Balandžio 18 dieną Europos Parlamentas balsavo už keletą ypač svarbių Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais (paprasčiau – prekybos emisijomis) sistemos pakeitimų, kuriuos užpraeitą antradienį patvirtino Ministrų Taryba. Balsavimas Taryboje buvo paskutinis sprendimų priėmimo procedūros žingsnis, o tai reiškia, kad sprendimai dėl prekybos emisijomis reformos įsigalios jau netrukus.
Prekybos emisijomis sistemos reforma buvo numatyta dar 2021 metais, priėmus ES klimato įstatymą, kurio pagrindinis tikslas yra iki 2050 metų Europai tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu kontinentu, o iki 2030 metų – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 55 proc. nuo 1990 metų lygio.
Svarbiausi reformos aspektai – nemokamų apyvartinių taršos leidimų laipsniškas panaikinimas iki 2034 metų, pirmasis pasaulyje pasienio taršos mokestis, apie kurį Europos žinios jau rašė praeitoje šio straipsnių ciklo dalyje, laivybos sektoriaus įtraukimas į prekybos emisijomis sistemą, taip pat – prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos 2 sukūrimas.
Pastarąjį sprendimą Lietuvos žiniasklaida jau spėjo pakrikštyti „nuodėmės mokesčiu“, po kurio priėmimo „brangs viskas ir visiems“. Vis dėlto terminas „nuodėmės mokestis“ yra viso labo žurnalistų sugalvotas skambus pavadinimas, kuris nusako atskiros, visiškai naujos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos sukūrimą degalų rinkai ir pastatams šildyti.
Apie vadinamąjį „nuodėmės mokestį“ plačiau skaitykite šioje straipsnių ciklo apie ES prekybos emisijomis sistemos reformą dalyje.
Prekybos emisijomis esmė
Europinė prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema yra viena pagrindinių ES klimato kaitos mažinimo priemonių, taip pat pirmoji pasaulyje prekybos emisijomis rinka, leidžianti ekonomiškai efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Kai kurie ekonomistai prekybos emisijomis sistemą laiko panacėja, leidžiančia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą daugelyje sektorių ir daugelyje valstybių, be kita ko, nereikalaujant nacionalinės politikos iniciatyvų ar subsidijų, pavyzdžiui, atsinaujinančių išteklių energetikai.
Prekybos emisijomis sistema ES veikia nuo 2005 metų, ji taikoma iškastinio kuro elektrinėms, pramonės kompanijoms (geležies, aliuminio, cemento, stiklo gamybos ir kt.), avialinijoms ir kitiems taršą generuojantiems subjektams ir reguliuoja per 40 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Sistema remiasi dviem svarbiais principais, iš kurių pirmasis žinomas kaip „teršėjas moka“ (polluter pays) ir nusako šios sistemos paskirtį, o antrasis principas – „apribok ir prekiauk” (cap and trade) – nusako sistemos veikimo būdą.
Šiuo atveju teršėjams yra nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visų pirma CO2 išmetimo į aplinką riba, o bendras leistinas išmetamų teršalų kiekis paskirstomas kaip apyvartiniai taršos leidimai. Šiais leidimais galima prekiauti rinkoje: teršėjai, išnaudoję savo apyvartinius taršos leidimus, gali papildomai jų nusipirkti biržoje ir atvirkščiai – kompanijos, kurios neišnaudoja savo taršos leidimų gali juos parduoti įmonėms, teršiančioms daugiau.
Kai kurios energijai imlios, taršą generuojančios kompanijos iki šiol taršos leidimus gauna nemokamai, tačiau, norint pasiekti ES klimato tikslus iki 2050 metų tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu kontinentu, o iki 2030 metų – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 55 proc., nuo 2026 nemokamų taršos leidimų kiekį nutarta laipsniškai mažinti, kol jų bus visiškai atsisakyta 2034 metais.
„Nuodėmės mokestis“
Sprendimas sukurti naują prekybos emisijomis sistemą ES buvo priimtas po to, kai paaiškėjo, jog, nepaisant visų pastangų, bendras ES tikslas iki 2030 metų taršą sumažinti ne mažiau kaip 55 proc., o iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą, negali būti pasiektas, jei pastatuose ir kelių transporte išmetamų teršalų kiekis gerokai nesumažės.
ES emisijos skirstomos į dvi kategorijas. Kaip jau minėta, pirmajai kategorijai priskiriami dideli pramonės įrenginiai (elektrinės, plieno, cemento gamyklos), aviacijos sektorius ir kt. – jie ES į aplinką išmeta 40 proc. teršalų, kuriems taikoma dabartinė, jau egzistuojanti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema.
Tuo tarpu 2021 metais Europos Komisija pasiūlė sukurti atskirą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą degalų rinkai, kurios prekybos emisijomis sistema iki tol neapėmė. Sistemą numatoma sukurti 2027 metais, bet jei energijos kainos išliks aukštos, jos paleidimas gali būti atidėtas iki 2028 metų.
Naujoji sistema apims net 41 proc. ES išmetamo CO2 ir bus taikoma benzinui, dyzelinui bei šildymo kurui, pvz., gamtinėms dujoms, kurių emisijos pastaruoju metu ir toliau didėjo, nepaisant bandymų jas sumažinti. Sistema reguliuos degalų tiekėjus, o ne automobilių vairuotojus ar namų ūkius, tačiau tiekėjai šį mokestį perkels vartotojams. Tiesa, apyvartinių taršos leidimų nereikės pirkti žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriams, kurie identifikuojami kaip jautrūs, taip pat dyzelinu varomiems traukiniams.
Kaip ir kitiems sektoriams naujoji sistema arba „nuodėmės mokestis“ buvo pritaikytas pagal jau minėtą „teršėjas moka“ principą, kuriuo remiasi ne tik aplinkosauginiai europiniai, bet ir Jungtinių Tautų dokumentai, t. y. visas globalus klimato kaitos režimas. Nauja prekybos apyvartiniais taršos sistema leidimais taip pat veiks pagal „apribok ir prekiauk“ principą, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviausiu būdu ir sutrumpinti investicijų į energijos taupymo šiuose sektoriuose atsipirkimo laiką.
Faktai ir skaičiai
Naujoji sistema vadinsis tiesiog prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema 2 (Emission Trading System 2, ETS 2). Įdiegus šią naują prekybos emisijomis sistemą, taršos leidimų kainą iš pradžių numatoma apriboti iki 45 eur/t CO2. Po 2030 metų būtų sprendžiama dėl šios ribos panaikinimo.
Kembridžo ekonometrijos mokslininkai ir Lenkijos ekonomikos institutas 2021 metais apskaičiavo, kad klimato kaitos tikslams pasiekti reikalinga leidimo kaina 2030 metais turi būti ne mažesnė kaip 150 eurų/t CO2. Tuo tarpu Prancūzijos administracijos naudojamose oficialiose 2019 metų gairėse leidimo kaina yra 54 eurų/t CO2 2018 metais, 250 eurų/t CO2 2030 metais, 500 eurų/t CO2 2040 metais ir 750 eurų/t CO2 2050 metais.
Potsdamo klimato tyrimų instituto atliktas tyrimas rodo, kad, įvedus šią sistemą, benzino kaina padidės iki 10,5 cento už litrą, o dyzelino – iki 12 centų už litrą. Šildymo kuro, pvz., dujų, ar anglių kainos taip pat padidės, o tai bus nenaudinga skurdesnėms ES valstybėms narėms, kurios labiau priklauso nuo iškastinio kuro. Tiesa, Lietuvai tai nėra itin aktualu, nes šildymo sektoriuje dominuoja biokuras.
75 proc. pajamų iš prekybos emisijomis tiesiogiai atiteks valstybei narei, kurioje susidaro emisijos, o likusieji 25 proc. pateks į naujai sukurtą Socialinį klimato fondą. Paraleliai naujai prekybos emisijomis sistemai įsteigto 87 mlrd. eurų vertės Socialinio klimato fondo lėšas valstybės narės turės panaudoti socialinėms klimato priemonėms ir statybų bei transporto sektoriams. Beje, anksčiau reikalavimas naudoti prekybos emisijomis lėšas ekonomikos žalinimui buvo suformuluotas gana laisvai („turėtų“), todėl tik pusė šių lėšų buvo reinvestuojama į pastangas klimato kaitos srityje. Dabar ši formuluotė pakeista į griežtesnę („privalo“), o tai reiškia, kad valstybės narės nebeturės pasirinkimo.
Nepaisant to, nuomonės dėl naujosios prekybos sistemos – nevienareikšmiškos. Pavyzdžiui, Europos Parlamento nario iš Maltos, kuris derėjosi dėl susitarimo Europos liaudies partijos vardu, Davido Caso teigimu, valstybės narės savo žinioje turės Socialinio klimato fondo milijardus, kad dėl naujosios sistemos būtų apsaugoti pažeidžiamiausi namų ūkiai ir labai mažos įmonės. Tuo tarpu žalieji politikai Europos Parlamente dėl naujojo „nuodėmės“ mokesčio buvo kritiškesni. Anot jų, fondo nepakanka naujos sistemos naštai kompensuoti ir jis tiesiog esąs socialiai neteisingas. O kaip šis fondas ir visa naujoji prekybos emisijomis sistema realiai veiks praktikoje, greičiausiai parodys tik laikas.
