Reikšmingiausi Kovo 7-osios (12-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Situacija Ukrainoje

Pirmadienį okupantai, toliau pažeidinėdami tarptautinės humanitarinės teisės taisykles, tęsė raketų ir artilerijos atakas apgyvendintose Ukrainos teritorijose. Vykdydami oro antskrydžius, įsibrovėliai naudojosi Baltarusijos aerodromų tinklu. Humanitarinė krizė toliau buvo eskaluojama apšaudant civilius gyventojus ir humanitarinius konvojus, naudojant bauginimo ir teroro taktiką, įkaitais imant moteris ir vaikus, miestų gyvenamuosiuose rajonuose dislokuojant karinę techniką ir amuniciją, skleidžiant dezinformaciją ir propagandą. 

Pirmadienio popietės duomenimis, Rusijos kariuomenė Ukrainoje sunaikino ar apgadino 202 mokyklas, 34 ligonines, apie 1500 gyvenamųjų pastatų. Daugiau nei 900 gyvenviečių ar miestų liko atkirsti nuo elektros, vandens ir dujų tiekimo.

Vieną iš tokių miestų – Mariupolį okupantai laiko apgultyje jau aštuonias dienas iš eilės, mieste nėra elektros, vandens ir šilumos. Mariupolis vadinamojo žaliojo koridoriaus laukė tris dienas, tačiau okupantai jį kaskart išnaudoja savo tikslams – pradeda apšaudymus, o vėliau pergrupuoja kariuomenę, kad užimtų palankesnes pozicijas. 

Popietę Ukrainos ginkluotosios pajėgos atgavo Mykolaivo oro uosto kontrolę, gynyba vyko visomis kryptimis, svarbūs rajonai ir maršrutai buvo saugomi, vykdomos stabilizavimo operacijos.

Manoma, kad įsibrovėliai planuoja raketų ir bombų smūgius dideliems Ukrainos miestams ir pramonės infrastruktūrai. Šiam tikslui įgyvendinti Vidurio ir Rytų karinių apygardų aviacijos daliniai perkeliami į Baltarusiją. 

Mylos kaime Kijevo srityje Kadyrovo samdinių dalinys apšaudė civilius gyventojus, vakarop taip pat paskelbta, jog Melitopolio televizijos ir radijo ryšio bokštus kontroliuoja okupantai.

Vakar taip pat pranešta, jog Rusijos pajėgos nušovė Kyjevo priemiesčio Hostomelio merą Jurijų Iljyčių Prylypką, kuris žuvo gyventojams dalindamas duoną ir vaistus.

Jau trečiajame įvykusiame derybų raunde tarp Ukrainos ir Rusijos nepasiekta apčiuopiamų rezultatų – tolimesnės, aukštesnio lygmens derybos tarp Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų numatomos ketvirtadienį Antalijoje.

Rusija aktyviai kursto humanitarinę katastrofą

Rusijos kariai toliau trikdė humanitarinių koridorių, skirtų civiliams evakuoti iš apsuptų Kijevo, Charkovo, Donecko ir Chersono regionų miestų, atidarymą. Negana to, okupantai pasiūlė formuoti humanitarinius koridorius į Rusiją ir Baltarusiją. 

Reaguodamas į tai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Vladimirą Putiną apkaltino veidmainiškumu ir cinizmu. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti invaziją į Ukrainą ir sudaryti sąlygas saugiam humanitarinės pagalbos judėjimui.  Telefonu Ch. Michelis ir Vladimiras Zeleneskis taipogi aptarė būtinybę užkirsti kelią grėsmėms branduoliniams objektams.

Tuo tarpu Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) direktorius Rafaelis Grossis paskelbė, jog dėl okupantų įvykdytos Zaporižės atominės elektrinės atakos viename iš universiteto miestelio objektų buvo sunaikintas neutronų generavimo įrenginys. Paklaustas, ar tai reiškia, kad Rusija užpuolė objektą, saugomą TATENA tarptautinės saugos taisyklių, R. Grossis patvirtino, kad taip.

Europos Sąjunga ragina Rusiją įgyvendinti laikinąsias Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) priemones ir susilaikyti nuo karinių išpuolių prieš civilius gyventojus ir objektus, įskaitant greitosios pagalbos automobilius ir kitus specialiai saugomus civilinius objektus, pavyzdžiui, mokyklas ir ligonines, o taip pat užtikrinti medicinos įstaigų saugumą. Nepaisant to, kad Rusijos Federacijos narystė Europos Taryboje buvo sustabdyta, ji tebėra visiškai saistoma EŽTK, o visus Rusijos piliečius vis dar saugo Teismas. 

ES taip pat pranešė bendrai Ukrainos pabėgėliams užtikrinusi apie 10 tūkst. lovų ligoninėse, kad galėtų suteikti pagalbą sužeistiesiems, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams ir patenkinti kitus pabėgėlių sveikatos poreikius. 

Rusijos netektys

Pirmadienį Rusija ir toliau patyrė didelių gyvosios jėgos, antžeminės įrangos ir oro atakų priemonių nuostolių. 

Anot Ukrainos gynybos pajėgų, Rusija tam tikrose Konotopo ir Okhtyrkos vietovėse, prarado iki 50 proc. karių. Norėdami judėti toliau, jie turi persigrupuoti ir papildyti atsargas. 

Rusijos karių moralė išlieka pakrikusi ir linkusi greitai prastėti, kai kuriose vietovėse Rusijos kariai išmeta savo dokumentus ir bando grįžti į Rusiją. 

Neįvardinto Pentagono atstovo teigimu, pirmadienio popietę Rusija jau buvo praradusi beveik 100 proc. savo kovinės jėgos, kuri buvo sutelkta Ukrainos pasienyje ir Baltarusijoje, jis taip pat informavo, kad Rusija prieš Ukrainos objektus paleido daugiau nei 625 raketas.

Tarptautinė erdvė

ES šalys pirmadienį susitarė pradėti ilgai truksiantį Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos narystės paraiškų nagrinėjimo procesą.

Vengrija premjero Viktoro Orbano sprendimu pranešė netieksianti ginkluotės Ukrainai.

Rusija atsisakė dalyvauti Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdyje dėl Ukrainos prieš ją pateikto skundo. Tai teismui pranešė Rusijos ambasadorius Nyderlanduose.

Nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV kvietimo ES šalims atsisakyti Rusijos energetinių išteklių, Vokietija atsisakė palaikyti embargą. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tai motyvavo tuo, jog šiuo metu Europos energetiniai poreikiai negali būti užtikrinti be Rusijos. Volodymyras Zelenskis teigė, jog vieni atsisakymą finansuoti teroristus gali pavadinti embargu, o kiti – moralumu. Tuo tarpu JAV politikai jau pateikė įstatymo projektą, siekiantį uždrausti tokį importą iš Rusijos. 

Vokietija taip pat priešinasi iniciatyvai ES fiskalinės drausmės taisykles vertinti atmetus krašto apsaugai skirtas išlaidas. Rytų ir Centrinės Europos valstybės — jų tarpe ir Lietuva —siūlė leisti valstybių biudžetams turėti didesnes skolas, jei šios motyvuojamos gynybos išlaidomis. Vokietijos pusėje taipogi ir Nyderlandai, Prancūzijos pozicija iki galo nėra aiški. 

Jungtinėje Karalystėje kelią skinasi 6 metus politikų žadėtas įstatymas, išplečiantis užsienio verslams, šioje šalyje įsigyjantiems turto, deklaruoti savo interesus. Naujas įstatymas turėtų būti priimtas kovo 14-ąją ir, priėmimo atveju, reikšmingai išplės Jungtinės Karalystės galimybes atrasti ir pritaikyti sankcijas su Kremliumi ryšių turintiems verslininkams. 

CNN pranešė, jog slaptame aerodrome, esančiame kažkur Rytų Europoje vyksta masinė ginklų perdavimo Ukrainai operacija. Anot CNN, per dieną įvykdoma iki 17 skrydžių į Ukrainą tiekiant vakarų valstybių parūpintus ginklus ir humanitarinę pagalbą. 

Vyšnia ant katastrofiško torto

Kretingoje savivaldybės tarybos posėdžio metu Darbo Partijos narys Antanas Puodys kalbėjo, jog “ne tik V. Putinas kaltas dėl karo Ukrainoje” ir kad “kaltų yra daug”, tačiau atsisakė išsiplėsti motyvuodamas tuo, kad Lietuvoje nebėra demokratijos. 

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą