Reikšmingiausi Kovo 18-osios (23-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Reikšmingiausi Kovo 18-osios (23-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Kovo 18 dienos duomenimis, okupantai tęsė puolimo operaciją prieš Ukrainą, nors pastarosiomis dienomis padarė minimalią pažangą sausumoje, jūroje bei ore ir toliau patiria didelių nuostolių. Didžioji dalis Ukrainos teritorijos, įskaitant didžiuosius miestus, lieka jos kontrolėje. Nepaisant to, teroristai ir toliau atakavo kritinę infrastruktūrą ir civilius gyventojus, vykdė grobimus ir kitus karo nusikaltimus.

Prasta okupacinių pajėgų moralinė ir psichologinė būklė bei patyrusių taktinių padalinių vadų trūkumas po Ukrainoje patirtų nuostolių iš esmės neleidžia artimiausiu metu atnaujinti puolamųjų operacijų, taigi agresoriai bando atkurti kovinius pajėgumus ir papildyti atsargas.

Penktadienį pagrindinės agresorių pastangos buvo sutelktos į anksčiau užimtų teritorijų išlaikymą ir parengiamuosius veiksmus potencialiam Kijevo puolimui. Priešas bandė stiprinti logistiką, persigrupuoti ir didinti prie Kijevo dislokuotų karių skaičių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, dėl patirtų nuostolių okupantai artimiausiu metu negali atnaujinti Kijevo puolimo. Vietoje to, priešas sutelkia dėmesį į Donbasą, Mariupolio apsupimą ir kt.

Penktadienį okupantai toliau stiprino Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Pranešta, kad Rusijos specialiųjų tarnybų provokacijų tikimybė išlieka didelė. Generalinis štabas taip pat informavo, kad Rusijos karinė vadovybė į Ukrainą planuoja siųsti kai kuriuos dalinius iš Armėnijos.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo penktadienio ryto duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 93 lėktuvus, 112 sraigtasparnių ir maždaug 14,2 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 450 tankų, 1448 šarvuočiai, 201 artilerijos sistema, 72 raketų paleidimo sistemos, 43 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 879 motorinės transporto priemonės, 3 laivai/valtys, 12 dronų.

Tiesa, tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Okupantų moralinė ir psichologinė būklė po susidūrimų su Ukrainos gynybos pajėgomis išlieką prasta, jų kariai demoralizuoti, anot Generalinio štabo, tarp jų dažnėja savęs žalojimas ir savižudybės.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas taip pat informavo, kad agresoriui išnaudojus beveik visas raketų ir kitos amunicijos atsargas, nemažai Rusijos ginklų pramonės įmonių buvo perjungtos į visą parą veikiantį režimą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienio vakarą kreipdamasis į visuomenę, pranešė, kad nuo karo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos Kijevo srityje išlaisvino daugiau nei 30 gyvenviečių, kurias laikinai buvo užėmusi okupantų kariuomenė.

Humanitarinė situacija

Besitęsiant žiaurioms teroristų atakoms, humanitarinė situacija karo zonose išlieka prasta. Mariupolyje situacija — kritinė. Miestas apgultas jau daugiau nei dvi savaites, virš 350 tūkst. žmonių vis dar slepiasi rūsiuose. Kasdien virš Mariupolio teroristai numeta nuo 50 iki 100 bombų, todėl apie 80 – 90 proc. miesto yra sunaikinta, o žuvusiųjų skaičius jau viršijo 2300, tačiau jis gali būti gerokai didesnis, nes nemažai žuvusiųjų vis dar tebėra po griuvėsiais.

Penktadienio popietės duomenimis, daugiau nei tūkstantis žmonių liko įkalinti griuvėsiuose po to, kai kovo 16 dieną okupantai subombardavo Mariupolio Dramos teatrą, kurio slėptuvėje glaudėsi taikūs miesto gyventojai, daugiausia moterys su vaikais. Šalia teatro pastato buvo aiškiai įskaitomas didelis užrašas rusų kalba, įspėjantis, kad jame slepiasi vaikai, kurį pilotai turėjo nesunkiai pastebėti, tačiau tai nesulaikė jų nuo atakos. Laimei, slėptuvė ataką atlaikė, tačiau gelbėjimo darbus vykdyti nelengva, nes teroristų atakos tęsiasi.

Penktadienį Rusijos teroristai apšaudė vieną iš medicinos įstaigų Lisičanske Luhansko regione, paleisdami į ją dešimt sviedinių. Vietoje vyksta gelbėjimo darbai, aukų skaičius penktadienio vakaro duomenimis dar nebuvo žinomas.

Penktadienio vakarą Zaporižės regione taip pat buvo apšaudyti gelbėtojai, į ankstesnio apšaudymo vietą atvykę gesinti kilusio gaisro. Vienas Valstybinės pagalbos tarnybos pareigūnas žuvo, 5 buvo sužeisti.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu „Ukrayinska Pravda“ kalbėjo apie Rusijos reparacijų klausimą, kurį Ukraina kels visais įmanomais formatais, įskaitant Jungtinių Tautų Tarptautinį Teisingumo Teismą. Anot D. Kulebos, Rusija mokės „ne tik pinigais, bet ir konkrečių asmenų, Ukrainos teritorijoje padariusių karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įkalinimu“. Jis patikino, kad „Rusija sumokės už kiekvieną ašarą, už kiekvieną kraujo lašą, už kiekvieną sulaužytą plytą“. Anksčiau šią savaitę ministras pirmininkas Denisas Shmyhalas sakė, kad Ukrainos nuostoliai dėl Rusijos invazijos siekia 565 mlrd. JAV dolerių.

Tarptautinė erdvė

Anot „Radio svoboda“, apklausos, surengtos vasario pabaigoje ir kovo pradžioje, rodo, kad 71 proc. rusų palaiko karą prieš Ukrainą. Remiantis apklausų rezultatais, karą remiantys rusai patiria tokias emocijas, kaip pasididžiavimas, džiaugsmas, pagarba, pasitikėjimas ir viltis. Vyresni nei 35 metų rusai dažniausiai išreiškė pasididžiavimą, pagarbą ir viltį, o jaunesni nei 18 metų rusai dažniau jautėsi nusivylę ir nusiminę. Kaip paaiškėjo iš apklausų duomenų, jaunesni rusai taip pat dažniau nerimauja dėl karo.

Trys ketvirtadaliai rusų apie karą sužino iš televizijos, 64 proc. – iš valstybinių televizijos kanalų. Atsakydami į klausimą apie Vladimiro Putino veiksmus, trečdalis respondentų teigė tvirtai tikintys, kad jis veikia atsižvelgdamas į jų interesus. Apskritai, dauguma apklaustų rusų mano, kad būtų geriau, jei V. Putinas kuo ilgiau liktų prezidentu. Šis atsakymas buvo labiausiai paplitęs tarp valstybinės televizijos auditorijos. Rusai, kurie gaudami naujienas pasitiki asmeniniais ryšiais ir/ar skaitmeninėmis platformomis, prezidentą vertina kritiškiau.

Pokyčiai tarp pirmosios ir antrosios apklausos rezultatų rodo, kad daugėja žmonių, palaikančių „karinę operaciją“ ir vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę. Tuo pat metu auga pesimizmas dėl sankcijų įtakotų asmeninių finansų. Pranešama, kad antrosios apklausos rezultatai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į sugriežtintą valstybės žiniasklaidos ir žodžio laisvės kontrolę bei į tai, kad apklaustieji galėjo bijoti išreikšti objektyvią nuomonę.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį kalbėjosi su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, Baltiesiems rūmams perspėjus, kad Pekino karinė arba ekonominė pagalba Rusijos invazijai Ukrainoje atsirūgtų skaudžiais padariniais iš Vašingtono ir iš kitur. Xi Jinpingas penktadienį per pokalbį su J. Bidenu pareiškė, kad konfliktai tarp valstybių yra „niekam nenaudingi“. „Valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją“, – Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV. Anot jo, „taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai“.

Europos valstybės skubiai ieško strategijos su energija susijusios infliacijos bangai pažaboti, Rusijos karui Ukrainoje išprovokavus naftos kainų augimą – ypač naftos, kurios kaina perkopė 100 JAV dolerių (90 eurų) už barelį.

Europos Sąjunga pervedė Ukrainai antrąją milijardinės paramos dalį. Europos Komisija penktadienį Briuselyje pranešė, kad išmokėta 289 mln. eurų. Jau praėjusią savaitę šaliai pervesta 300 mln. eurų. Iš viso ES yra numačiusi 1,2 mlrd. vertės skubių kreditų. Likę 600 mln. eurų Ukrainą pasieks vėliau šiais metais. 

ES lyderiai sako turintys „labai patikimų įrodymų“, kad Kinija svarsto galimybę teikti karinę pagalbą Rusijai, „Politico“ sakė aukštas ES pareigūnas, grasindamas galimomis prekybos priemonėmis, jei ginklai bus tiekiami toliau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, dabartinis Didžiojo Septyneto pirmininkas, pakvietė labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių lyderius į susitikimą dėl Ukrainos, vyksiantį kitą savaitę per ES ir NATO viršūnių susitikimus. Per ES susitikimą ketinama patvirtinti naują 27 narių bloko strateginę pertvarką, nukreiptą į didesnį karinį savarankiškumą, taip pat aptarti energijos kainas bei tiekimo grandinių saugumą invazijos į Ukrainą akivaizdoje. ES ir NATO viršūnių susitikimuose ruošiasi dalyvauti ir JAV prezidentas J. Bidenas, žadantis Vašingtono vardu pademonstruoti „tvirtą kaip geležis“ paramą Amerikos sąjungininkams.

Norvegija prisijungė prie naujų ES sankcijų Rusijai, kurios apima asmeninius, technologijų ir paslaugų eksporto apribojimus. Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeld pavadino sankcijų paketą plačiausiu, kokį šalis kada nors priėmė.

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis pareiškė, kad jo šalis pasiruošusi padėti atstatyti Rusijos pajėgų sugriautus gimdymo namus Mariupolyje.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą