Reikšmingiausi kovo 23-osios (28-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Kovo 23 dieną okupantai tęsė puolimo operaciją prieš Ukrainą, nors pastarosiomis dienomis padarė minimalią pažangą – Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai stabdė agresorius Rytų, Pietryčių ir Šiaurės Rytų kryptimis. Popietės duomenimis, joms netgi pavyko apsupti netoli Kyjivo esančius Irpinės ir Bučos miestus bei Hostomelio gyvenvietę. Trečiadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, jog Rusija puolamosios operacijos tikslų nepasiekė, tačiau „toliau svarsto galimybę“ apsupti tam tikras Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių grupes, kad derybų metu pateiktų tolesnius ultimatumus.

Britų gynybos žvalgybos trečiadienio ankstyvo ryto duomenimis, Rusijos pajėgos bandė apsupti Ukrainos pajėgas šalies Rytuose, verždamosi iš Šiaurės ir Pietų. Pranešime teigiama, jog Rusijos pajėgos greičiausiai persitvarko prieš „atnaujindamos didelio masto puolimo operacijas“. Rusai „vis dar bando apeiti Mykolaivą“, siekdami pasukti į Vakarus link Odesos, pranešė britų žvalgyba.

Trečiadienį teroristai ir toliau klastingai atakavo kritinę Ukrainos infrastruktūrą ir civilius gyventojus, vykdė grobimus, plėšimus ir kitus karo nusikaltimus. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, karui prieš Ukrainos žmones nepasisekus, priešas ėmėsi visiško svarbiausių Ukrainos infrastruktūros objektų sunaikinimo plano. Britų žvalgybos teigimu, tikėtina, kad Rusija į savo nesėkmes reaguos vis žiauresnėmis prievartinėmis priemonėmis, siekdama „sutramdyti“ Ukrainos gyventojus.

Anot Generalinio štabo, Rusijoje toliau vykdoma slapta mobilizacija gyvosios jėgos nuostoliams papildyti. Kariniai komisariatai stengiasi pritraukti tarnauti buvusius karius, pirmenybė teikiama turintiems kovinės patirties. Ukrainos žvalgyba pranešė, kad už „ypatingų užduočių“ atlikimą baltarusiams per mėnesį siūloma 1000 – 1500 JAV dolerių. Be to, jiems siūlomi subsidijuojami mokymai Rusijos karo mokyklose.

Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimo į karą Rusijos pusėje tikimybė išlieka aukšta, tačiau, turimais duomenimis, didelė dalis karių, taip pat kai kurie vadai atsisako dalyvauti karo veiksmuose prieš Ukrainą. Visgi, Generalinis štabas informavo, kad Baltarusijos karinė ir politinė vadovybė toliau teikė įvairiapusę paramą priešo kariuomenei, suteikdama galimybę naudotis savo aerodromų ir transporto tinklu bei sveikatos priežiūros įstaigomis. Tuo pat metu, remiantis turima informacija, Rusijos ir Baltarusijos karinė technika aktyviai judėjo Baltarusijos teritorijoje ir toliau buvo dislokuojama palei Ukrainos sieną.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 101 lėktuvą, 124 sraigtasparnius ir maždaug 15,6 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 517 tankų, 1578 šarvuočiai, 267 artilerijos sistemos, 80 raketų paleidimo sistemų, 47 oro gynybos sistemos, 1008 motorinės transporto priemonės, 4 laivai, 42 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

NATO skaičiavimais, per pirmąjį karo mėnesį Rusija mūšio lauke Ukrainoje patyrė apie 30 – 40 tūkst. aukų, įskaitant nuo 7 iki 15 tūkst. žuvusiųjų, pranešė Associated Press. Tai pirmasis viešas NATO paskelbtas Rusijos aukų skaičius nuo karo pradžios vasario 24 dieną.

Pagal NATO nustatytas taisykles anonimiškumo pageidavęs karininkas sakė, kad apytikslis žuvusiųjų skaičius buvo grindžiamas Ukrainos pateikiama statistika, informacija iš Rusijos ir atvirai prieinamais duomenimis. Jis taip pat informavo, kad įvardytas 30 – 40 tūkst. aukų skaičius gautas remiantis vadinamuoju standartiniu skaičiavimu, jog kare kiekvienam žuvusiam kariui tenka trys sužeistieji.

Aukos, anot NATO pareigūno, apima žuvusiuosius ir sužeistus mūšio lauke, taip pat paimtus į nelaisvę ar dingusius be žinios karius.

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos iš esmės atsisakė teikti viešus Rusijos ar Ukrainos aukų skaičiavimus, teigdamos, kad turimos informacijos patikimumas yra abejotinas, pranešė Associated Press.

Humanitarinė situacija

Humanitarinė situacija, ypač okupuotuose, teroristų apšaudomuose ir kitaip niokojamuose miestuose ir regionuose, išlieka prasta. Pranešama apie sistemingą terorą, ypatingai žiaurų elgesį su vietos gyventojais, marodieriavimą ir kitus karo nusikaltimus.

Užgrobtame Sumų srities Trostjaneco mieste okupantai neleidžia palaidoti mirusiųjų, trečiadienį pranešė Sumų regiono valstybinės – karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis. „Jie nesuteikia galimybės laidoti mirusiųjų, palaidoti nužudytųjų. Labai didelė problema yra su kūnų laikymu morge“. „Kilęs gaisras, negali būti užgesintas. Gelbėtojų ekipažai negali pasiekti gaisro židinio ir jo užgesinti dėl mūšių gatvėse“. „Trostjanece buvo nušauta moteris, kuri tiesiog važiavo dviračiu“, – socialiniame tinkle Facebook rašė jis.

Vietiniai Trostjaneco gyventojai taip pat praneša, kad moterys gimdo namuose, nes, anot D. Žyvytskio, nėra galimybės patekti į ligoninę. Be to, jis pranešė apie besitęsiantį terorą – Krasnopilių gyvenvietėje okupantai braunasi į privačias rezidencijas, paima mobiliuosius telefonus, atima iš medžiotojų visus ginklus ir tikrina dokumentus. Be to, rusai užima mokyklas, namus, išvaro žmones į gatvę.

D. Žyvytskis taip pat informavo, jog per apšaudymus Sumų regione buvo pažeistas dujotiekis, dėl kurio be dujų tiekimo liko apie 20 – 25 tūkst. žmonių. Kai kuriose gyvenvietėse taip pat nėra elektros tiekimo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas trečiadienį pranešė, jog okupantų minos ir žemės ūkio technikos naikinimas gali sutrikdyti sodinimo sezono pradžią keliuose Ukrainos regionuose.

Ir taip neregėto masto okupantų marodieriavimas Ukrainoje įgauna dar ciniškesnį pavidalą. Trečiadienį pranešta, jog Rusijos agresoriai apiplėšė ir sunaikino 6 mln. eurų vertės naujausią Černobylio Centrinę analitinę laboratoriją – unikalų kompleksą, galėjusį teikti analitines paslaugas bet kuriame radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etape. Pranešime pabrėžta, kad laboratorijos patalpose buvo radioaktyvių mėginių, kurie dabar yra rusų rankose.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško informavo, jog nuo invazijos pradžios okupantai apšaudė 58 greitosios pagalbos automobilius ir nužudė šešis medikus. Jis taip pat pranešė, jog trečiadienį perdavė pirmąją neperšaunamų liemenių partiją paramedikams, kurie, nepaisant visko, gelbsti ukrainiečius aktyvių karo veiksmų vietose.

Ukrainos vicepremjerė trečiadienį informavo, jog su Rusija susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių, tačiau, anot jos, civiliams iš apgulto Mariupolio uostamiesčio tektų nuvykti į Berdianską, esantį už daugiau nei 80 kilometrų, kur lauks evakuacijos autobusai.

Antradienį Gynybos strategijų centras informavo, jog Rusijos kariai netoli Mariupolio konfiskavo vienuolika ukrainiečių evakuacijos autobusų bei du greitosios pagalbos automobilius ir išgabeno juos nežinoma kryptimi, taip pat apšaudė evakuacinius autobusus su vaikais iš Mariupolio – keturi vaikai išvežti į ligoninę, dviejų būklė sunki.

Černihivo valdžia pranešė, kad mieste baigiasi geriamasis vanduo, o tai signalizuoja apie panašią į Mariupolio humanitarinę katastrofą. Anot Ukrainos žmogaus teisių komisarės Lyudmilos Denisovos, Černihivas yra ant išlikimo slenksčio – miestas bombarduojamas, maždaug 60 proc. jo priemiesčių sunaikinta, vietos gyventojų teigimu, okupantai sudaro civilių gyventojų sąrašus „evakuacijai“ į Rusiją.

Tarptautinė erdvė

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai kovojant su cheminėmis ir branduolinėmis grėsmėmis, šaliai kaunantis su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį sakė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Jis taip pat pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad grėsmė, jog Rusija panaudos Ukrainoje cheminius ginklus, yra „tikra“.

J. Bideno administracija trečiadienį taip pat paskelbė vertinimą, jog Rusijos kariai Ukrainoje vykdė karo nusikaltimus. Valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas sakė, jog toks vertinimas buvo pagrįstas „atsargiai peržiūrėta“ viešųjų ir žvalgybos šaltinių medžiaga nuo tada, kai Rusija praėjusį mėnesį pradėjo invaziją į Ukrainą. Jis informavo, kad Jungtinės Valstijos pasidalys šia informacija su sąjungininkais, tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis, kurioms pavesta tirti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

JAV ir kitos Vakarų šalys svarsto Rusiją pašalinti iš G20 grupės, Reuters sakė šaltiniai. Anot jų, užimti Kremliaus vietą pasisiūlė Varšuva.

Tuo tarpu Kinija pareiškė prieštaraujanti Rusijos pašalinimui iš kito G20 viršūnių susitikimo. Kinijos diplomato teigimu, „Rusija yra svarbi [G20] valstybė narė, jokia narė neturi teisės pašalinti kitos šalies“, – pranešė AFP.

Lietuva skirs 10 mln. eurų vertės karinę paramą Ukrainai, informavo prezidentas Gitanas Nausėda. „Pagalbą mes tęsime ir esame pajėgūs ją tęsti pakankami operatyviai. Apsisprendėme tam skirti ne mažiau nei 10 mln. eurų, tačiau ta suma gali būti ir didesnė“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį sakė G. Nausėda.

Europos Komisija pasiūlė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Europos Sąjungos aprūpinimą gamtinėmis dujomis Rusijos karo prieš Ukrainą ir pernai rudenį prasidėjusios energetikos krizės sąlygomis. Tai – siūlymai dėl ES bendro gamtinių dujų pirkimo bei įpareigojimo požeminių dujų saugyklų operatoriams dėl privalomo jų užpildymo minimumo. Anot EK, ES narės galėtų bendrai pirkti dujas, panašiai kaip pandemijos metu apsirūpino vakcinomis nuo koronaviruso. Šiuo tikslu EK yra pasirengusi sukurti darbo grupę, kuri rinktų duomenis apie ES valstybių narių dujų poreikius ir derėtųsi su tiekėjais. Manoma, kad ES, kaip didelė pirkėja, galėtų išsiderėti mažesnes kainas. Tokį pasiūlymą numatyta įtraukti į kovo 24 -25 dienomis planuojamo ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę. EK taip pat pateikė reglamento projektą dėl minimalaus dujų saugyklų užpildymo lygio šildymo sezono pradžioje – šiemet jis sudarytų ne mažiau kaip 80 proc., o nuo kitų metų šis lygis didėtų iki 90 proc.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pareiškė, kad ES tikslas – nugalėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tai jis sakė kreipdamasis į Europos Parlamento narius.  Ch. Michelis pabrėžė, kad V.Putinas klaidingai tikėjosi įveikti Ukrainą per kelias dienas ir suskaldyti ES bei jos sąjungininkus. „Ukrainos žmonės kovoja drąsiai. Gina savo demokratiją, gina mūsų europietiškas vertybes. ES kartu su mūsų sąjungininkais imasi ryžtingų veiksmų prieš Kremlių“, – kalbėjo Ch. Michelis.

Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies“ pranešė nusprendusi ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos sustabdyti visus naftos ir jos produktų pirkimus iš Rusijos.

BBC pranešė, kad Šveicarijos maisto milžinė „Nestle“ Rusijoje nebeprekiaus savo populiarių prekės ženklų, tokių kaip „KitKat“ ir „Nesquik“, produktais.

Vyšnia ant katastrofiško torto V. Putinas pareiškė, kad mokėjimus už „nedraugiškoms šalims“ tiekiamas rusiškas gamtines dujas priims tik rubliais. Paklaustas apie tai, kokią įtaką šis sprendimas turės „Ignitis“ dujų pirkimui, „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius buvo lakoniškas. „Mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, bet popkornų užsipirksime“, – 15min sakė bendrovės atstovas.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą