Beatričė Juškaitė
Rašau labai lėtai. Po keliskart tikrinu faktus, mintis užkliūva už susijusių temų, jos veda į kitas, o tada į neatrastus tolius. Galiausiai nebeatmenu, kaip nukeliaviau nuo nausėdijų Vakarų Krante per FARC kovotojas į mažai kam žinomas kapinaites, menančias Mažąją Lietuvą.
Taip ir į žmogaus teises, kurių magistro diplomą apsigyniau summa cum laude Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po), keliavau per tarptautinius santykius VDU, sustojimus Izraelyje ir Bolivijoje, nepabaigtas gretutines filosofijos studijas, retkarčiais lankytas paskaitas su menotyrininkais ir gatvės šokio ratelius.
Užtat smalsumas apima greitai. Ypač žmonėmis – savo „Sidabrinės linijos“ pašnekove kas savaitę, Jano Karskio apsisprendimais karo metais, istorijomis už migracijos skaičių. Kas gali būti įdomiau?