Praeitą ketvirtadienį, spalio 20 dieną, Europos Vadovų Taryba pasiekė istorinį sprendimą – pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje nuspręsta dėl intervencijos į energijos rinką įvedant vadinamąsias kainų „lubas“ gamtinėms dujoms.
Tokia rinkos intervencija – tiesa, tik laikina – nėra vienintelė, nes kiek anksčiau rudenį buvo sutarta dėl pigiausiai elektrą gaminančių rinkos dalyvių viršpelnių ribojimo, surinktas lėšas nukreipiant elektros vartotojų sąskaitoms kompensuoti.
ES, garsėjančioje ypatinga pagarba laisvai rinkai ir veikiančiai pagal nuostatą, kad rinkas reikia reguliuoti, nustatant tam tikras jų funkcionavimo taisykles, o ne tiesiogiai į jas kištis, tokia intervencija rodo, jog dabartinė situacija energetikoje yra, švelniai tariant, prasta.
Apie itin prastą padėtį byloja ir europinės politikos madas diktuojančios galingiausios bloko valstybės narės Vokietijos, kuri iki šiol aktyviai priešinosi gamtinių dujų kainų „lubų“ įvedimui, galiausiai išsakytas – tiesa, kol kas gana trapus – pritarimas tokiam sprendimui.
Kol kas nėra iki galo aišku dėl konkrečių priemonių, kurios turės tiksliai apibrėžti, kaip atrodys gamtinių dujų kainų ribojimas, bei detalizuoti keletą kitų svarbių aspektų, dėl kurių taip pat buvo sutarta susitikimo metu. Visa tai dar kurį laiką bus tikslinama ir „šlifuojama“, ir būtent čia slypi didžiausias pavojus, jog galutinis sprendimas dėl gamtinių dujų kainų „lubų“ kai kurioms valstybėms narėms gali pasirodyti nuviliantis. Nes kad ir ką apie europinį solidarumą kalbėtų valstybių narių lyderiai, bendro požiūrio į energijos (išteklių) kainų krizę ES iš tiesų nėra.
Dėl ko sutarta?
Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose skelbiama, jog Rusijai energiją naudojant kaip ginklą, ES išliks vieninga, kad apsaugotų savo piliečius bei įmones. Atsižvelgiant į tebesitęsiančią krizę, bus siekiama trijų tikslų: mažinti energijos kainas ir energijos (išteklių) poreikį, taip pat išvengti normavimo ir užtikrinti tiekimo saugumą.
Po susitikimo Europos Vadovų Taryba savo išvadose paragino Ministrų Tarybą ir Komisiją skubiai pateikti konkrečius sprendimus, atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių energijos rūšių derinius bei kitas nacionalines aplinkybes. Žodžiu, ES lyderiai įpareigojo Europos Komisiją atlikti potencialių sprendimų dėl energetikos kaštų ir naudos analizę, atsakomybę dėl tolimesnių derybų permesdami valstybių narių energetikos ministrams.
Minėti sprendimai konkrečiai apima laikiną gamtinių dujų sandorių kainų intervalą siekiant nedelsiant apriboti pernelyg didelių dujų kainų epizodus, laikiną europinę sistemą, skirtą elektros gamybai naudojamų dujų kainai apriboti (jau taikomą Ispanijoje bei Portugalijoje ir dėl to vadinamą Iberijos mechanizmu), naują papildomą lyginamąjį indeksą (ne vėliau kaip 2023 metų pradžioje), kuris tiksliau atspindėtų sąlygas dujų rinkoje, savanoriškus bendrus gamtinių dujų pirkimus (privalomam mechanizmui, kaip jau tapo įprasta, prieštaravo Vengrija), energijos rinkų veikimo gerinimą, leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimą, kad būtų paspartintas atsinaujinančių energijos išteklių ir tinklų diegimas, energetinio solidarumo priemones dujų tiekimo sutrikimų atveju, energijos taupymo priemones ir kt.
Susitarimas buvo pasiektas atsižvelgiant į kiek anksčiau praėjusią savaitę pateiktą Europos Komisijos pasiūlymų paketą, tačiau, bent jau kol kas, Europos Vadovų Tarybos išvados atspindi tik esmines kovos su energijos (išteklių) kainų krize gaires, o konkretūs sprendimai kaip įgyvendinti pasiūlymus turės būti priimti vėliau.
Išvadose taip pat akcentuojama, jog lygiagrečiai su minėtais tikslais bei priemonėmis turi būti išsaugotas ir ES bendrosios rinkos vientisumas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis ypač akcentavo nacionalinio ir europinio lygmens išteklių sutelkimą, reikalingą remti investicijoms, skirtoms apsaugoti ES vidaus rinką. Anot jo, europinė rinka neabejotinai yra viena pagrindinių ES vertybių ir galinga varomoji jėga siekiant gerovės, plėtros, Europos piliečių apsaugos bei socialinės sanglaudos, todėl valstybėms narėms būtina toliau bendradarbiauti siekiant ją apsaugoti. Tiesa, tokie ir panašūs pareiškimai atliekant rinkos intervencijas skamba kiek ciniškai, tačiau kriziniu laikotarpiu taip siekiama kiek sušvelninti sudėtingą situaciją.
Dėl ko nesutarta?
Viršūnių susitikimo pradžioje valstybių narių pozicijų skirtumai buvo tokie dideli, kad sutarimas dėl aukščiau minėtų abstrakčių išvadų buvo laikomas beveik laimėjimu. Gamtinių dujų kainų „lubų“ entuziastės – daugiau nei pusė ES valstybių narių, tarp kurių buvo ir Lietuva – dideliu pasiekimu laiko sugebėjimą įtikinti Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą dėl tokios rinkos intervencijos reikalingumo. Mat jis kartu su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte baiminasi, kad kartu su dujų kainomis mažės ir jų importas į ES.
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, kuriam šis ES viršūnių susitikimas buvo jau paskutinis, į Vokietijos kanclerio abejones dėl gamtinių dujų kainų „lubų“ įvedimo sureagavo užsimindamas apie dvigubus standartus ir teigdamas, jog „mūsų prašoma parodyti solidarumą dalijantis energija, tačiau solidarumo su mūsų raginimais riboti [energijos]kainas nėra“, o jam antrino ir dujas į Vokietiją eksportuojančios Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo. Beje, gamtinių dujų, naudojamų elektros gamybai, kainas jau yra apribojusios vadinamosios Iberijos valstybės Ispanija ir Portugalija, o Prancūzija norėtų išplėsti šią schemą visoje ES, taigi į susitikimą atvykęs prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo Vokietiją neskaldyti valstybių narių vienybės dėl dujų kainų ribojimo.
Galbūt šis įspėjimas, o gal kitos priežastys lėmė tai, jog abstraktų, tačiau visgi vieningą susitarimą dėl dujų kainų „lubų“ po iki nakties užsitęsusių derybų pasiekti pavyko. Vis dėlto būtina pabrėžti, jog šis aptakus ES lyderių pasiektas sutarimas yra gana trapus, nes Vokietijos kancleris pareiškė, jog kitą mėnesį gali prireikti neeilinio ES vadovų susitikimo, kuris prireikus Vokietijai ir kitoms šalims suteiktų veto teisę dėl galutinio sprendimo, jei visgi nepavyktų sutarti dėl detalių.
Nesutarimų kilo ir dėl finansų – Italijos ministro pirmininko M. Draghi iniciatyva kaip aliuzija į potencialias europines programas, padėsiančias prisiimti finansinę krizės naštą, į Europos Vadovų Tarybos išvadas buvo įtraukta aptaki nuostata dėl galimybės „ieškoti bendrų europinio lygmens sprendimų“, tačiau tam iš esmės prieštarauja vadinamosios taupiosios šalys, tokios kaip Vokietija ir Nyderlandai.
Be kita ko, ši formuluotė yra aptakesnė nei ankstesniame išvadų projekte, kuriame buvo daugiau užuominų apie tai, kad ES lyderiai svarstys bendro skolinimosi galimybę. Nors Vokietijos kancleris O. Scholzas neatmetė galimybės, kad blokas galėtų skolintis priemonei, panašiai į kovos su pandemija programą SURE, pagal kurią valstybėms narėms buvo pasiūlytos paskolos finansinės pagalbos teikimui, jis vis dėlto leido suprasti, kad šiai krizei valdyti jam labiau patiktų naudoti jau esamas lėšas. O. Scholzui antrino ir Nyderlandų ministras pirmininkas.
Kas toliau?
Kalbant apie „jau esamas lėšas“, galvoje turima tai, kad valstybėms narėms būtų galima gauti paskolas pagal vadinamąjį „REPowerEU“ planą, kuriuo siekiama padėti šalims pagerinti savo energetikos infrastruktūrą, visų pirma, atsisakant rusiškų gamtinių dujų. Šiuo atveju valstybių narių vyriausybėms naujiems projektams būtų leista pasinaudoti paskolomis, dėl kurių jau sutarta, tokiu būdu siekiant išvengti naujo fondo kūrimo.
Tuo tarpu grįžtant prie vadinamųjų gamtinių dujų kainų „lubų“, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas – kaip europinėje praktikoje jau tapo įprasta – savo šaliai šiuo klausimu siekia išimties, argumentuodamas tuo, kad, apribojus kainas, Rusija nutrauks Vengrijai dujų tiekimą. Kadangi sprendimas dėl kainų „lubų“ reikalauja valstybių narių vienbalsiškumo, siekiant užsitikrinti Vengrijos pritarimą, teks išspręsti dar ir šį klausimą. Pats V. Orbánas teigė, jog kartu su Europos Komisija jį turėtų pavykti išspręsti iki lapkričio vidurio.
Apskritai galima teigti, jog, kaip pažymi įtakingas dienraštis Politico, praeitos savaitės ES lyderių susitikimas iš esmės atspindi klasikinį europinių derybų rezultatą, kai visi gauna šiek tiek, bet niekas negauna to, ko tikėjosi. Taigi bus neišvengta tolimesnių derybų, dėl ko vėl daugelis pradės niurzgėti dėl nesibaigiančio derybų proceso, juolab kad su konkrečiais sprendimais jau ir taip gerokai vėluojama ir artinasi žiema, dėl kurios krizė, nesiimant konkrečių priemonių, tik dar labiau gilės.
Kadangi iki galo nėra aišku, ką Europos Vadovų Tarybos išvadų abstrakčios formuluotės dėl vadinamųjų gamtinių dujų kainų „lubų“ gali reikšti praktiškai, jas detalizuojant dar neabejotinai kils rimtų diskusijų. ES energetikos ministrai posėdžiaus jau šiandien, bet kol kas dar neaišku, kiek ir kokio lygmens susitikimų prireiks, kad būtų priimtas galutinis sprendimas.
Vien jau išvadose minėtam vadinamajam „poveikio vertinimui“ atlikti Europos Komisijai prireiks bent keleto savaičių. O realių sprendimų Europos namų ūkiams ir verslui reikėjo jau vakar (o dar geriau – užvakar). Taigi kol kas aišku viena – kol Europos lyderiai ginčijasi, nenumaldomai artinasi žiema, kurią ištverti be konkrečių savalaikių sprendimų europiečiams bus išties nelengva.
