Reikšmingiausi Kovo 14 -osios (19-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Kovo 14-ąją okupantai ir toliau vykdė atakas raketomis ir bombomis, naikindami karinę ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą. Rusijos kariai taip pat sustiprino Ukrainos ir Baltarusijos sienos apsaugą Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų daliniais.

Kovo 14-osios vakare Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas informavo, jog apsuptas lieka tik Mariupolio miestas. Kiti miestai nėra visiškai apsupti. Charkivas ginasi, naktį buvo pradėta kontrataka Iziumo rajone, buvo sunaikinti keli priešo technikos vienetai. 

Kremlius pareiškė, kad „neatmeta galimybės visiškai kontroliuoti“ didžiuosius Ukrainos miestus. 

Tuo tarpu Kijevo miesto karinės administracijos vadovas generolas Mykola Žirnovas įsitikinęs, jog tam, kad būtų įmanoma užgrobti sostinę, priešas turi sukonsoliduoti visus turimus žmogiškuosius išteklius ir atgabenti į Kijevą.

Popietę Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė apie de facto ugnies nutraukimą ir humanitarinio koridoriaus atidarymą. Nepaisant to, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas perspėjo apie artėjančią humanitarinę katastrofą. Ukrainos pareigūnai apskaičiavo, kad okupantams užblokavus miestą beveik dviems savaitėms ir neleidus pasišalinti pabėgėliams bei įvažiuoti humanitarinei pagalbai, Mariupolyje įstrigo daugiau nei 200 tūkst. civilių.

Dėl karo Ukrainą paliko jau 2,8 mln. žmonių.

Chersono srities Bilozerkos kaimo gyventojai surengė taikų protestą prieš okupantus. Sekmadienį Chersone apie 10 tūkst. žmonių buvo susirinkę į taikų mitingą prieš vadinamąją „Chersono liaudies respubliką“. Okupantai apšaudė mitingo dalyvius. Deja, Chersone atsirado ir palaikančių okupantus, kurie išėjo į gatves su SSRS vėliavomis, tarp jų — buvę vietos politikai.

Irpine nušautas JAV dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaudas. Jis tapo pirmuoju užsienio reporteriu, žuvusiu po Rusijos invazijos.

Praėjus dienai po to, kai per Rusijos aviacijos antskrydžius kariniame poligone už Lvivo netoli Lenkijos žuvo 35 žmonės, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „tik laiko klausimas“, kada Rusijos raketos pasieks NATO teritoriją. V. Zelenskis dar kartą paragino NATO įvesti neskraidymo zoną Ukrainoje.

Ukrainos nacionalinė branduolinės energijos gamybos įmonė „Energoatom“ pranešė, kad okupantai, užėmę Zaporižės atominę elektrinę, nesprogusias minas ketina sunaikinti visai šalia energetinio bloko Nr. 1. Rusijos pajėgos dar kartą sugadino elektros liniją, tiekiančią energiją Černobylio atominei elektrinei ir šalia esančiam Slavutičiaus miestui.

Tarptautinė erdvė

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV ir Prancūzija sieks Rusijos atsakomybės už karą Ukrainoje. Apie tai prezidentai Joe Bidenas ir Emmanuelis Macronas kalbėjosi telefonu.

Europos Sąjunga smerkia įtariamą dviejų Ukrainos miestų merų pagrobimą. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis socialiniame tinkle Twitter teigė, kad tai yra dar vienas išpuolis prieš demokratines institucijas Ukrainoje ir bandymas įsteigti neteisėtas alternatyvias valdžios struktūras suverenioje šalyje.  

Berlynas kreipėsi į Varšuvą, prašydamas kol kas nebesiųsti į Vokietiją traukinių su pabėgėliais iš Ukrainos. Tai pirmadienį televizijos kanalui TVN24 pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Pawełas Szefernakeris. Pasak jo, „pabėgėlių iš Ukrainos srauto dydis buvo netikėtas visai Europai“. „Vakar vakare aš kalbėjausi su Vokietijos vidaus reikalų ministerija, jie mus paprašė laikinai sustabdyti specialiuosius traukinius, kurie važiuoja [įVokietiją] kadangi ten jau susidarė butelio kaklelio padėtis. Tai rodo, kad ES buvo visiškai nepasirengusi šiai situacijai“, – pažymėjo P. Szefernakeris. 

Izraelis prisijungs prie tarptautinių sankcijų Rusijai, patvirtino Izraelio užsienio reikalų ministras. „Izraelis netaps Rusijai būdu apeiti sankcijas, kurias jai įvedė Vakarai“, – sakė Yairas Lapidas.  

Briuseliui ruošiantis priimti naują sankcijų Rusijai raundą, Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis šiandien leido suprasti, kad ES nedvejos ir  dėl sankcijų žymesnėms Rusijos asmenybėms. „Akivaizdu, kad neliečiamų žmonių nėra. Kaip matote, šis oligarchų, nukentėjusių nuo ES sankcijų, sąrašas nuolat pildomas“, – prieš atvykdamas į euro zonos finansų ministrų susitikimą sakė V. Dombrovskis. Vienas aukšto rango Prancūzijos pareigūnas anksčiau yra sakęs, kad Paryžius atsiuntė Europos Komisijai sąrašą su maždaug 10 naujų Rusijos asmenybių, siūlydamas įtraukti jas į esamą sankcijų sąrašą.  

Vizito Ankaroje metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jis ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas yra „visiškai vieningi“, smerkdami Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir reikalaudami nutraukti ugnį. „Su kiekviena diena, su kiekviena bomba Rusija vis labiau tolsta nuo mūsų pasaulio bendruomenės rato“, – sakė O. Scholzas. Tačiau R. T. Erdoğanas kritikavo Rusiją kiek saikingiau, sakydamas, kad „mes [Turkija] turime apsaugoti savo draugystę tiek su [Ukrainos prezidentu Volodymyru] Zelenskiu, tiek su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu“. 

ES susitarė dėl ketvirtojo sankcijų Rusijai paketo. Agentūros „Reuters“ šaltinių žiniomis, ES įves sankcijas Rusijos naftos gigantams „Rosneft“, „Transneft“ ir „Gazprom Neft“, tačiau neskelbs embargo  ir toliau iš jų pirks naftą.

Kinija kaltina Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ dėl Pekino vaidmens kare prieš Ukrainą, tiesiogiai nenurodydama į JAV žiniasklaidos pranešimus, kad Rusija siekia Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Vašingtonas perspėjo Pekiną nepadėti Rusijai išvengti sankcijų.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą