Reikšmingiausi Kovo 22-osios (27-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Reikšmingiausi Kovo 22-osios (27-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Kovo 22 dieną okupantai tęsė puolimo operaciją prieš Ukrainą, nors pastarosiomis dienomis padarė minimalią pažangą – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informavo, jog didžioji dalis okupacinių pajėgų uždavinių, tokių kaip sostinės užgrobimas, įsitvirtinimas prie geografinių Donecko ir Luhansko sričių sienų už laikinai okupuotų teritorijų ribų bei pietinėje šalies dalyje, liko neįgyvendinti.

Antradienio ryto duomenimis, gynybos pajėgų pozicijose ir veiksmų pobūdyje esminių pokyčių neužfiksuota. Okupantai bandė veržtis į priekį Donecko ir Luhansko frontuose, tačiau buvo sėkmingai stabdomi. Naktį iš pirmadienio į antradienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvijo okupantus iš strategiškai svarbaus Kijevo priemiesčio Makarivo ir taip sutrukdė Rusijos pajėgoms apsupti sostinę iš Šiaurės Vakarų. Be to, Mykolaivo kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrataką ir atstūmė rusus tolyn. Netoli Mykolaivo ir Mariupolio Ukrainos kariai sunaikino Rusijos jūrų pėstininkus, kurie ruošėsi šturmuoti Odesos miestą.

Praradusios puolimo potencialą, Rusijos okupacinės pajėgos toliau formavo ir prie Ukrainos sienų bandė sutraukti rezervus iš atokių Rusijos regionų. Laikinai okupuotose Luhansko srities teritorijose Rusijos kariuomenė ir toliau chaotiškai bandė mobilizuoti Luhansko liaudies respublikos „piliečius“. Pirmadienį taip pat buvo pranešta, jog siekdami padidinti potencialių „šauktinių“ skaičių, Donecko regione okupantai padidino jų amžiaus cenzą nuo 55 iki 65 metų.

Rusija ir toliau tęsė agresyvią propagandą, nukreiptą tiek į savo, tiek Ukrainos piliečius, tiek ir į Baltarusijos kariuomenę dėl būtinybės kovoti su Ukraina. Tuo pat metu okupantai ir toliau aktyviai eksploatavo Baltarusijos aerodromų tinklą.

Teroristai ir toliau klastingai atakavo civilius gyventojus, vykdė grobimus, plėšimus ir kitus karo nusikaltimus. Priešo lėktuvai raketomis ir bombomis naikino infrastruktūrą Žitomiro, Kijevo, Černihivo, Charkivo ir Donecko srityse. „Numatoma, kad priešas tęs klastingas raketų ir bombų atakas bei artilerijos smūgius svarbiai Ukrainos infrastruktūrai, naudodamas reaktyvinę artileriją, orlaivius, didelio tikslumo ginklus ir beatodairišką amuniciją“, – reziumavo Generalinis štabas.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo antradienio popietės duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 99 lėktuvus, 123 sraigtasparnius ir maždaug 15,3 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 509 tankai, 1556 šarvuočiai, 252 artilerijos sistemos, 80 raketų paleidimo sistemų, 45 oro gynybos sistemos, 1000 motorinių transporto priemonių, 3 laivai, 35 dronai.

Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Nepaisant aktyvios propagandos, rusų kariai yra demoralizuoti, visų pirma, dėl didelių gyvosios jėgos nuostolių. Generalinio štabo duomenimis, 155-ojoje jūrų pėstininkų brigadoje apie 220 karių atsisakė dalyvauti ginkluotoje agresijoje prieš Ukrainą – nuo karo pradžios žuvo apie 50 šio dalinio karių, dar 110 buvo sužeisti.  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, Sumų srityje, Ochtyrkos rajone užfiksuoti okupantų nepaklusnumo faktai – apie tris šimtus rusų karių atsisakė vykdyti su karo veiksmais susijusius įsakymus ir paliko operacijos rajoną su 70 vienetų technikos. Taip pat pranešta, jog Rusijos tanko įgulos narys pasidavė ir perdavė savo pilnai veikiantį tanką po to, kai savo telefone pamatė pranešimą su Ukrainos vyriausybės pasiūlymu, garantuojančiu saugumą, finansinį atlygį ir galimą Ukrainos pilietybę pasibaigus karui.

Generalinio štabo antradienio ryto duomenimis, okupantams amunicijos ir maisto atsargų užteks ne ilgiau kaip trims dienoms, situacija panaši ir su kuru.

Štabas taip pat informavo, jog darbą sustabdė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų tankus ir kitą šarvuotą techniką gaminančios ir remontuojančios „Uralvagonzavod“ ir Čeliabinsko traktorių gamyklos. Defense Express skelbia, kad „Uralvagonzavod“ yra vienintelė gamykla Rusijoje, kuri atlieka serijinį tankų surinkimą tiek Rusijos kariuomenės reikmėms, tiek eksportui.

Humanitarinė situacija

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros kovo 21 dienos duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainą paliko daugiau nei 3,5 mln. žmonių. Virš 2 mln. jų kirto sieną su Lenkija.

Dėl tiesioginių karo padarinių pačioje Ukrainoje savo gyvenamąją vietą paliko apie 6,5 mln. žmonių, kas viršija pačias blogiausias prognozes.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) savo ataskaitoje nurodė, kad daugelis iš Ukrainos bėgančių žmonių nėra pilnai paskiepyti nuo COVID-19.

Ukrainos prezidento kanceliarija ir ministrų kabinetas įkūrė humanitarinės pagalbos portalą https://help.gov.ua, skirtą visiems norintiems paremti Ukrainą. Patogus tinklapis padės sužinoti, kaip siųsti humanitarinę pagalbą ir į ką kreiptis dėl jos, kaip pervesti lėšas kariuomenei ar nukentėjusiems civiliams. Portale taip pat pateikiami užsienio ir Ukrainos humanitarinių centrų kontaktai ir kt.

Be to, portale rodomas interaktyvus iki šiol Ukrainai suteiktos humanitarinės pagalbos žemėlapis. Ukrainoje taip pat veikia valstybinė karštoji linija, skirta norintiems suteikti humanitarinę pagalbą ar paremti Ukrainos karinius ir teritorinės gynybos padalinius: 0 800 202 600 ir +380 44 237 00 02.

Tarptautinė erdvė

Joe Bidenas šeštadienį planuoja Varšuvoje susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. JAV prezidentas aptars, kaip Vašingtonas kartu su sąjungininkais ir partneriais reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizes dėl Rusijos nepagrįsto ir neišprovokuoto karo Ukrainoje. Tikėtina, kad J. Bidenas taip pat apsilankys kurioje nors pabėgėlių stovykloje. Lenkija yra „svarbi partnerė mums dirbant, kad išliktume vieningi tolimesnes savaites ir mėnesius“, pirmadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

J. Bidenas taip pat perspėjo, kad Rusija sumokės „didelę kainą“, jei Ukrainoje panaudos cheminius ar biologinius ginklus. Anot jo, Maskvos teiginys, kad JAV padėjo Ukrainai sukurti biologinius ginklus, yra „aiškus ženklas“, kad Vladimiras Putinas pats svarsto apie biologinį ar cheminį karą.

JT Generalinė asamblėja trečiadienį surengs posėdį, kuriame bus siekiama susitarti dėl naujos rezoliucijos dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Tikslas – sulaukti mažiausiai 141 pritariamojo balso, kaip ir per ankstesnį balsavimą dėl dar vienos rezoliucijos, kurioje buvo pasmerktas Rusijos karas.

JT Generalinis sekretorius Antonio Guterresas apibūdino invaziją į Ukrainą kaip karą, kurio Rusija negali laimėti. „Daugiau nei dvi savaites Mariupolis buvo apsuptas Rusijos kariuomenės ir negailestingai bombarduojamas, apšaudytas bei atakuojamas. Dėl ko?.. […] Net jei Mariupolis kris, Ukrainos nepavyks užkariauti miestas po miesto, gatvė po gatvės, namas po namo“, – žurnalistams komentavo JT vadovas.

Europos Sąjungos lyderiai ketina steigti „pasitikėjimo fondą“ su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, turintį padėti jai atsigauti po karo. Ketvirtadienį 27 valstybių bloko lyderiai Briuselyje dalyvaus dviejų dienų trukmės viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pastangoms likviduoti Kremliaus išpuolio prieš provakarietišką kaimynę padarinius. Europos Vadovų Taryba sutinka steigti Solidarumo su Ukraina fondą ir ragina nedelsiant pradėti pasirengimo darbus. 

V. Putino karas Ukrainoje paskatino Bulgariją galvoti apie atsiskyrimą nuo Rusijos gamtinių dujų, praneša Politico. Dešimtmečius Bulgarijos energetikos politika buvo formuojama spaudžiant Rusijos energetikos kompanijoms, tokioms kaip valstybinė gamtinių dujų gamintoja „Gazprom“ ir naftos milžinė „Lukoil“. Tačiau Bulgarijos ministro pirmininko pavaduotojas Asenas Vassilevas pareiškė, kad 2022-ųjų pabaigoje pasibaigus 10 metų Bulgarijos susitarimui su „Gazprom“, Sofija ieškos, kur kitur galėtų patenkinti savo gamtinių dujų poreikius.

Graikijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė planuojantis vadovauti pagalbos misijai į rusų pajėgų apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, jei ją surengti leis kariaujančios šalys. Anot ministro, jau buvo išsiųsti oficialūs raštai Ukrainai (su prašymu padėti) ir Rusijai (su prašymu netrukdyti organizuoti humanitarinės pagalbos misiją į Mariupolį). 

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris pasiūlė parengti tarptautinę „Maršalo plano“ programą Ukrainai atkurti, pasibaigus Rusijos invazijai.

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos. Serbijos vidaus reikalų ministras pareiškė, kad grasinti Serbijai sankcijomis, jei ji netaikys jų Rusijai, yra ne tik kvaila, bet ir veidmainiška.  Primename, jog Serbija siekia narystės ES, tačiau yra vienintelė Europos valstybė, atsisakanti prisijungti prie tarptautinių sankcijų Kremliui.

Italijos premjeras Mario Draghi Twitter paskyroje pareiškė, kad Italija nori matyti Ukrainą ES.

Vyšnia ant katastrofiško torto

Antradienį Ukrainos pajėgos atakavo aerodromą šalimais Černobaivkos kaimo. Tai buvo jau aštuntoji sėkminga ataka prieš aerodrome įkurtą okupantų bazę, tačiau invazinė Rusijos kariuomenė, nepaisant serijos nesėkmių, ir toliau veisiasi tarytum koks tarakonų lizdas.Visgi, šįsyk puolimo metu buvo nukautas itin aukšto rango karininkas – Rusijos generolas leitenantas.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą