Laukiant eilėje prie restorano durų, prie mūsų prieina darbuotojas ir pasiteirauja, keli esame. Patiksliname rezervaciją, darbuotojas kažką surenka savo planšetėje, o dar po kelių sekundžių prie mūsų privažiuoja robotas. Pasisveikinęs savo žybčiojančiomis „akimis“ pakviečia mus sekti iki paruošto stalo. Prisėdę su nuostaba akimis sekame ir kitus robotus. Jie ne tik palydi į numatytą vietą, bet ir pristato užsakytą maistą, iš pagrindinės restorano salės į virtuvę išgabena nešvarius indus. Esame nuoširdžiai sužavėti: regime, kaip bendradarbiauja žmogus ir dirbtinis intelektas (DI).
Panašių pavyzdžių Taivane yra ir daugiau. Taibėjaus Songšano (Sōngshān) oro uoste robotas, padedamas DI, sveikina turistus ir suteikia jiems visą būtiną informaciją. Gatvėse be vargo išvysi robotą vardu „Cubot“, kuris gali iki jūsų namo ar net buto durų pristatyti įvairius siuntinius ar užsakytą maistą. Nepamaišo jam nė liftai – vienodai gerai jis jaučiasi ir lauke, ir viduje.
Tiesa, norint, kad visi šie robotai sėkmingai veiktų, būtini specialūs lustai, skirti dirbtinio intelekto sprendimams. Kartais juos vadina „čipais“, tačiau jie, nors ir skamba panašiai kaip „čipsai“, yra nepalyginamai mažesni ir, žinoma, ne tokie gardūs.
Kalbų apie Taivaną bei išskirtinę šioje valstybėje sukurtą lustų pramonę pastaruoju metu Lietuvoje nestinga. Jau net galime įvardinti apčiuopiamas investicijas, kurios pasiekė Lietuvą, tiksliau, vieną privataus kapitalo įmonę „Teltonika“.
Kinijos draugai Lietuvoje ir visi tie, kurie mano, kad ateitis bus tokia, kaip ir dabartis, bandė aiškinti, kad „Teltonikos“ ir Taivano pramonės technologijų tyrimų instituto pasirašyta sutartis net negali būti lyginama su tai, ką, pritraukusi Taivano technologijas, prarado Lietuva. Lygindamas tik skaičius, tikrai gali pamanyti, kad minėta 14 mln. eurų investicija – 10 mln. eurų jos sudaro Taivano, o 4 mln. eurų Lietuvos dalis – yra menkavertė. Tačiau visi, kurie taip kalba, o gal net mąsto, tiesiog gyvena praeityje. Ir svarbu net ne tai, kad, pradėjus veikti naujai lustų gamybai, milžiniška gamykla sukurs apie 5 proc. Lietuvos BVP, o tai, kad į Lietuvą tokiu būdu įžengia naujas vizionierių kuriamas technologijų pasaulis.
Taivano pramonės technologijų tyrimų instituto „Teltonikai“ perduotos lustų technologijos, kurios leis sukurti šalyje lustų pramonę, yra didžiulis Lietuvos politinis laimėjimas. Ypač kai oficialūs šalies atstovai, tarkime Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas, ne kartą sakė nematąs jokių galimybių, kad Taivanas artimiausioje ateityje galėtų lustų technologines kompetencijas (know how) perduoti kokiai nors kitai šaliai.
Žinoma, sutartis – tai dar ne gamykla. Vis dėlto „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys sako, kad lustų gamybą įmonė planuoja pradėti per penkerius šešerius metus, o visas „Teltonikos“ kompleksas visu pajėgumu turėtų pradėti veikti per dešimtmetį. Vilniaus Liepkalnio rajone jau artimiausiu metu pradėdamas statyti 20 pastatų kompleksas, kuriame dirbtų net 8 tūkst. žmonių, o bendros įmonės investicijos į projektą siektų 4 mlrd. eurų. Kaip minėta, planuojama, kad įmonė generuos apie 5 proc. šalies BVP.
Žiūrint plačiau, neabejotinas Taivano dominavimas puslaidininkių pramonėje naujoje geopolitinėje realybėje padaro šią šalį išskirtinai svarbią. Taivano lustų gamintojas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) gamina 55 proc. pasaulio puslaidininkių ir daugiau nei 90 proc. pažangiausių puslaidininkių (3 nanometrų), taip kuria apie 15 proc. Taivano BVP. Šie ypatingai pažangūs puslaidininkiai naudojami „iPhone“ mobiliuosiuose telefonuose, elektromobiliuose, superkompiuteriuose ar naikintuvuose.
Palyginimui su senesnės kartos 5 nanometrų, technologiniu procesu, pirmosios kartos 3 nanometrų technologinis procesas leidžia iki 45 proc. sumažinti energijos sąnaudas, 23 proc. padidinti našumą bei 16 proc. sumažinti plotą. Ir tai dar ne pabaiga.
Prieš porą metų TSMC paskelbė, kad jau pradėjo kurti 2 nanometrų technologijas, ir tai reiškia Taivanas išliks vienvaldžiu šios 21 amžiaus pramonės lyderiu.
Ką tai reiškia vertinant procesus iš geopolitinės perspektyvos? Ir ką tai reiškia komunistinei Kinijai bei visam pasauliui?
Per pastarąjį dešimtmetį Kinija į lustų gamybą investavo dešimtis milijardų dolerių. Buvo tikimąsi, kad tai leis iki 2025 metų patenkinti apie 70 proc. šalies pramonės lustų paklausos. Siekdamas šio tikslo, komunistinis gigantas perviliojo ir dalį Taivano inžinierių, puslaidininkių sektoriaus vadybininkų, kurie nusinešė ir komercines paslaptis.
Remiantis Taivano ekonominių tyrimų instituto nepriklausomos tyrėjų grupės skaičiavimais, 2019 metais Kinijoje dirbo apie 3 tūkst. puslaidininkių inžinierių iš Taivano. Tai nei daug, nei mažai – beveik dešimtadalis bendros 40 tūkst. Taivano inžinierių su daktaro laipsniu, kurie dirba mokslinių tyrimų bei plėtros srityje, armijos. Toks protų nutekėjimas, akivaizdu, sukėlė nerimą Taivane, todėl buvo įvesti nauji įstatymai dėl ekonominio šnipinėjimo, kurie yra tiesiogiai orientuoti į Kinijos lustų pramonės įmones.
JAV taip pat nesnaudžia ir bando užkirsti visus įmanomus kelius, kuriais pažangių lustų technologijos nuteka į Kiniją.
Pirma, dėl to dar praėjusiais metais JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė „Lustų ir mokslo aktą“, kuriame numatoma beveik 53 mlrd. JAV dolerių subsidijų investuojantiems į puslaidininkių pramonę. 13 mlrd. dolerių iš minėtos sumos nueis tiesiogiai šios srities mokslo tyrimams. Vėliau JAV uždraudė pažangiųjų lustų ir jų gamybos įrangos eksportą į Kiniją.
Gilėjantis pleištas tarp Kinijos ir Amerikos stiprina Taivano puslaidininkių pramonės saugumą, vadinamąjį „silicio skydą“. Būtent puslaidininkių sektoriaus apsauga ir skatina nuolat stiprėjančią JAV karinę paramą Taivanui siekiant atgrasinti Kiniją, kurios grėsmė regione auga it ant mielių. Kita vertus, Taivano opozicija grūmodama pirštu reiškia didelį susirūpinimą, kad „skydas“ silpnėja, nes jo dalys iškeliauja už šalies teritorijos.
Tarkime, opozicija kalba apie šiomis dienomis TSMC įmonės atidarytą pirmą lustų gamyklą JAV Arizonos valstijoje. Atidarymo ceremonijos metu buvo viešai paskelbta ir apie papildomas investicijas, kurių bendra suma sieks net 40 mlrd. dolerių.
Ši TSMC investicija tapo viena didžiausių JAV istorijoje, ir dėl jos per ateinančius trejetą metų planuojama atidaryti dar vieną lustų gamyklą, kuri specializuosis gaminti pažangiausius 3 nanometrų lustus, skirtus karo pramonei bei dirbtinio intelekto modeliams, tokiems kaip „ChatGPT“ ar „OpenAl“.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad opozicijos kaltinimai išskaidant Taivano galias ir saugumą yra pagrįsti. Vis dėlto neskubėkime. Privalu suprasti du dalykus: pirma, politinė diskusijos dedamoji.
2024 metų sausio mėnesį Taivane vyks prezidento rinkimai, tad akivaizdu, jog, oponuodamos dabartinės valdžios sprendimams, opozicinės partijos ir jų kandidatai į prezidentus tiksi didesnio eterio. Kaip jie elgtųsi, jeigu būtų išrinkti, tikrai nežinia.
Ne mažiau skvarbi ir ekonominė klausimo pusė. Būtina suprasti, kad Taivano lustų pyragas nėra pjaustomas – kol kas tai pyragas, kuris vis dar nesustodamas kyla orkaitėje. Jį iškepus, neišvengiamai teks dalintis su kitais, mat jis per didelis, kad jį įveiktum vienas pats, o ir išmesti gaila. Svarbiausia tai, kad šio gardaus ir labai gundančio pyrago receptas lieka Taivane.
TMSC taip pat stato dar vieną gamyklą Japonijoje, o prieš mėnesį patvirtino ir apie 10 mlrd. dolerių vertės gamyklos Vokietijoje statybas. Tai bus pirmoji bendrovės gamykla Europoje, nors, teisingumo dėlei, reikia pripažinti, kad ir pati Vokietija trokšdama ją prisikviesti investavo milžiniškas sumas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai JAV ir Kinija kovoja lustų karus, Europos Sąjunga svajoja savo dalį pasaulinėje lustų rinkoje išauginti nuo 10 iki 20 proc., paskirdama moksliniams tyrimams net keturis kartus mažiau lėšų, palyginti su JAV. Tad išvada kol kas nedžiugina.
Apskritai, matydama, kad JAV startuoja it dopingu maitinamas bėgikas, Europos Sąjunga stengiasi veikti. Tačiau jos veikimas lėtas ir saugus, labiau primena bėgiką, kuris atsilieka ir viliasi, kad po kelių kilometrų priešininką ištiks kojos mėšlungis.
Šią mano aukščiau pateiktą iliustraciją geriausiai patvirtina toks realus pavyzdys: 2023 metų liepos mėnesį Europos Parlamentas pritarė naujam Europos lustų aktui, kuriam įgyvendinti iki 2030 m. bus iš viso sutelkta daugiau kaip 43 mlrd. eurų tiek viešų, tiek privačių investicijų.
Derybose su ES Taryba taip pat pavyko užtikrinti 3,3 mlrd. eurų paramą su lustais susijusiems moksliniams tyrimams. Visos šios numatytos investicijos leistų padvigubinti ES sukuriamų mikrolustų pasaulinės rinkos dalį iki penktadalio, kai šiuo metu turime apie 10 procentų.
Tačiau tai ne pirmas Europos Sąjungos bandymas įšokti į konkurencinį lustų traukinį. Komisija dar 2013 metais pristatė panašų lustų planą, kuriame buvo išsikeltas TAS PATS tikslas – padvigubinti pasaulinės rinkos dalį iki to penktadalio, kurio nebuvo pasiekta.
Ironizuojant belieka pasakyti, kad po tokio įnirtingo 10 metų rinkos auginimo, labiau tikėtina, kad Europos Sąjungą ištiks smegenų atrofija, nei JAV sutrauks mėšlungis.
Pasidomėjus TSMC atsiradimo istorija, į akis krenta, kokią milžinišką dalį finansinio pyrago ši įmonė, varžydamasi su savo tiesioginiais konkurentais – „Intel“ ir „Samsung“, skyrė ir iki šiol skiria moksliniams tyrimams. Matome ir JAV skirtą dalį (13 mlrd. dolerių), kuri yra 4 kartus didesnė nei Europos. Būtent moksliniai tyrimai šioje srityje yra esminis proceso elementas.
Galiausiai nuostabos nekelia ir „Teltonikos“ sprendimas nesijungti prie puslaidininkių kūrimą ir gamybą skatinančios Europos lustų akto iniciatyvos. Pasak įmonės viceprezidento inovacijoms ir verslo plėtrai Ernesto Zdaniausko, buvo svarstoma galimybė dalyvauti Europos lustų akto iniciatyvoje, tačiau prisijungti įmonė negalėjo dėl tam tikrų reikalavimų. Tiesa, „Teltonika IoT Group“ neatsisako galimybės prie iniciatyvos jungtis ateityje, jeigu tai įmonei bus naudinga.
Nėra aišku, kokių konkrečiai reikalavimų „Teltonika“ neatitiko, bet tai, kad įmonė abejoja, ar verta jungtis, gali reikšti, kad Europos Sąjungos agresyvus reguliavimas ir menkos finansinės paskatos neskatina privačių žaidėjų jungtis ir taip padėti Europai siekti savo ambicingų tikslų.
Tiesa, esama padėtis žada tam tikrą pranašumą Lietuvai. Lietuvos „TSMC“, pasitelkusi jai dovanotą taivaniečių know how bei vyriausybės ryžtą, globaliame 21 amžiaus lustų kare gali tapti rimtu žaidėju. Ko jai ir palinkėkime.
