Ar galima tikėtis, jog prezidento Gitano Nausėdos pažadas — pasiekti, kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą iki Valstybės dienos, švenčiamos liepos 6-ąją, — išsipildys?
Akivaizdu, kad šalies vadovas ieško paramos tarp nemąstančiųjų.
Iš piršto laužtas pažadas
Pareiškimas, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula vo der Leyen jį asmeniškai patikinusi, jog Lietuva iki vasaros pradžios galės nuo COVID-19 paskiepyti mažiausiai 70 proc. suaugusių šalies gyventojų, yra iš piršto laužtas.
Lengva žadėti tokius dalykus prisidengus EK pirmininkės „žodžiais“ — juk jei pažadas nebus įgyvendintas, atsakomybė automatiškai atiteks ES.
Paskutinėje Europos Vadovų Taryboje, vykusioje 2020 metų gruodį, dauguma Europos lyderių išties buvo kupini optimizmo dėl COVID-19 vakcinų, todėl natūralu, kad 2021 metų laukė su palengvėjimu.
Tačiau čia puikiai tinka pasakymas: neperšokęs per upelį, nesakyk op.
Vakcinuojami per lėtai
Patarlė puikiai apibendrina tai, kas vyko šių metų pirmojoje ES lyderių vaizdo konferencijoje. Nusivylimo kartėlis dėl problemų, kylančių kovojant su virusu, buvo juntamas net per ekranus.
Su kokia esmine problema susiduria ES šalys?
Praėjus trims savaitėms nuo tada, kai pirmam Izraelio piliečiui buvo suleista „Pfizer-BioNTech“ vakcina, žydų valstybė paskiepijo apie 20 proc. savo populiacijos.
Ši akivaizdi Izraelio lyderystė kovoje su COVID-19 virusu sukėlė didelį galvos skausmą kitoms pasaulio šalims, ypač Europos vadovams. ES piliečiai yra vakcinuojami per lėtai.
Europos Komisija pranešė sieksianti, kad iki kovo mėnesio ES šalyse būtų paskiepyta 80 proc. žmonių, dirbančių sveikatos sektoriuje, taip pat būtų vakcinuoti piliečiai, vyresni nei 80 metų. Be to, iki vasaros ES valstybės narėse turėtų būti paskiepyta 70 proc. suaugusių gyventojų.
Briuselis — tai ne Aladinas
Tikslai ambicingi, bet klausimas, ar įgyvendinami?
Juk akivaizdu, kad Europos Komisija nėra Aladinas, o valstybės narės neturi stebuklingos lempos, kurią patrynus iš oro atsirastų vakcinos. Viskas priklauso nuo farmacijos įmonių malonės.
Europos vaistų agentūra (EVA) jau yra užregistravusi dvi vakcinas — amerikiečių bei vokiečių farmacijos dueto „Pfizer-BioNTech“ preparatą bei amerikiečių sukurtą „Moderna“.
Taip pat tikimasi, kad iki vasario mėnesio bus patvirtinta ir „AstraZeneca“ kompanijos vakcina, kuri pagal pirminį planą vakcinas į ES buvo numačiusi pradėti tiekti nuo vasario 15 dienos ir iki kovo pabaigos turėjo pristatyti 80 mln. vakcinos dozių.
Tačiau prieš savaitę įtampa tarp Europos valdžios bei šių kompanijų išaugo, kai farmacijos duetas netikėtai sulėtino COVID-19 vakcinų gamybą Europai dėl gamybos išplėtimo darbų, vykstančių jos fabrike Belgijoje.
Negana to, didelius lūkesčius kėlusi „AstraZeneca“ farmacijos kompanija taip pat informavo ES vadovus, kad per pirmąjį ketvirtį pateiks 60% mažiau vakcinų dozių nei buvo planuota.
Svarstymai pradėti teisinius procesus
Tvyrantis neaiškumas dėl vakcinų pristatymo laiko bei jų kiekio kelią Briuseliui susirūpinimą, kad laiku nepavyks įgyvendinti imunizacijos grafiko.
Italija, pavyzdžiui, praeitą savaitę sulaukė 29% mažiau „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozių, o nuo šios savaitės tikimasi sulaukti 20% mažiau nei tikėtasi. Dėl to Roma svarsto pradėti teisinius procesus dėl tokių farmacijos kompanijos veiksmų.
Ispanija taip pat susiduria su problemomis. Praeitą savaitę Ispanijos sostinės Madrido ir apylinkių valdžia laikinai sustabdė sveikatos sistemos darbuotojų skiepijimą, nes, kaip buvo nurodyta, jie gavo tik pusę numatytų vakcinos dozių.
Rumunijos situacija dar prastesnė — vakcinų atsargos iki vasario pirmosios savaitės gali sumažėti beveik iki nulio.
Lenkija, kuri pradėjo skiepyti sveikatos priežiūros darbuotojus, o nuo praeitos savaitės ir globos namų kontingentą, pažymėjo, kad pristatytų vakcinų skaičius sumažėjo net 50%.
Jei vakcinų tiekimas nebus atkurtas iki vasario 15 dienos, tai Lenkijos vyriausybė, kaip ir Italijos valdžia, svarstys galimybę pradėti teisinius procesus prieš farmacijos bendroves.
Atvirai smerkia vienintelis Orbánas
Nors dauguma ES lyderių iš esmės pritarė jungtinei ES vakcinų pirkimo programai ir jos sistemai, pagal kurią dozės valstybėms nariams tiekiamos proporcingai atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tačiau kai kurios šalys paragino Briuselį stengtis paspartinti vakcinų pristatymą ir potencialiai trumpinti biurokratinius procesus.
Tuo tarpu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas vienintelis atvirai smerkia ES vadovus ir kritikuoja Briuselį dėl vakcinų vėlavimo.
Jis ragina ES prisiimti bent dalį atsakomybę dėl to, kad vis dar nėra patvirtinta „AstraZeneca“ vakcina.
Be to, Vengrija pasiekė susitarimą su Rusija dėl didelio „Sputnik V“ vakcinos įsigijimo, nors Europos vaistų agentūra (EVA) dar neįregistravo šios vakcinos.
Visiška priklausomybė nuo farmacijos kompanijų
Matant bendrą vaizdą Europoje, peršasi mintis, kad ES yra visiškai priklausoma nuo farmacijos kompanijų.
Negana to, viską lemia ne tik vakcinų kiekis, bet ir tolygus jų paskirstymas kiekvienai valstybei narei, taip pat transportavimo greitis bei veiksmingos vakcinavimo centrų sistemos sukūrimas valstybėse narėse.
