Reikšmingiausi kovo 25-osios (30-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Kovo 25 dieną okupantai tęsė puolimo operaciją, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai stabdė agresorius Rytų, Pietryčių ir Šiaurės Rytų kryptimis. Penktadienį teroristai toliau klastingai atakavo kritinę Ukrainos infrastruktūrą ir civilius gyventojus, vykdė karo nusikaltimus, sąmoningai pažeisdami karo taisykles ir tarptautinę humanitarinę teisę.

Britų žvalgybos duomenimis, Ukraina vėl užėmė miestus ir gynybines pozicijas iki 35 km į Rytus nuo Kyjivo. Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos ir toliau bandys stumti Rusijos pajėgas atgal. Šalies Pietuose Rusijos pajėgos vis dar bandė apeiti Mykolaivą su tikslu pasukti į Vakarus link Odesos, bet jų pažangą stabdė logistikos problemos ir Ukrainos pasipriešinimas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo atakas prieš agresorių objektus okupuotose teritorijose, įskaitant desantinį laivą ir amunicijos sandėlius Berdianske. Tikėtina, kad šiose teritorijose ukrainiečiai ir toliau taikysis į logistikos objektus, kas savo ruožtu privers Rusijos kariuomenę teikti pirmenybę savo tiekimo grandinių gynybai, sumažins galimybes vykdyti puolamąsias operacijas ir dar labiau pakenks jau ir taip pakrikusiai moralei, pranešė britų žvalgyba.

Penktadienį įvykusioje spaudos konferencijoje brigados generolas, Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų štabo vadovo pavaduotojas Oleksandras Hruzevyčius sakė, jog gandai, kad Rusijai trūksta gyvosios jėgos ir raketų, neatitinka tikrovės – jo teigimu, tai matyti iš apšaudymų intensyvumo. Tačiau, anot jo, reikia suprasti, kad priešui „reikia laiko patekti į Kijevą. Tos pajėgos staiga neapsireikš iš oro. [Rusai] vis dar turi personalo […] ir artimiausiu metu bandys jį dislokuoti“. Brigados generolas pridūrė, kad Rusija pakeitė taktiką ir šiuo metu seka Ukrainos oro gynybos sistemas, oro pajėgas ir artileriją, o remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gauta informacija, Dagestane vykdo mobilizacijos kampaniją.

Tačiau Ukrainos žvalgyba penktadienį informavo, kad Rusijos biudžete nėra lėšų tolimesniems mokėjimams kariuomenei už dalyvavimą kare prieš Ukrainą. Žvalgybos duomenimis, nors agresorių armijos kariškiams buvo pažadėtos išmokos, paaiškėjo, kad biudžete tokių išlaidų nenumatyta. Be to, atsižvelgiant į prastą Rusijos finansų sistemos būklę dėl sankcijų, papildomų lėšų biudžete rasti ir toliau nepavyksta. Okupuotame Kryme dabartinis kariniams daliniams skirtas biudžetas buvo išnaudotas jau vasarį po to, kai buvo sumokėtos „komandiruočių“ išlaidos dalyvavusiems kare prieš Ukrainą – taigi, kovo mėnesiui jokiems mokėjimams finansavimo nėra, pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo penktadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 115 lėktuvų, 125 sraigtasparnius ir maždaug 16,1 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 561 tankas, 1625 šarvuočiai, 291 artilerijos sistema, 90 raketų paleidimo sistemų, 49 oro gynybos sistemos, 1089 motorinės transporto priemonės, 5 laivai, 53 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Okupantams nepasiekus savo tikslų per keletą dienų užimti sostinę, penktadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, jog dabar daugiausia dėmesio skirs „visiškam […] Donbaso išvadavimui“.

Be to, penktadienį Rusijos kariuomenės aukščiausia vadovybė paskelbė naują nuostolių Ukrainoje statistiką, kuri yra dešimt kartų mažesnė, nei skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos. „Deja, per specialiąją operaciją patyrėme kovos draugų netekčių. Šiai dienai žuvo 1351 karys, 3825 buvo sužeisti“, spaudos konferencijoje sakė agresorių Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas generolas pulkininkas Sergejus Rudskoy‘us.

Pirmą kartą apie savo nuostolius Rusija buvo paskelbusi praėjus savaitei po invazijos. Tuomet buvo pranešta apie 498 žuvusius ir 1597 sužeistus rusų karius. Tuo tarpu Ukrainos karinė vadovybė buvo informavusi, jog per pirmąsias šešias karo dienas okupantai Ukrainoje patyrė beveik 6 tūkst. aukų, taip pat prarado tūkstančius karinės technikos vienetų.

Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, Rusijos kariai ne tik sudeda ginklus, bet ir pereina kariauti Ukrainos pusėje. „Vis daugiau Rusijos karių ne tik atsisako dalyvauti kare prieš Ukrainą, bet ir su ginklais rankose ateina į Ukrainos pusę dalyvauti kovoje prieš žiaurų Putino režimą“, penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Humanitarinė situacija

Anot Ukrainos vicepremjerės ir okupuotų teritorijų ministrės Iryna‘os Vereščiuk, Jungtinės Tautos pažadėjo su okupantais sutarti dėl humanitarinio koridoriaus atidarymo į Chersoną kovo 26 dieną, kuriuo į miestą būtų galima pristatyti vaistus ir maistą. Taip pat planuojama sukurti humanitarinius koridorius į apgyvendintas Kyjivo, Černihivo ir Chersono regionų vietoves. Anot vicepremjerės, Rusijos kariai neleido į Mariupolį įvažiuoti evakuaciniams autobusams, dėl ko žmonės buvo priversti važiuoti 10 ar daugiau kilometrų automobiliais arba tiesiog eiti pėsčiomis.

JT vaikų fondo duomenimis, per jau mėnesį trunkantį karą iš savo gyvenamosios vietos buvo priversti pasitraukti 4,3 mln. vaikų – tai yra daugiau nei pusė visos 7,5 mln. Ukrainos vaikų populiacijos. Šio reiškinio mastas ir tempas  – vienas didžiausių nuo Antrojo pasaulinio karo.

Tuo tarpu JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo 2022 metų vasario 24 iki kovo 24 dienos Ukrainoje žuvo 1035 civiliai ir 1650 buvo sužeisti. Visgi, manoma, jog tikrieji skaičiai yra gerokai didesni, nes informacija iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, buvo gauta pavėluotai, o daugelis pranešimų vis dar laukia patvirtinimo. Tai liečia Mariupolį ir Volnovachą Donecko regione, Iziumą Charkivo srityje, Sievierodonecką ir Rubižnę Luhansko regione ir Trostjanecą Sumų srityje, kur, kaip įtariama, yra daugybė civilių aukų.

Mariupolio miesto taryba paskelbė, kad per kovo 16 dienos bombardavimą Mariupolio Dramos teatre žuvo apie 300 žmonių. Anksčiau, kovo 14 dieną Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko teigė, kad padėtis mieste yra katastrofiška – anot jo, Rusijos atakų aukų skaičius gali siekti 20 tūkst.

Remiantis Ukrainos informacinės politikos ir kultūros ministerijos tinklalapyje paskelbtu pranešimu, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios buvo apgadinti 59 maldos namai mažiausiai aštuoniuose Ukrainos regionuose. Dauguma jų yra stačiatikių cerkvės. Žala taip pat padaryta mečetėms, sinagogoms, protestantų bažnyčioms, religinio mokymo įstaigoms ir svarbiems religinių organizacijų administraciniams pastatams.

Tarptautinė erdvė

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas, nebūtų „mirtinas“.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis neketina panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija panaudotų juos Ukrainoje. „Jei Rusija panaudos cheminį ginklą, teks sumokėti didelę kainą. Ir aš nieko daugiau nesakysiu, išskyrus tai, kad Jungtinės Valstijos neturi jokių ketinimų panaudoti cheminius ginklus, jokiomis aplinkybėmis“, sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.

Europos Sąjungos lyderiai žengė žingsnį į priekį kurdami pasitikėjimo fondą Ukrainai, sakė Charles‘is Michelis po to, kai per ES vadovų viršūnių susitikimą buvo dar kartą patvirtintas Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

Anot Ch. Michelio, ES lyderiai penktadienį per viršūnių susitikimą patvirtino gerokai pakoreguotą ir „raumeningesnę“ karinę strategiją. Vadinamasis strateginis kompasas yra reikšmingas poslinkis ES kolektyvinėse karinėse ambicijose, kurios istoriškai buvo menkos, o pastangos buvo nukreiptos į atskiras karines pajėgas ir NATO pajėgumus. Vis dėlto galutiniai naujojo plano užmojai yra kuklūs – numatoma sukurti iki 5 tūkst. karių ES greito dislokavimo pajėgas. ES vadovai pabrėžė, kad naujais planais siekiama papildyti ir sustiprinti, o ne dubliuoti ar pakeisti NATO pajėgumus.

JAV ir ES paskelbė apie partnerystę, kuria siekiama sumažinti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pranešė Euronews. Šiais metais suskystintų gamtinių dujų tiekimas į Europą padidės 15 mlrd. kubinių metrų.

ES lyderiai šiuo metu svarsto pasiūlymą sukurti „bendrą pirkimo platformą“, kuri apimtų Vakarų Balkanų šalis, taip pat Ukrainą, Sakartvelą ir Moldovą, teigia diskusiją stebintis aukštas pareigūnas. Ši iniciatyva yra Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime svarstomos grupės energetikos išvadų dalis. Potenciali nauja pirkimo platforma yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos karas Ukrainoje perbraižo geostrateginį žemėlapį ir skatina ES greičiau integruotis su šalimis, kurios trokšta vieną dieną prisijungti prie klubo.

JAV prezidentas J. Bidenas penktadienį aplankė Lenkijoje netoli sienos su Ukraina dislokuotus amerikiečių karius ir ketina iš arti susipažinti su organizacijomis, teikiančiomis humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių, kurie bėga nuo Rusijos invazijos jų tėvynėje.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį Berlyne žurnalistams sakė, kad bendrovės „beprotišku tempu“ nutraukia sutartis su Rusijos naftos ir anglies tiekėjais. Nors vyriausybės įgaliotas Rusijos energetikos embargas kol kas nesvarstomas, sutarčių nutraukimo tempas reiškia, kad iki 2022 metų pabaigos Vokietija turėtų beveik nebeimportuoti rusiškos naftos ir anglies, sakė jis. Tačiau dujų importo mažinimas – daug tvirtesnis ryšys tarp Vokietijos ir Rusijos – užtruks bent iki 2024 metų vidurio, pridūrė R. Habeckas.

Suomijos Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen penktadienį Politico sakė, kad jos šalis nepritaria agresyviam ES kišimuisi į energijos rinkas, tačiau palaiko priemones tiekimui stabilizuoti. „Mūsų pozicija buvo gana griežta, kad nenorime tokių priemonių, kurios galėtų kištis į elektros rinkas ir ilgainiui iš tikrųjų būtų žalingos“, per ES vadovų susitikimą sakė T. Tuppurainen. Kelios ES šalys ragina Briuselį leisti nustatyti viršutines energijos kainų ribas, atsižvelgiant į staigiai išaugusias elektros energijos kainas visoje Europoje.

Suomijos geležinkelių operatorė VR paskelbė, kad sekmadienį iš Sankt Peterburgo į Helsinkį pajudės paskutinis jos traukinys, o tai reiškia, jog uždaromas vienas iš nedaugelio likusių maršrutų iš Rusijos į ES.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą