Reikšmingiausi 35-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Trisdešimt penktąją karo savaitę okupantai apšaudė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas išilgai visos kontaktinės linijos, tam tikromis kryptimis vykdydami pozicijų įtvirtinimus ir atlikdami žvalgybą iš oro.Okupantų pajėgos tęsė nesėkmingus antžeminius antpuolius Donecko srityje Bachmuto ir Avdiivkos kryptimis – tuo tarpu Ukraina toliau išlaisvino gyvenvietes Donecko ir Luhansko teritorijose. Ukrainos prezidento patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus teigimu, Chersono srityje laukia sunkūs mūšiai, okupantams greičiausiai ruošiantis miesto gynybai ir ruošiant įtvirtinimus rytiniame Dniepro upės krante. Spalio 24 dienos Rusijos vykdomo puolimo kampanijos vertinime Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas teigia, kad Rusijos pajėgos greičiausiai ruošiasi ginti Chersono miestą ir, nepaisant ankstesnių pranešimų, ne visiškai atsitraukia iš Chersono, o tiktai iš aukštutinės miesto dalies.

Pažeisdamos tarptautinės humanitarinės teisės normas, karo įstatymus ir papročius, trisdešimt penktąją karo savaitę agresorių pajėgos toliau tęsė smūgius kritinei Ukrainos infrastruktūrai ir civilių gyventojų rajonams. Prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusija per visą karo laikotarpį panaudojo apie 400 Irano „Shahed“ dronų, iš kurių apie 60 – 70 proc. buvo numušta. Baltarusijos Respublika ir toliau remia ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Britų gynybos žvalgybos duomenimis, spalio 24 dieną Rusijos Belgorodo srities gubernatorius paskelbė, kad netoli Novozybkovo kaimo, esančio už maždaug 15 kilometrų nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, sprogmuo apgadino geležinkelį. Linija yra pagrindinė geležinkelio jungtis tarp Rusijos ir pietinės Baltarusijos. Atsakomybę už incidentą prisiėmė Rusijos antikarinė grupuotė „Ostanavite vagony“. Tai jau šeštas sabotažo incidentas prieš Rusijos geležinkelių infrastruktūrą, prie kurio ši grupuotė prisidėjo nuo birželio mėnesio. Anot britų gynybos žvalgybos, tai – dalis platesnės disidentų atakos prieš geležinkelius Rusijoje ir Baltarusijoje. Pajėgoms Ukrainoje dislokuoti Rusijos kariuomenė, visų pirma, naudoja geležinkelių transportą. Šią sistemą labai sunku apsaugoti nuo fizinių grėsmių.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spalio 26 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 271 lėktuvą, 248 sraigtasparnius ir maždaug 68,9 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2628 tankai, 5351 šarvuotis, 1686 artilerijos sistemos, 379 raketų paleidimo sistemos, 192 oro gynybos sistemos, 4076 motorinės transporto priemonės, 16 laivų, 1379 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Humanitarinė situacija

Trečiadienį socialinio tinklo Telegram kanale Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos spaudos tarnyba informavo, jog iš okupantų išvaduotose Ukrainos teritorijose ekshumuota apie tūkstantį žuvusių žmonių kūnų. Remdamasi pranešimu naujienų agentūra UNIAN pažymėjo, jog beveik 450 kūnų ekshumuota Iziume, vienoje masiškiausių kapaviečių. Ukrainos pareigūų teigimu, aiškėja sukrečiantys okupantų žvėriškumo faktai: tarp žuvusiųjų ne tik kariškiai, bet ir civiliai – suaugusieji ir vaikai.

Ukrainos Generalinės prokuratūros teigimu, nuo invazijos pradžios okupantų pajėgos įvykdė 85 išpuolius prieš Ukrainos elektros energijos infrastruktūrą – vien spalį energetikos objektai atakuoti 51 kartą, jau apie 40 proc. energetikos infrastruktūros yra smarkiai apgadinta. Nuo spalio 20 dienos visoje šalyje įvesti elektros energijos tiekimo ribojimai, ukrainiečiai taip pat raginami sumažinti elektros vartojimą piko valandomis. Prezidento V. Zelenskio teigimu, ši žiema bus sunkiausia Ukrainos istorijoje.

Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojo Jevheno Jenino teigimu, su okupantais sutikusiems bendradarbiauti kolaborantams Ukrainoje jau iškeltos 1777 baudžiamosios bylos. Kaip jau buvo pranešta, nuo karo pradžios Ukrainos tyrėjai iškėlė daugiau nei 39 tūkst. baudžiamųjų bylų dėl Rusijos ir Baltarusijos kariškių įvykdytų karo nusikaltimų.

Tarptautinė erdvė

Foreign Policy  duomenimis, Afganistano elitinių komandosų pajėgų nariai, kuriuos JAV ir jų Vakarų sąjungininkai paliko praeitais metais į šalį grįžus Talibanui, sako sulaukiantys pasiūlymų prisijungti prie Rusijos kare su Ukraina. Leidiniui šaltiniai iš Afganistano ginkluotųjų pajėgų ir saugumo tarnybų sakė, kad JAV apmokyti pėstininkai, daugiau nei dvidešimt metų dirbę kartu su amerikiečiais ir jų sąjungininkų specialiaisiais daliniais, gali suvaidinti lemiamą vaidmenį Rusijai siekiant užsibrėžtų tikslų karo lauke Ukrainoje.

JAV Karo studijų instituto analitikų teigimu, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimu apie nešvarią bombą Ukrainoje buvo bandoma pristabdyti arba visiškai sustabdyti karinę Vakarų pagalbą Ukrainai. Sekmadienį S. Šoigu skambino aukščiausiems Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Turkijos gynybos pareigūnams ir tvirtino, jog Ukraina ruošiasi panaudoti vadinamąją nešvarią bombą tam, kad apkaltintų Rusiją naudojant masinio naikinimo ginklus.

JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paskelbė bendrą pareiškimą dėl Rusijos kaltinimų, jog Ukraina, neva, ketina panaudoti nešvarią bombą – JAV Valstybės departamento interneto svetainėje paviešintame pareiškime skelbiama, jog  „šalys leido aiškiai suprasti, kad atmeta akivaizdžiai melagingus Rusijos teiginius, jog Ukraina ruošiasi panaudoti nešvariąją bombą savo pačios teritorijoje. Pasaulis bet kokį bandymą pasinaudoti šiuo tvirtinimu matys kaip dingstį situacijai eskaluoti. Taip pat atmetame bet kokį pretekstą situacijai eskaluoti iš Rusijos pusės“. Pareiškime šalys taip pat dar sykį išreiškė savo tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.  NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat įspėjo Rusiją nenaudoti melagingų teiginių apie purviną bombą.

Indijos gynybos ministras Rajnathas Singhas įspėjo Rusijos gynybos ministrą, kad nė viena pusė konflikte Ukrainoje neturėtų panaudoti atominės bombos. R. Singhas per pokalbį telefonu pabrėžė, kad tai pažeistų žmogiškumo principą, trečiadienį Naujajame Delyje pranešė Gynybos ministerija. Kaip ir skambindamas į kitas sostines, S. Šoigu pareiškė, kad Ukraina gali panaudoti vadinamąją nešvarią bombą. Dėl tariamų Ukrainos branduolinių planų S. Šoigu trečiadienį skambino ir Kinijos gynybos ministrui Wei Fenghe.

Trečiadienį Rusija pradėjo kasmetines branduolines pratybas. Pratybos kelia susirūpinimą, kadangi Vladimiras Putinas grasina panaudoti branduolinį ginklą jau nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios. Pastaruoju metu jis ir jo aplinka kartoja nepagrįstą teiginį, kad Ukraina planuoja panaudoti vadinamąją nešvarią bombą – sprogstamąjį užtaisą, kuriame yra radioaktyvių medžiagų. Tokia branduolinė retorika Vakarams kelia susirūpinimą, kad Rusija kaip provokaciją  pati gali surengti branduolinį teroro išpuolį. JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad Rusija padarytų neįtikėtinai rimtą klaidą, jei Ukrainoje panaudotų taktinį branduolinį ginklą.

Ukraina dar kartą paprašė perduoti oro gynybos sistemų, kurios padėtų atremti Rusijos raketų ir dronų atakas. Šį prašymą trečiadienį pakartojo prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, Kyjive susitikęs su JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos lyderių patarėjais nacionalinio saugumo klausimais. Prezidento kanceliarijos vadovo teigimu, oro gynybos sistemos galėtų tapti viena saugumo garantijų būsimam gyvenimui agresorės pašonėje. A. Jermakas taip pat kaip nepagrįstus atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukraina rengiasi susprogdinti vadinamąją nešvarią bombą.

The New York Times  duomenimis, Izraelis suteikė Ukrainai žvalgybos duomenų, padedančių naikinti iranietiškus dronus. Spalio 17 dieną Ukrainos užsienio reikalų ministras kreipėsi į Izraelį, prašydamas perduoti jo šaliai oro gynybos sistemų.  Izraelis šį prašymą atmetė, tačiau suteiks Ukrainai ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri padės atremti Rusijos naudojamų iranietiškų dronų atakas. Anksčiau pranešta, kad Sirijoje buvo sunaikinta iranietiškų dronų surinkimo gamykla – manoma, kad smūgius objektams sudavė Izraelio karinės oro pajėgos.

Į Ukrainą atvykęs Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris Koriukivkos mieste antradienį dėl oro pavojaus buvo priverstas trauktis į priešlėktuvinę slėptuvę. „Pirmąsias pusantros valandos praleidome slėptuvėje. Tai leido mums itin ryškiai pajusti, kokiomis sąlygomis čia gyvena žmonės“, sakė F. W. Steinmeieris.

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, Europos Sąjunga turėtų padengti trečdalį Ukrainos finansinio poreikio kitiems metams. Tam reikalingas patikimas mechanizmas, sakė ji Ukrainos atstatymui skirtoje konferencijoje Berlyne. Ukrainai per mėnesį reikia maždaug 3 – 5 mlrd. eurų, priklausomai nuo to, kiek ji pati gali eksportuoti. „Maždaug trečdalį turėtume finansuoti mes“, kalbėjo U. von der Leyen. Tai būtų tiesioginė 18 mlrd. eurų parama biudžetui per metus tol, kol tęsis karas. Anot U. von der Leyen, ES tikisi, kad panašią sumą skirs ir JAV. Likusią dalį turėtų padengti tarptautinės finansinės institucijos. Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio teigimu, šalies biudžeto deficitas 2023 metais sieks 38 mlrd. eurų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasisakė už „Maršalo plano“ sukūrimą Ukrainos atstatymui. „Tai yra užduotis ateities kartoms, bet ją reikia pradėti dabar“, antradienį Berlyne vykusioje tarptautinėje atstatymo konferencijoje sakė O. Scholzas. Privatūs ir valstybiniai investuotojai turi susivienyti ir kartu kurti šalies ateitį „ne tik artimiausiems mėnesiams, bet ir ateinantiems metams“, sakė Vokietijos kancleris.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą