Kaip išvengti įmonių bankrotų bangos

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Kovos su koronaviruso epidemija priemonės uždarė ištisus šalies ūkio sektorius, sumažindamos tų sektorių įmonių įplaukas, dažnai net iki nulio. Tai beprecedentis scenarijus. 

Net jei veiklą sustabdžiusios įmonės nemokėtų darbo užmokesčio, jų pastovūs (fiksuoti) kaštai nedingtų – jos toliau būtų priverstos mokėti nuomą bei paskolas iš likusių apyvartinių lėšų bei kito sukaupto turto. 

Negalima tikėtis, kad įmonės, ypač smulkios, būtų sukaupusios pakankamai „lašinių“, kad galėtų atsilaikyti daugiau nei keletą savaičių ar mėnesių su nulinėmis įplaukomis. Daugumai tokių įmonių gresia greitas bankrotas. 
 
Dėl viruso veiklą sustabdę verslai nėra jokia ekonomine prasme „blogi“ verslai, kurie dėl kokios nors ekonominės logikos turėtų užsidaryti. Jų veikla yra nutraukta tik todėl, kad šie verslai susiję su žmonių susibūrimais. Likvidacionizmo logika („recesijų darbas yra numarinti nevykusius verslus, kad iš jų pelenų pakiltų geresni“) čia apskritai netinka. Šių verslų išgyvenimas yra socialiai pageidautinas. 
 
Problema 

Jei 2008 m. krizės metu buvo galima tikėtis, kad tradicinės makroekonominio stabilizavimo priemonės (monetarinė bei fiskalinė politika) galėjo ūkį atgaivinti padidindamos visuminę paklausą, šioje krizėje konvencinės stabilizavimo priemonės yra nebepakankamos. Veiklą nutraukusios įmonės yra uždarytos ne dėl paklausos trūkumo, todėl paklausos didinimas joms negali padėti. Reikia kitų priemonių. 
 
Šios krizės padariniai ekonomikai yra neišvengiami — jau dabar žinome, jog mūsų šalis (ir pasaulis) bus mažiau turtinga nei būtų buvusi be koronaviruso krizės. Mūsų užduotis yra pasiekti, kad ekonomikos praradimai pasiskirstytų taip, kad dar labiau nemažintų mūsų ūkio potencialo. 
 
Palikus viską savieigai, būtųs realizuotas socialiai nepageidautinas scenarijus. NT savininkai ir kredito teikėjai sieks išieškoti nuomą ir paskolų įmokas iš įmonių, kurios neturi galimybių tų reikalavimų patenkinti. Nuomotojai ir skolintojai pagreitins įmonių bankrotą, tačiau patys patirs nuostolių dėl negalėjimo išieškoti pilnų sumų ir nuomos paklausos nebuvimo. O visuomenei įmonių bankroto banga brangiai kainuos visai ekonomikai, nes ūkio atsigavimas po krizės bus daug lėtesnis. Optimalus scenarijus visuomenei ir ekonomikai apskritai, tiek ir NT savininkams bei kredito įstaigoms konkrečiai — tai išvengti įmonių bankrotų. Spartesnis ūkio atsigavimas po krizės bus naudingas ir NT savininkams bei kredito įstaigoms. 
 
Būtų neteisinga „kompensuoti“ praradimus kai kuriems investuotojams (NT savininkams ar kredito įstaigoms) kitų (t. y. mokesčių mokėtojų) sąskaita. Jie taip pat turėtų prisiimti savo ekonominių praradimų dalį. 
 
Skolinimas su valstybės garantija problemos neišspręs 
 
Jei kovos su koronavirusu priemonių tikėtina trukmė yra 3-6 mėnesiai, skolinimas įmonėms su valstybės garantija vien tam, kad jos padengtų nuomą ir paskolų įmokas, ves prie padidėjusio šių įmonių įsiskolinimo. Daugelis tokių įmonių veikia mažo pelningumo sektoriuose ir jos paprasčiausiai neatlaikys padidėjusios skolų naštos. Todėl skolinimas su valstybės garantija bankrotą tik atidės ir kainuos labai daug valstybės iždui. 
 
Toks skolinimas pažeistų teisingumo principą. Mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami tam, kad įmonių įsipareigojimai NT savininkams ir kredito teikėjams būtų pilnai tesimi. Ekonominiai praradimai būtų dirbtinai perkeliami nuo NT savininkų ir kredito įstaigų mokesčių mokėtojams. Kitaip sakant, subsidijos veiklą sustabdžiusiems verslams iš tiesų taptų subsidijomis NT savininkams ir kredito įstaigoms be ekonominio pateisinimo. 
 
Sprendimas – nuomos ir kredito atostogos 
 
Kad išvengtume bankrotų bangos, veiklą sustabdžiusioms įmonėms turėtų būti pritaikytos nuomos ir paskolų mokėjimo atostogos iki kovos su koronavirusu priemonių pabaigos. Tokios įmonės šiuo laikotarpiu būtų pilnai atleidžiamos nuo nuomos mokėjimo ir paskolų įmokų (o tiksliau, tuo laikotarpiu nuomos ir paskolų įsipareigojimai būtų sustabdyti). 
 
Atostogų periodu skolos ar delspinigiai nesikauptų, tačiau nuomos ir paskolų terminai visiškai persikeltų į pokrizinį laikotarpį: 2020 m. kovo 16 dienos nuomos ar paskolos terminas išliktų toks pats įmonės veiklai atsinaujinus. Pvz., jei kovo 16 dieną buvo likęs 8 mėn. paskolos mokėjimo terminas ir įmonei būtų leista atsidaryti liepos 1 dieną, tai liepos 1-ąją vis dar būtų likęs 8 mėn. paskolos mokėjimo terminas. Nominaliai įmonių įsipareigojimai išliktų nepakitę, o tik persikeltų laike. 
 
Reikėtų užtikrinti, kad bankroto rizika nebūtų nustumiama nuo vieno ūkio subjekto ant kito per mokėjimų grandinę. Pvz., jei įmonė moka nuomą NT vystytojui, kuris moka paskolą kredito įstaigai, tiek įmonės nuomai, tiek NT vystytojo paskolai galiotų nuomos ir kredito atostogos. 
 
Pabrėžtina, kad nuomos ir kredito atostogos nieko nekainuotų biudžetui. 
 
Kam atitektų nuostoliai 

Pagal šį pasiūlymą, nuomos ir paskolų sutartys liktų galioti visa apimtimi, tik jų terminai nusikeltų į ateitį. 
 
Žodžiu, tiek nuomotojai, tiek skolintojai patirtų tam tikrų nuostolių visų pirma dėl to, kad numatytas pajamas gautų vėliau nei tikėtasi. Tačiau šie nuostoliai neabejotinai būtų mažesni nei atsiradę per bankrotų grandines, ilgus bankrotų procesus bei visuotinį ekonomikos kritimą. 
 
Kaip priemonė nukreipta prieš įmonių bankrotus, nuomos ir kredito atostogos būtų taikomos visai įsiskolinimų grandinei — pradedant nuo įmonės ir baigiant nuomojamo turto savininku ar paskolą išdavusia kredito įstaiga (banku). 
 
Bankų reguliuotojai turėtų keisti neveiksnių paskolų apibrėžimą, kad dėl kredito atostogų atidėtos paskolos nereikalautų atidėjinių ar papildomo kapitalo. Traktuojant paskolas kredito atostogose kaip paskolas, kurių įsipareigojimai yra vykdomi, poveikis bankų pelningumui būtų nežymus. 
 
Kam būtų taikoma 

Nuomos ir kredito atostogos būtų taikomos tik įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso krizės, ir tik krizės metu. Jei krizė truks daugiau nei 3 mėn., kriterijai gali būti peržiūrėti. 
 
Įmonės, nukentėjusios nuo krizės, yra tos įmonės, kurių 2020 m. kovo ar vėlesnio mėnesio apyvarta sudaro 70 proc. ar mažiau to paties 2019 m. mėnesio apyvartos. Nuomos ir kredito atostogos galioja mėnesiui po to, kai įmonė atitinka šį apibrėžimą. Pvz., jei įmonė 2020 m. kovo mėnesį atitinka įmonės, nukentėjusios nuo krizės, apibrėžimą, nuomos ir kredito atostogos jai galioja 2020 m. balandžio mėnesį. Jei įmonė apibrėžimą atitinka ir balandžio mėnesį, nuomos ir kredito atostogos pratęsiamos gegužės mėnesiui ir t. t. 
 
Kad palengvintų šios sistemos funkcionavimą, VMI sukurtų papildomą viešai pasiekiamą įmonės atributą, kuris ją arba identifikuotų kaip kvalifikuotiną nuomos ir paskolų atostogoms, arba ne. 

Krizės laikotarpis yra LR Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos dėl koronaviruso laikotarpis. Dar griežtesnės LR Vyriausybės įvestos priemonės (pvz., nepaprastoji padėtis) taip pat traktuotinos kaip krizės laikotarpis. 
 
Tolesni veiksmai 

Šiame dokumente pateikta bendra paskolų ir nuomos atostogų veikimo koncepcija, kuri papildomai dar turi būti aptarta su rinkos dalyviais, Lietuvos banku, Vyriausybe ir jos institucijomis. Turi būti aptartos ir patikslintos veikimo detalės, kvalifikavimo kriterijai ir mechanizmas, kontrolės ir piktnaudžiavimo rizikos bei jo išvengimo mechanizmai. 
 
Pradinė teisinė pateiktos koncepcijos analizė nenustatė, kad ji prieštarauja Konstitucijai. 
 
Šios koncepcijos įgyvendinimui veikiausiai būtų reikalingi Civilinio Kodekso ir keleto įstatymų pakeitimai, taip pat Centrinio banko reguliavimo pakeitimai. Neatmestina, kad jų įgyvendinimui būtų reikalingi ir pakeitimai ECB. 

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą