slūgsta. Europos Parlamente tai rodo kad ir toks faktas, jog jau birželį, tikėtina, plenarinė sesija gali vykti Strasbūre. Ir jau tikrai mažai kas abejoja, jog liepos viduryje į sesiją tikrai rinksimės Prancūzijoje.
Pozityvias tendencijas, akivaizdu, lemia ir gerėjanti epidemiologinė padėtis, ir įsibėgėjanti vakcinacija.
Kad ir kaip vertintum, visų mūsų gyvenimą ir grįžimą prie įprastų bendravimo formų lems vakcinacija. Ir tikrai privalu kalbėti ne vien apie savo valstybę ar Europos Sąjungą.
Sėkmės istoriją lems pasaulinės vakcinacijos perspektyvos.
Netikėtas Bideno pasiūlymas
Kol kas vakcinavimo tempams sparčiai judant į priekį Europoje ir JAV, dalis Azijos ir Afrikos valstybių yra paliktos beveik visiškai be vakcinų. Atsiliepdamas į šią humanitarinę krizę, JAV prezidentas Joe Bidenas prieš savaitę pasiūlė laikinai sustabdyti nuosavybės teises COVID-19 vakcinoms. Taip atsirastų reali galimybė jomis nemokamai pasidalyti su likusiu pasauliu.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel tokį pasiūlymą sutiko skeptiškai argumentuodama, jog taip silpnėtų pramonės konkurencingumas.
J. Bideno pasiūlymas nepatiko ir farmacijos kompanijoms. Štai įmonės „Pfizer vadovas Albertas Bourla aiškino, jog patentų įšaldymas virstų globalia kova dėl skiepams reikalingų žaliavų, o tai reikštų naują, gal net rimtesnę, problemą.
Dalis ekspertų aiškino, kad pokytis nieko nepakeistų: vakcinų gamybos procesas per daug sudėtingas, ir skurdesnės šalys vis vien nesugebėtų tų vakcinų pasigaminti pačios, net ir žinodamos gamybos proceso eigą.
Dramatiškai skirtingos viena kitai oponuojančių pusių pozicijos, stebint iš šalies, leidžia manyti, jog J. Bideno pasiūlymas buvo netikėtas, o tikrosios padėties nežino niekas.
Trys pozicijos dėl patentų
Apie tai su Europos liaudies partijos kolegomis buvo diskutuojama ir Biudžeto komitete, kur, tvirtinant ataskaitą apie konkurencingumo politiką, buvo pasiūlyta įtraukti ir patentų klausimą, o Europos Komisija paraginta sukurti instrumentą, kuris, įvertinus konkrečią situaciją, leistų geriau kontroliuoti patentų politiką.
Svarstant klausimą išryškėjo trys pozicijos.
Pirmą grupę sudarė tie, kurie iš principo nepriima patentų įšaldymo galimybės.
Antrąją grupę sudarė tie politikai, kurie tiesiog norėjo būti užtikrinti, kad toks pasiūlymas veiktų, o kol garantijų nėra, jie apskritai buvo linkę susilaikyti nuo sprendimo.
Galiausiai trečiosios grupės atstovai rėmė idėją, savo pritarimą grįsdami išskirtine padėtimi pasaulyje. Tai, manyčiau, logiška, žinant, jog nori nenori išeities privalome ieškoti visi kartu.
Aš asmeniškai balsavau už pasiūlymą turėti galimybę tam tikrose situacijose patentus įšaldyti.
Farmacininkų „aukso amžius“
Tai lėmė ekonominės moralės principas, apie kurį Lietuvoje kalbame tikrai labai labai retai. Turiu galvoje vadinamosios inovacijų ekonomikos klausimą.
Pradžioje pamąstykime, ką padarė visas pasaulis (bent jau turtingasis pasaulis, kuriam priklausome ir mes) atėjus krizei, ir koks buvo visų veiksmų, kurių ėmėsi valstybės, santykis su farmacijos kompanijomis.
Karantino priemonės kirto visiems — verslui, gyventojams, jau nekalbant apie sveikatos apsaugos darbuotojus, tačiau užsidirbti iš vakcinų galėjo tik farmacininkai.
Kol daugelio žmonių darbai stojo, skiepų gamintojams atsivėrė „aukso amžius“. Tik viena tokios išskirtinės padėties detalė: derėdamiesi su Europos Komisija dėl vakcinų tiekimo, gamintojai net bandė išsireikalauti teisę neatsakyti už jokias galimas pasekmes.
Kūrė ne vien verslas
Kitas, mano galva, rimtesnis momentas yra susijęs su samprata, kam išties priklauso intelektinė vakcinos patento nuosavybė? Akivaizdu, jog vakcinos kūrime labai plačiai dalyvavo įvairiausios valstybinės institucijos, kurios jų kūrėjus rėmė stipendijomis, finansine parama, investicijomis į specifinius tyrimus.
Nors apie naujos prigimties mRNR vakciną prabilta tik dabar, bet pirmasis sėkmingas šia technologija grįstas eksperimentas, tiesa, su pelėmis, atliktas dar praėjusio šimtmečio pabaigoje viešajame Viskonsino universitete, įsikūrusiame šios JAV valstijos sostinėje Madisone.
Plačiau apžvelgiant minimos technologijos atsiradimo istoriją pamatysime visą pasaulį: daugybę valstybinių ir privačių mokslo įstaigų ir universitetų, taip pat virtinę šalių, tarp kurių būtų galima paminėti Vengriją, Italiją ir JAV.
Inovacijų atsiradimo kelias ilgas ir plačiai išsišakojęs, ir tikrai negali būti sutrauktas į keistoką tezę, kad va verslas netikėtai pats sugalvojo išspręsti problemą, tai padarė savo jėgomis, tad ir uždirbti teisę turi vienas pats.
Nevienoda skolos našta
Verta prisiminti ir tai, jog, visiems kartu kovojant su pandemija, valstybėms teko labai daug skolintis. O jos, beje, skolinosi ir tam, kad pirktų vakcinų. Dėl pandemijos nukentėjo visi, bet skolos našta slėgs nevienodai.
Moralinis pandemijos aspektas tikrai svarbus. Kai visi kenčia, ciniška nepaisant nieko kovoti tik dėl savo pelnų.
Tarkime, Niujorke leidžiamas verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad „Moderna“ 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį baigė su 124 mln. dolerių nuostoliu, o po metų jau gavo 1,2 mlrd. dolerių pelno. Ne pajamų. Pelno! Ir pagrindinis to pelno šaltinis — vakcina nuo Covid-19.
Europos žiniose jau esame rašę, kad Europos investicijų bankas „BioNTECH“ vakcinos tyrimams suteikė visą seriją lengvatinių paskolų dar prieš pandemiją, o jai prasidėjus padidino finansines injekcijas. Solidžių Vokietijos valstybinių investicijų sulaukė ir „Pfizer“.
Dilema dėl kastuvo
Bendrai imant, nuosavybės ir naudos klausimas šiuo atveju gali atrodyti labai klampus, bet pasirinkimo (arba moralinės dilemos) prasme jis vadovėlinis. Nobelio premijos laureatas Richardas Thaleris net savo knygoje, kurioje aprašo elgsenos ekonomikos istoriją, pateikia analogišką pavyzdį.
Paklausus žmonių, ar jie sutinka, jog kastuvo kainą parduotuvėje lemtų rinka, absoliuti dauguma palaiko rinkos mechanizmą. Tačiau tų pačių žmonių paklausus, ar netikėtai užėjus didelėms pūgoms ir rinkoje susidarius kastuvų, kurie skirti sniegui valyti, stygiui, jie sutiktų, kad kastuvų kainos pakiltų keturiskart, atsakymas dramatiškai keičiasi.
Patinka agresyviems laisvosios rinkos šalininkams tai ar ne, bet žmonės mato ir moralinę klausimo dimensiją. Iš ko iš tiesų uždirbo verslas? Iš savo inovatyvumo? Gamybos? Paslaugų? Ar iš žmonių nelaimės?
Jei verslininkas staiga uždirba keturis kartus daugiau dėl to, kad kitas žmogus rizikuoja likti be elektros ir sušalti, akivaizdu — kastuvo vertė tokiomis aplinkybėmis milžiniška.
Valiuta įkainojamos tragedijos
Visgi milžiniška ir moralinė kaina, kurią mokame už pasaulį, kuriame žmogiškąsias tragedijas įkainojame valiuta. Ir kadangi ekonomika yra mokslas apie žmonių pasirinkimus, šioje situacijoje tie pasirinkimai yra gana aiškūs.
Todėl aš asmeniškai ramia sąžine palaikyčiau iniciatyvą įšaldyti vakcinų patentus, jei tik tai nors kiek padėtų žmonėms, kurie rizikuoja savo sveikata ir gyvybe. Palaikyčiau, net jeigu tokio įšaldymo efektas būtų labai ribotas.
Pažymėjimas vėluoja
Kitas svarbus klausimas, kuris tikrai visus jaudina, bendras visai Europos Sąjungai pažymėjimas. Europos Parlamentas dėl jo balsuos ne anksčiau kaip birželio viduryje, o tai jau tikrai per vėlu.
Tad daugelyje Europos Sąjungos valstybių pradėti ruošti vietiniai pažymėjimai, suteikiantys papildomų judėjimo galimybių, yra tikrai gera iniciatyva.
Puiku ir tai, jog tokia galimybė atsiranda ir Lietuvos žmonėms.
