Tėvukas Džo ir nepavykusi Sanderso revoliucija

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Vieną iš dviejų didžiųjų JAV politinių partijų — demokratus yra ištikusi labai rimta egzistencinė krizė. Visiems konkurentams sustabdžius savo pirmalaikių rinkimų kampanijas dėl teisės tapti Demokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose lapkritį, tikėtinu jos nominantu liko Joe Bidenas, ilgametis Delavero senatorius, kuris abidvi Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos kadencijas ėjo šalies viceprezidento pareigas. Daugelis analitikų ir šio teksto autorius mano, jog J. Bidenas debatuose su dabartiniu Baltųjų rūmų šeimininku, respublikonu Donaldu Trumpu, bus suvalgytas, o demokratai tiesiog padovanojo savo varžovams pergalę prezidento rinkimuose. Šiame straipsnyje pasigilinsime į tris esminius klausimus: kas per žmogus yra Joe Bidenas, kaip Amerikos Algirdas Butkevičius tapo paskutine demokratų viltimi nugalėti patį šėtoną — D. Trumpą ir kodėl ši partija nesugebėjo išsirinkti geresnio kandidato, kada jai tai tiesiog egzistenciškai būtina?

Pirmasis skambutis

Tai, kad Demokratų partijoje dedasi labai negeri dalykai, tapo aišku po 2016 m. pirmalaikių rinkimų maratono, kurį skandalingai laimėjo Hillary Clinton. Kodėl skandalingai? Ji buvo siaubingai nesimpatiška didelei Amerikos daliai, visų pirma todėl, kad jos vyras, 42-asis JAV prezidentas Billas Clintonas, buvo vienas iš pagrindinių neoliberalizmo šauklių. Būtent jo pastangomis šalies kapitalas pasidarė tarptautinis, gamyba buvo iškeldinta į gerokai pigesnį užsienį, o vidurinei klasei teko išgyventi iš paskolų. Antra, H. Clinton turėjo aikštingos ir kaprizingos primadonos reputaciją. Trečia ir ko gero svarbiausia priežastis ta, kad Clintonų šeima garsėjo savo korumpuotumu ir nekompetencija — paskui abiejų sutuoktinių karjeras velkasi didžiulės, įvairaus ciniškumo skandalų uodegos: pradedant nuo B. Clintono sekso skandalų (daugiskaita), baigiant H. Clinton absoliučiai tragiška ir nuo G. W. Busho laikų destruktyviausia užsienio politika.

Tačiau tai dar ne pati blogiausia 2016 m. demokratų pirmalaikių rinkimų dalis. Tų pačių metų liepą ir lapkritį buvo paviešinti elektroniniai laiškai, nutekinti iš Demokratų nacionalinio komiteto — partijos pagrindinio valdymo organo. Kilo baisus skandalas, nes iš susirašinėjimo buvo prikišamai matyti, kaip demokratų elitas aktyviai kaišiojo pagalius į Bernie Sanderso, pagrindinio Hillary Clinton varžovo, kampanijos ratus, ir kaip ji pati nesismulkindama naudojo visą savo institucinį svorį, kad alkūnėmis prasistumdytų kelią į šalies lyderio rinkimus. Dar viena viešųjų ryšių bomba sprogo 2017 m., kai jau buvo kiek nusėdusios dulkės po H. Clinton pralaimėjimo, — buvusi ilgametė demokratų rinkimų strategė Donna Brazile, laikinai ėjusi Demokratų nacionalinio komiteto pirmininkės pareigas, išleido knygą, kurioje aprašė visas 2016 m. pirmalaikių bei prezidento rinkimų peripetijas. D. Brazile labai smarkiai kritikavo demokratų vadovybę už tai, jog ji užmigo prie vairo, — bendras sentimentas partijos viduje buvo toks: Trumpas garantuotai nelaimės, nes kas balsuos už komišką ir menko respektabilumo realybės šou vedėją? Net šokas dėl pralaimėtų „garantuotų“ rinkimų neprivertė demokratų isteblišmento persvarstyti savo veiklos ir 2020 m. jis akivaizdžiai simpatizavo Joe Bidenui.

Skeletai Joe Biden spintoje

Kaip ir minėta teksto pradžioje, tam tikruose sluoksniuose esama konsensuso jog siaubingesnio kandidato už Joe Bideną artėjantiems rinkimams negalėjo būti. Pradėkime nuo to, jog Joe Bidenas turi senatvinės demencijos aptaršyto senuko reputaciją, internete daugėja vaizdo kompiliacijų, kuriuose jis atrodo kaip jau su šiuo pasauliu kontaktą praradęs marazmatikas. Mažai žinomas faktas — jis yra patyręs dvi rimtas smegenų operacijas, tad atsiranda pagrindo pagrįstai suabejoti solidaus amžiaus Joe Bideno, kuriam eina 78 metai, veiksnumu. Nepadeda ir jo keista, pastaruoju metu sunkiai valdoma kompulsija uostyti moterų, merginų ir mergaičių plaukus. Bet tai dar ne viskas, Joe Bidenas, kaip ir H. Clinton, per savo ilgą politinę karjerą spėjo sukurti savo skandalų ir destrukcijos šleifą. Vis labiau įsisiūbuojant JAV prezidento rinkimams, iš įvairių pakampių pradėjo lįsti Joe Bideno pasisakymai apie imigracijos (ypač iš Meksikos) keblumus, kurie labiau tiktų D. Trumpui, tačiau jokiais būdais ne partijos, jau kelintą dešimtmetį stojančios mūru už imigrantus, kandidatui.

Dramblys kambaryje — tai jau ne pirmas politiko mėginimas balotiruotis JAV prezidento rinkimuose. Joe Bidenas tai padaryti bandė 1988 metais, tačiau po plagijavimo skandalo ir kontraversijų dėl melo apie savo nebūtus praeities pasiekimus ir kitokių kontraversijų, turėjo trauktis. Dar sykį buvo mėginimų 2008 m., tačiau šis bandymas irgi baigėsi šnipštu — Joe Bidenas per pirmalaikius rinkimus nesugebėjo pritraukti žmonių ir baigė ketvirtas nuo galo.

Paskutinė vinis — Joe Bidenas nuo 1973 iki 2009 m. buvo senatorius nuo Delavero valstijos. Ši nedidukė, skurdoka ir negausiai apgyventa valstija garsėja vienu dalyku — tai yra vienas iš didžiausių mokesčių rojų pasaulyje, ir prie jo atsiradimo gana smarkiai prisidėjo pats Joe Bidenas. Šis politikas per savo daugelio dešimtmečių karjerą pasirodė kaip aršus korporatyvinių interesų gynėjas, ir debatuose ši aplinkybė jam tikrai kenks, ypač pasaulyje, kurį purtis rimta ekonominė krizė. Galiausiai 2019 m. skandalas, kai politiko sūnus Hunteris Bidenas, jau ir taip pasižymėjęs tuo, kad nepraėjo narkotikų testo, įsipainiojo į nemalonią istoriją Ukrainoje su vietos oligarchais, pinigų plovimu ir kitokiais neskoningas dalykais. Galite nekęsti D. Trumpo, laikyti jį paskutiniu kvailiu ir idiotu, tačiau šitas žmogus turi Dievo dovaną patyčioms, o geresnio patyčių objekto negu Joe Bidenas šiuose rinkimuose nesurasi.

Kaltinkite Vidurio Ameriką

Kyla logiškas klausimas, kokio velnio demokratų vadovybė savo kandidatu į prezidentus išsirinko kompulsyviai melavusį, didžiajam verslui atstovavusį ir galimai kognityvinių problemų turintį kandidatą? Atsakymas — Vidurio Amerika, arba Vidurio Vakarai (Midwest), tai yra dvylika valstijų (Ajova, Ilinojus, Indiana, Kanzasas, Mičiganas, Minesota, Misūris, Nebraska, Ohajas, Pietų bei Šiaurės Dakotos ir Viskonsinas), kurios dėl įvairių politinių ypatybių gali reikšmingai nusverti prezidento rinkimus. Pastaruosius penkis dešimtmečius šios valstijos tapo itin svarbios JAV nacionaliniuose rinkimuose — kandidatas, kuris joms neįtinka, jokių šansų laimėti neturi. Vidurio Amerika yra gana konservatyvi, ir nors nemenka jos dalis ištikimai balsuoja už demokratus, tačiau jų favoritų charizma privalo rezonuoti su klasikinėmis Amerikos vertybėmis — šeima, tauta ir Dievu. Kandidatai, kurie yra nevedę, neturi vaikų, neišpažįsta krikščioniško arba, dar blogiau, jokio tikėjimo, toje Amerikos dalyje yra pasmerkti.

Iš visų demokratų partijos kandidatų tik du —Joe Bidenas ir Bernie Sandersas — turėjo užtektinai garsumo ir prestižo pasipriešinti respublikonui D. Trumpui. Tas ypač svarbu, nes pareigas einantį prezidentą istoriškai yra labai sunku išversti iš posto. B. Sandersas, senas hipis žydas iš Bruklino, kuris, nė neaišku, ar yra ateistas, ar judaistas, neturėjo jokių šansų Vidurio Amerikoje — kaip kandidatas į viceprezidentus dar galbūt, bet tik ne kaip nominantas į prezidentus. Jis gana puikiai pasirodė Ajovoje, vienoje iš mažiausiai konservatyvių Vidurio Amerikos valstijų, tačiau buvo Joe Bideno tiesiog nušluotas Mičigane. Po šio pralaimėjimo visiems pasidarė aišku, kad senatoriui iš Vermonto bus tik vis sunkiau kovoti.

Viena vertus, demokratų isteblišmentas išsigimė — naujieji demokratai, kuriuos į elitą atvedė B. Clinton, nenori susitaikyti su nauja realybe ir pripažinti, kad jų laikas jau praėjo, kad status quo reikia kuo skubiau keisti ir kad visa tai reikia daryti asmenine sąskaita, išduodant juos rėmusius korporatyvinius interesus. Kita vertus, kitos išeities kaip tik išvilkti į rinkimus buvusį Baracko Obamos viceprezidentą jie ir neturėjo, nes vis dar tebetiki, kad Joe Bidenas išlaikė bent šiek tiek B. Obamos magijos. Pačioje pirmalaikių rinkimų pradžioje atrodė, kad B. Sandersas tikrai galės pasipriešinti Donaldo Trumpo populizmui ir iškovoti pergalę. Tokių vilčių atgarsiai pasiekė net Lietuvą — daugybė jaunųjų socialdemokratų nesitvėrė džiaugsmu matydami fenomenalų B. Sanderso startą. Tačiau to neužteko. Amerika, ypač Vidurio Amerika, labai aiškiai parodė, kad ji nėra pasirengusi keistis. Taip, ji nori buvusio stabilumo ir klestėjimo, tačiau jokios naujovės jos dar nedomina — jiems blogai, tačiau tai dar ne desperacija. Kad ir kaip iškreiptai skamba, Joe Bidenas yra labai logiškas kandidatas, nes statyti ant B. Sanderso ir tikėtis stebuklo, kad šis sužavės Ameriką, naivu net grynai statistiniu atžvilgiu. Geriau jau kelti stabilumą simbolizuojantį kandidatą, viliantis, kad COVID-19 krizė bei rimtos ekonominės negandos parklupdys Donaldą Trumpą ir leis demokratams lapkričio mėnesį išpešti pergalę respublikonams iš rankų. Didelis tokios strategijos pliusas – demokratų grietinėlė gauna papildomus kelerius metus, per kuriuos galės suakumuliuoti dar daugiau pinigų bei įtakos ir su auksiniais parašiutais pasitraukti nuo partijos valdymo pulto.

Visai gali būti, kad žadama revoliucija po koronakrizės, turinti nušluoti nuo žemės paviršiaus senąją politikos gvardiją, gali dar ilgai neateiti. Egzistuoja nemaža tikimybė, jog pasaulis įstrigs stiprios ekonominės ir politinės stagnacijos būklėje, o Jungtinių Amerikos Valstijų politikoje nesimatys nieko naujo ir įdomaus iki pat 2028 ar net 2032-ųjų metų. Tai ypatingai gerai parodė demokratų pirmalaikiai rinkimai, juk visi keturi jų favoritai — Joe Bidenas, Bernie Sandersas, Elizabeth Warren ir Michaelas Bloombergas yra gimę dar pirmoje praėjusio amžiaus pusėje. Taigi kad ir kas laimės ateinančius rinkimus, jis bus seniausias prezidentas Amerikos istorijoje. Tai atrodo ypatingai ironiškai, mat 1988 metais Joe Bidenas tikėjosi tapti vienu jauniausiu Baltųjų rūmų šeimininku. D. Trumpo ideologija yra tik viso labo suprimityvintas reiganizmas, o neva baisūs radikalai E. Warren ir B. Sandersas — tai tik viso labo senieji Naujojo kurso demokratai. Žodžiu, postringauti postringaujame apie perversmus politikoje, tačiau matyti matome tik holivudinį remeiką — pamiršto seno filmo perdirbinį, pateikiamą naujoms auditorijoms.

Pokyčiai yra toks dalykas, apie kurį visi šneka, bet mažai kas nori įgyvendinti. Nutukeliai juk žino, kad netinkamai maitinasi, ir nesiliauja šnekėję apie būtinybę sulieknėti, tačiau dažnu atveju taip nieko ir nesiima. Tai, ką matome JAV bei pasaulio politikoje ir, ko gero, dar kurį laiką matysime, yra tas pats, kas nusipirkti treniruoklį, porą sykių jį panaudoti ir paversti brangia drabužių kabykla.

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą