Reikšmingiausi Kovo 8-osios (13-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Situacija Ukrainoje

Rusijos Federacija per pastarąsias 13 karo prieš Ukrainą dienų prarado daugiau karo lėktuvų ir sraigtasparnių nei per pastaruosius 30 metų, tačiau okupantai vis dar turi pakankamai orlaivių ir kitos įrangos, kad galėtų terorizuoti šalį ir žudyti civilius. Taip antradienį teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Antradienio duomenimis, Charkivo miestą kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Rusija vengia aktyvaus puolimo, išskyrus kai kuriuos miesto pakraščių apšaudymus. 

Nuo karo su Rusija pradžios į Ukrainą iš užsienio grįžo 167 tūkst. piliečių. 80 proc. iš  jų —vyrai. Tuo tarpu Ukrainos pabėgėlių skaičius jau pasiekė apie 2 milijonus. 

Ukrainos valstybinė bendrovė “Ukroboronprom“ pranešė, kad yra pasirengusi sumokėti 1 mln. JAV dolerių atlygį už kiekvieną iš Rusijos okupacinių pajėgų atimtą lėktuvą. Rusijos pilotams, pasiruošusiems dalyvauti šioje schemoje, bus garantuojama pilietybė.

Antradienį Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas pareiškė, jog su karo belaisviais bus elgiamasi pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką.

Rusija toliau kursto humanitarinę krizę

Okupantai apšaudė centrinę miesto ligoninę Iziumo mieste, Charkivo srityje. Po apšaudymo pacientai turėjo patys išsivaduoti iš griuvėsių.

Antradienio vakaro duomenimis dėl  agresoriaus veiksmų nukentėjo net 61 ligoninė. Dauguma jų neužsidarė ir dirba toliau. 

Rusijos kariai taip pat apšaudė autobusą, vežantį evakuotus gyventojus iš Makarivo netoli Kijevo. Norėdami pasiekti autobusą, šie žmonės iš pradžių su vaikais ant rankų turėjo nueiti keturis kilometrus.

Nikolajevo srities greitkelyje buvo apšaudytas mikroautobusas, kuriame važiavo vaikų namų auklėtojos. Po apšaudymo Raudonojo kryžiaus ženklais pažymėtas mikroautobusas užsiliepsnojo, žuvo mažiausiai trys žmonės, yra sužeistųjų.

Antradienį okupantai ir vėl trukdė civilių gyventojų evakuacijai iš Mariupiolio, atidengdami ugnį humanitarinio koridoriaus kryptimi. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino pasaulio valstybes viešai reikalauti, kad šalis agresorė leistų evakuoti apgultyje laikomus mariupoliečius. “Twitter” įraše jis pranešė, kad, nepaisant susitarimų, Rusija Mariupolyje įkaitais laiko apie 300 tūkst. civilių gyventojų, neleidžia įvykdyti humanitarinės evakuacijos, dėl ko vakar nuo dehidratacijos (!) mirė vaikas. D. Kuleba pareiškė, kad karo nusikaltimai yra sąmoningos Rusijos strategijos dalis ir paragino visas valstybes viešai reikalauti Rusijos paleisti Mariupolio žmones.

Prezidentas V. Zelenskis antradienį taip pat pranešė apie tai, kad Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas draudžia naudoti savo emblemą ant transporto priemonių, vykdančių humanitarines misijas Ukrainoje. “Matėme konkretų Rusijos pusės sutikimą įrengti evakuacijos koridorių iš Sumų miesto – ne tik mūsų žmonėms, bet ir šimtams užsieniečių, Indijos, Kinijos piliečių… Tai – studentai… Man buvo pasakyta, kad Raudonasis kryžius – Tarptautinis raudonasis kryžius – draudžia mums naudoti emblemą ant transporto priemonių, vykdančių humanitarines misijas. Raudonasis kryžius draudžia tai, tarsi tai būtų jų nuosavybė. […] Tai daug ką pasako… Kad kai kurie žmonės, labai įtakingi žmonės, nusprendė “dėti kryžių” ant ukrainiečių. Bet aš to neleisiu. Mes to neleisime“, – sakė prezidentas V. Zelenskis.

Kreipdamasis į tarptautinius partnerius, Ukrainos energetikos ministras pareiškė, jog dėl Rusijos Federacijos veiksmų užgrobus Černobylio ir Zaporižės atomines elektrines, branduolinis karas gali prasidėti net ir nepaleidus branduolinių raketų — ragindamas sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos, jis pabrėžė, kad nuo vasario 24 dienos kiekvieną dieną pasaulis balansuoja ant katastrofos, kuri gali būti daug baisesnė nei Černobylis ir Fukušima kartu sudėjus, slenksčio.

Tuo tarpu prezidentas V. Zelenskis interviu “ABC news” teigė, jog pasiūlymas, kad Jungtinių Tautų taikdariai saugotų visas okupantų užgrobtas atomines elektrines dėl visos Europos ir pasaulio saugumo, išgirstas nebuvo.

Iš Baltarusijos į Ukrainą galimai pajudėjo ginkluotė

Baltarusijoje antradienį buvo užfiksuota nuo Minsko judanti 10-ies KamAZ vilkikų kolona su rusiškomis Iskander raketomis. Manoma, kad transportuojama 20 raketų. 

Gomelyje, netoli Ukrainos sienos, pakeliui iš Minsko į Černigovą esančiame mieste ir jo apylinkėse taip pat buvo pastebėta daug Rusijos kariuomenės judėjimo. Miesto centru judėjo rusų kariuomenės transportas, netoli geležinkelio stoties buvo užfiksuotas ir oro desantininkų ešelonas. Ant platformų buvo matyti rusiški šarvuočiai, artilerijos pabūklai, priešlėktuvinės raketų sistemos ir kita ginkluotė. 

Antradienį taip pat toliau buvo stebimas Rusijos karių telkimas Minske, kurie persigrupavę Gomelyje, tikėtina, iš jo juda į Ukrainą. Dieną prieš iš Minsko apylinkių taip pat pajudėjo apie 30 “Tochka U” taktinių raketų sistemų. 

Tarptautinė erdvė

Antradienį Lenkijos vyriausybė pranešė, kad yra pasiruošusi perduoti 28 rusiškus MiG-29 naikintuvus Amerikai, jei mainais JAV Lenkijai perduos analogiškus pajėgumus ore galinčius užtikrinti naudotus savo naikintuvus. Lenkijos vyriausybė taip pat paskatino kitas valstybes pasielgti analogiškai. Šiuo metu Bulgarija ir Slovakija savo arsenale turi tokių naikintuvų.  Primename, kad sekmadienį viešėdamas Moldovoje JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas viešai pareiškė, kad JAV palaiko valstybes, kurios sutinka savo noru tiekti Ukrainos prašytus naikintuvus.

Vis dėl to, anot įvairių Vakarų spaudos vidaus šaltinių, pradedant Pentagonu ir baigiant JAV Gynybos departmentu, žinių, jog tam būtų ruošiamasi praeitą savaitę nebuvo, nors politiniu lygiu diskusijos ir vyko. Antradienį jokių žinių apie realius JAV ketinimus perduoti naikintuvus taip pat neatsirado, JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby’is netgi pavadino tokį Lenkijos sprendimą “sunkiai įgyvendinamu”.

Europos Sąjunga sutarė dėl papildomų sankcijų, kurios leistų nubausti daugiau Rusijos režimui palankių oligarchų. Taipogi buvo sutarta nuo SWIFT sistemos atjungti tris Baltarusijos bankus. 

Tuo tarpu Pasaulio banko vykdomoji taryba patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių (663 mln. eurų). 489 mln. dolerių skiriama Ukrainos valstybės iždui paremti, iš jų 350 mln. dolerių sudarys paskola lengvatinėmis sąlygomis, o 139 mln. dolerių – garantijos skolinimuisi.

Uždraustos propagandinės Rusijos televizijos „Russia Today“ Prancūzijos skyrius kreipėsi į ES Bendrąjį Teismą, ginčydamas tokio draudimo teisėtumą. 

Europos Parlamente politikai reikalavo aktyvesnio ES atsako į dezinformacijos kampanijas. Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė pasiūlysiantis naują mechanizmą, leisiantį ES imtis sankcijų prieš Maskvos „piktybinius dezinformacijos veikėjus“. Jis taip pat paragino viešinti interneto svetainę  https://euvsdisinfo.eu , kurioje galima rasti šimtus dezinformacijos atvejų.

Prie dezinformacijos stabdymo prisidės ir Google bei Facebook – Europos skaitmeninių technologijų ministrai kovo 8 dieną  Paryžiuje susitiko su „Google“, „Facebook“ patronuojančios bendrovės „Meta“ ir „Twitter“ atstovais. Bendroje deklaracijoje ministrai paragino technologijų įmones skirti daugiau žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima stebėti ir greitai reaguoti į dezinformaciją, įskaitant rusų ir ukrainiečių kalbas; paspartinti faktų tikrinimą; ir prisijungti prie ES dezinformacijos praktikos kodekso ir jį taikyti.  

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas virtualiame susitikime su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu teigė, jog Europos šalys turėtų pasistengti sumažinti neigiamą Rusijai pritaikytų sankcijų įtaką pasaulio finansams, energetikai transportui ir tiekimo grandinėms.

Europos Komisija antradienį pristatė planą, kuris, anot jo autorių, ES leistų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų dviem trečdaliais dar šiais metais. Pagrindiniai plano elementai: dujų importas iš JAV ir Kataro, papildomos saulės ir vėjo jegainės, vienu laipsniu sumažintas šildymas šildymo sezonu bei dujinių katilų keitimas šilumos siurbliais.

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė ir JAV antradienį apskritai paskelbė dujų ir naftos embargą Rusijai. Kanada naftos embargą Rusijai paskelbė dar praėjusią savaitę. 

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikosas Dendiasas išreiškė atsargumą dėl ketinimų uždrausti Rusijos dujų ir naftos importą į Europą, sakydamas, kad nors „bandome sukurti būdą, kaip Europoje galėtų egzistuoti diversifikacija“, tai nebus galima iki tam tikro laiko ateityje. „Europa gali turėti pasirinkimą ateityje, bet aš pabrėžiu, kad ateityje“. 

Vatikano valstybės sekretorius pasikalbėjo su Sergey’umi Lavrovu ir ragino siekti taikos. Popiežius Pranciškus pasirengęs „daryti viską“, ką gali, dėl taikos Ukrainoje, antradienį per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru sakė antrasis asmuo Vatikane. 

Vyšnia ant katastrofiško torto

Lietuvos Krašto Apsaugos Ministras Arvydas Anušauskas Facebook socialiniame tinkle pasidalino žinia, jog netrukus Rusija praras vienintelį savo pranašumą Ukrainoje turėdamas omeny oro erdvės kontrolę. Ministras tokią žinutę motyvavo Lenkijos vyriausybės pranešimu apie pasiruošimą JAV perduoti naikintuvus, kurių prašė Ukraina.

Europos Žinių komanda primena, kad jokio sutarimo perduoti naikintuvus bent kol kas dar nėra ir ragina skaitytojus įtemptu metu atsargiai vertinti bet kokią informaciją. 

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą