Reikšmingiausi 19-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Reikšmingiausi 19-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Devynioliktąją karo savaitę, pamažu stumdamosi į priekį, okupantų pajėgos tęsė puolamąsias operacijas – pagrindinis jų tikslas dabar yra įgyti Donecko srities teritorijų kontrolę ir įsitvirtinti Donbaso regione bei užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą. Padėtis Donbase išlieka sudėtinga. Mūšiams dėl Donbaso būdingas gana lėtas pažangos tempas ir masinis Rusijos artilerijos panaudojimas – okupantai toliau intensyviai apšaudo Ukrainos miestus ir gyvenvietes, atakos kas dieną pareikalauja civilių aukų. Okupantams užėmus Luhansko sritį, kovos Donecko srityje beveik neabejotinai tęsis tokiu būdu.

Devynioliktąją karo savaitę Ukrainos kariai buvo priversti trauktis iš Lisičiansko, taigi, praktiškai visą Luhansko srities teritoriją šiuo metu kontroliuoja okupantai. Labai tikėtina, kad užėmę Sieverodonecką ir Lisičianską, agresoriai jau greitai mėgins užimti Sloviansko miestą, kuris šiuo metu yra masiškai apšaudomas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio ryto duomenimis, Ukrainos pajėgos sulaiko agresorius prie sienos tarp Luhansko ir Donecko sričių – agresoriams nepavyko patekti į Donecko sritį ir atkirsti Ukrainos kariuomenės prieigos prie pagrindinio kelio tarp Bachmuto ir Lisičiansko.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos gynėjai efektyviai naikino Rusijos amunicijos sandėlius Luhansko regione, o tai sulėtino agresorių veiksmus mūšio lauke. Anot Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, okupantai, jų pačių teigimu, patiria didelių nuostolių, ir tai trukdo jiems veržtis pirmyn. S. Haidajaus teigimu, vien per Lisičiansko šturmą žuvo arba buvo sužeista per tūkstantį priešo karių. Jo teigimu, priešas vis dar turi daugiau gyvosios jėgos ir technikos, bet Ukrainos kariuomenė yra geriau pasirengusi ir labiau motyvuota. S. Haidajus taip pat pareiškė, kad jei Ukraina gaus daugiau tolimojo nuotolio ginklų, priešo pranašumas karių skaičiumi taps nereikšmingas.

Pirmadienį Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk informavo, jog Gyvačių salos teritorija grąžinta Ukrainos jurisdikcijai. Į Vakarus nuo Chersono Ukrainos ginkluotosios pajėgos išmušė Rusijos pajėgas iš tam tikrų pozicijų ir gyvenviečių, atgaudamos kai kurių pozicijų kontrolę kairiajame Inhulecio upės krante – agresoriai bando susigrąžinti čia prarastas pozicijas, bet nesėkmingai. Tuo tarpu Charkivo srityje išsigandę, kad Ukrainos kariuomenė kada nors pasieks Iziumo miestą, okupantai perkėlė čia vieną bataliono taktinę grupę iš Sieverodonecko, tikėdamiesi atstumti Ukrainos pajėgas toliau į Vakarus nuo Iziumo.

Devynioliktąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis ir artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo liepos 6 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnius ir maždaug 36,5 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1600 tankų, 3789 šarvuočiai, 812 artilerijos sistemų, 247 raketų paleidimo sistemos, 107 oro gynybos sistemos, 2648 motorinės transporto priemonės, 15 laivų, 664 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Liepos 4 dieną Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu susitikime su Vladimiru Putinu paskelbė apie visišką „Luhansko liaudies respublikos išvadavimą“. Pastarasis padėkojo už „pergalę“, du okupantų kariuomenės vadus apdovanojo Rusijos didvyrio titulu ir įsakė pailsėti šioje teritorijoje karo veiksmuose dalyvavusiems daliniams. Tuo tarpu, kaip rašo naujienų portalas Ukrinform, Ukrainos strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centras surinko pagrindines liepos 4-osios Rusijos propagandos klastotes ir naratyvus, kurie rodo, kad realybėje ši Rusijos „pergalė“ neatrodo tokia įspūdinga – visų pirma, dėl to, kad atstumas tarp Luhansko ir Lisičiansko yra beveik 117 kilometrų, važiuoti tarp jų trunka valandą ir 56 minutes, o Rusijos kariuomenei šį atstumą įveikti prireikė 131 dienos. Anot centro, vienintelė daugiau ar mažiau formalizuota karinė „pergalė“ (žinoma, laikina) kare su Ukraina V. Putinui kainavo daugiau nei 36 tūkst. karių ir gausybę karinės technikos – „tai viskas, ką reikia žinoti apie „neįveikiamą ir legendinę antrąją geriausią pasaulio kariuomenę“ Ukrainoje“. Taigi, į šio karo istoriją amžiams bus įrašyta, jog tam, kad „pasiektų Luhansko liaudies respublikos administracines sienas“, esančias už 117 kilometrų nuo Luhansko, Rusijos armija užtruko 131 dieną.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Hannos Maliar teigimu, baigiasi Rusijos ištekliai, „kad ir kokie dideli jie būtų“. Anot jos, esant tokiam kovos veiksmų intensyvumui, rusams bus vis sunkiau kariauti, o integruoti okupuotas Ukrainos teritorijas jiems trukdys gyventojų pasipriešinimas.

Humanitarinė situacija

Okupuotas Mariupolis išgyvena vieną didžiausių humanitarinių katastrofų, sukeltų Rusijos agresijos. Miestą beveik visiškai sunaikino priešo apšaudymai, šiuo metu Mariupolyje nėra įprasto elektros, vandens ir dujų tiekimo. Nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo iki 22 tūkst. civilių, į Rusiją ir laikinai okupuotas Donecko srities teritorijas ištremta daugiau nei 50 tūkst. Šiuo metu užblokuotame mieste gyvena daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kyla ekologinių ir epideminių nelaimių grėsmė. Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos teigimu, tik iki 3 proc. miesto gyventojų turi prieigą prie vandens, daugelis žmonių yra priversti keliauti ilgą kelią, kad atsistotų į eiles prie vandens surinkimo punktų ar kanalizacijos šulinių. Jis taip pat įspėjo apie artėjančią vandens krizę. Anot Mariupolio mero patarėjo, išvykus Rusijos sveikatos priežiūros darbuotojams, Mariupolyje nebeliko gydytojų.

Pirmadienį socialiniame tinkle Telegram Mariupolio meras Vadymas Boičenko pasidalijo informacija, kad okupantų nuniokoto miesto gyventojai miršta nuo vaistų trūkumo. Anot mero, mieste trūksta vaistų vėžiu, cukriniu diabetu, tuberkulioze, skydliaukės ligomis sergantiems žmonėms. Mero teigimu, šie žmonės negali laukti, kol okupantai pristatys vaistus, taigi, jų gyvybėms gresia pavojus, nes jau daugiau nei du mėnesius rusai ir jų bendrininkai – apsišaukėliška Mariupolio valdžia – blokuoja miesto gyventojams normalią prieigą prie geriamojo vandens, pakankamai maisto ir vaistų. Anot jo, vietoj kokybiško gydymo vaistais žmonėms siūloma galūnių amputacija – priimami „greiti sprendimai“, kurie žaloja ir žudo Mariupolio gyventojus. „Vakar 2 metrų ūgio ir 120 kilogramų sveriančiam sveikam sportininkui amputuotos abi kojos. Kodėl? Patyrus stresą dėl karinių veiksmų, jį ištiko insulino krizė“, socialiniame tinkle Telegram rašė V. Boičenko.

Mariupolio mero teigimu, miesto atstatymas po okupantų nuniokojimo kainuos daugiau nei 14 mlrd. dolerių, o visiškas jo atkūrimas gali užtrukti net 7 – 10 metų. Mero teigimu, dėl karo mieste buvo sugriauti arba apgadinti 1356 daugiaaukščiai pastatai ir 40 proc. visų privačių namų, dauguma jų nebegali būti atstatyti. Ekspertai preliminariai apskaičiavo, kad infrastruktūros, pritaikytos 220 tūkst. gyventojų, atkūrimo kaina yra daugiau nei 14 mlrd. dolerių. Pažymima, kad miesto atstatymui reikalinga galutinė suma bus žinoma tiksliai įvertinus padarytą žalą, kuomet bus panaikinta okupacija. Anot mero, Europos investicijų bankas ir stambūs Ukrainos verslai jau pareiškė, kad yra pasirengę padėti atkurti Mariupolį. Šiuo metu miesto valdžia dirba su ekspertais iš per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintų miestų – Gdansko, Varšuvos, Drezdeno, Roterdamo – ir gilinasi į jų atstatymo patirtį.

Tarptautinė erdvė

Dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir įmonių vadovai šią savaitę dalyvavo susitikime Šveicarijos Lugano mieste, kur tarėsi kaip būtų galima po karo atstatyti Ukrainą. Pirmąją Ukrainos atstatymo konferencijos dieną pasisakęs prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo vyriausybės nariai kalbėjo apie didžiulius nuostolius, patirtus nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios. „Ukrainos atstatymas – ne vietinė užduotis vienai tautai, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimęsi. – Tai bendra užduotis visam demokratiniam pasauliui“. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad šalies atstatymas „jau dabar vertinamas 750 mlrd. JAV dolerių“, o „pagrindinis lėšų susigrąžinimo šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas“. D. Šmyhalis pristatė vyriausybės atstatymo planą, pagal kurį pirmiausia bus tenkinami neatidėliotini nuo karo nukentėjusių žmonių poreikiai, o vėliau finansuojami tūkstančiai ilgalaikių atstatymo projektų, kuriais siekiama Ukrainą paversti europietiška, ekologiška ir skaitmenine valstybe. Konferencija buvo numatyta dar prieš Rusijos invaziją – joje iš pradžių planuota aptarti Ukrainos reformų klausimus, tačiau vėliau nuspręsta pagrindinį dėmesį skirti šalies atkūrimui.

Ukraina paprašė Turkijos padėti ištirti tris su Rusijos vėliava plaukiojančius laivus, siekiant išaiškinti įtariamą grūdų vagystę iš okupuotų teritorijų. Birželio 13 dienos laiške, kurį išplatino Reuters, teigiama, kad laivai atkeliavo iš pagrindinio Krymo grūdų terminalo Sevastopolyje ir keliavo į Turkijos uostus. Ukrainos pareigūnai tikina, kad iš Sevastopolio išvežama daugiausia pavogtų grūdų. Laišku Turkijos valdžios institucijos buvo raginamos gauti dokumentus apie jų krovinį ir atvykimą į Turkiją. Rusija trečiadienį patvirtino, kad Turkija tikrina rusų prekinį laivą Juodojoje jūroje.

Tai, kad Rusija laiko užėmusi Ukrainos Zaporižės atominę elektrinę, anot Tarptautinės atominės energetikos agentūros, tampa vis didesne saugumo problema. „Kiekvieną dieną, kai tai tęsiasi, didėja nelaimingo atsitikimo ar saugos pažeidimo rizika“, antradienį skaitydamas pranešimą Australijos nacionaliniame universitete Kanberoje sakė agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossis. Elektrinės kompleksą jau maždaug keturis mėnesius kontroliuoja okupantai – per tą laiką ne kartą buvo nutrūkęs duomenų perdavimas, todėl R. Grossis vėl pareikalavo galimybės Tarptautinės atominės energetikos agentūros specialistams patekti į elektrinę.

Rusija trečiadienį sugriežtino įstatymus dėl valstybės išdavimo bei šnipinėjimo ir įvedė ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą. „Šie pakeitimai yra adekvatus ir savalaikis atsakas į iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria mūsų šalis“, teigė įtakingas įstatymų leidėjas Vasilijus Piskariovas žemųjų parlamento rūmų paskelbtame pareiškime. Už viešus raginimus veikti prieš Rusijos saugumą nuo šiol bus skiriamos įkalinimo iki septynerių metų bausmės.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį išreiškė abejones, kad jos šalies karinės pajėgos gali įžengti į Ukrainą. „Smarkiai abejoju, kad Baltarusijos pajėgos įsitrauks į Ukrainos invaziją, – lankydamasi Varšuvoje žurnalistams teigė S. Cichanouskaja. –Žinoma, negaliu to garantuoti, tačiau remiantis žvalgybos duomenimis, ekspertų nuomonėmis, tai praktiškai neįmanoma“. Anot jos, Baltarusijos kariuomenės moralė yra itin žema. „Jie nenori kautis su ukrainiečiais. Jie nenori mirti dėl Lukašenkos ar dėl Putino“, sakė opozicijos lyderė. Tokį komentarą S. Cichanouskaja išsakė po to, kai Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad šalies kariuomenė virš Baltarusijos teritorijos numušė kelias tariamai iš Ukrainos paleistas raketas. Nors A. Lukašenka ir paneigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, jis pagrasino Ukrainai ir Vakarams. „Kausimės tik vienu atveju. Jei jūs įžengsite į mūsų žemes, imsite žudyti mūsų žmones – tada mes reaguosime“, pareiškė A. Lukašenka.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą